Savaitgalį pasirodė žinia, kad, įtariama, sutuoktinis pro langą išmetė ir nužudė moterį. LRT.lt pašnekovės sako, kad dėl smurto artimoje aplinkoje kalti stereotipai ir lyčių nelygybė, tačiau tikrąsias priežastis dar vengiame įvardyti. Ekspertės atkreipia dėmesį ir į tai, kad visuomenėje smurtas dar romantizuojamas ir sumenkinamas.
Portalas LRT.lt primena, kad Mažeikių ligoninėje dėl patirtų sužalojimų mirė pro balkono langą iškritusi jauna moteris, įtariamas nužudymas.
Kaip LRT.lt informavo Šiaulių apygardos prokuratūra, vadovaujanti ikiteisminiam tyrimui, pradėjus tyrimą moters mirties priežasčiai nustatyti, buvo gauta duomenų, kad jos mirtis galimai smurtinė, todėl tyrimas perkvalifikuotas pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnį („Nužudymas“).
Įtarimai dėl nusikalstamos veikos padarymo pareikšti 2002 m. gimusiam vyrui. Vyras teisėsaugos pareigūnams žinomas, jis buvo ne kartą teistas už įvairaus pobūdžio nusikaltimus.
Tyrimui vadovaujantis Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras sekmadienį kreipėsi į teismą dėl kardomosios priemonės įtariamajam skyrimo. Tą pačią dieną prokuroro pareikšimas tenkintas, o vyrui skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams.
Taip pat skaitykite
Smurto mastų nesiimame spręsti iš esmės
Pasak fondo „Frida“ įkūrėjos Daivos Baranauskės, spręsdami smurto artimoje aplinkoje problemą Lietuvoje, nestipriai pajudėjome kompleksinių sprendimo būdų link.
„Vis dar marinuojame Europos Tarybos konvenciją, jos neratifikuojame. (...) Konvencija reikalinga, nes neturime kompleksinio įrankio įveikti smurto artimoje aplinkoje problemą“, – portalui LRT.lt komentavo D. Baranauskė.
Ji pažymėjo, kad konvencija apima visas darbui su smurtu reikalingas kryptis – darbą su kaltaisiais, smurto užkardymą, prevencines programas ir pagalbą nukentėjusiems: „Konvencijoje yra visos priemonės, ji vis dar nepasenusių įrankių dėžutė, kuria galėtume naudotis.“
Kaip kitą svarbų aspektą D. Baranauskė išskyrė edukaciją ir švietimą – anot jos, labai trūksta visuomenės švietimo, o net Seimo nariai priešinosi, kad įstatyme būtų įvardyta, jog smurtas artimoje aplinkoje vyksta lyties pagrindu. Toks įvardijimas, tvirtino fondo „Frida“ vadovė, leidžia išskirti smurto priežastis ir tada su jomis dirbti.
„Jei nekalbame apie priežastis, tai koks gali būti darbas tik su pasekmėmis?“ – klausimus kėlė D. Baranauskė.
Taip pat skaitykite
Kalti lyčių stereotipai
Apie tai kalbėjo ir „Ribologijos“ įkūrėja, teisininkė Rugilė Butkevičiūtė. Jos vertinimu, nesugebame atvirai pripažinti, kokios yra problemos priežastys, o, jų nežinodami, negalime spręsti problemos.
„Smurtą artimoje aplinkoje laikome tokiu pačiu smurtu, koks vyksta, pavyzdžiui, gatvėje. O pagrindinė smurto artimoje aplinkoje priežastis vis dėlto yra ta, kad smurtaujantis asmuo į nukentėjusį žiūri kaip į menkesnį, kaip į tokį, kurį reikia valdyti, kuris turi paklusti“, – portalui LRT.lt sakė R. Butkevičiūtė.
Pasak jos, tai lemia visuomenėje dar gajūs lyčių stereotipai ir nelygybė, tai veikia ir šeimos modelį. Smurtas artimoje aplinkoje grindžiamas jėga ir kontrole, tačiau Lietuvoje to nepripažįstame.
„Sakome, kad tai yra tiesiog smurtas, bet jis vyksta ne gatvėje, o šeimoje, kad pagrindinė jo priežastis – alkoholis ar negebėjimas valdyti pykčio. Tačiau šioje srityje dirbančios organizacijos ir specializuotos pagalbos centrai jau seniai, realiai nuo 1996 metų, kartoja, kad ne tai esmė – ne priklausomybes turime gydyti, o žiūrėti į lyčių stereotipus“, – teigė R. Butkevičiūtė.
Taip pat skaitykite
Smurtas romantizuojamas ir menkinamas
Ekspertės atkreipė dėmesį, kad neretai smurtas artimoje aplinkoje įvardijamas kaip šeimos drama ar konfliktas. Tokie žodžiai būna vartojami tiek visuomenėje, tiek viešojoje erdvėje, pavyzdžiui, žiniasklaidoje. Taip nutiko ir pasirodžius informacijai apie galimai nužudytą moterį Mažeikiuose.
Pasak R. Butkevičiūtės, smurtą ar žmogžudystę artimoje aplinkoje vadinant kažkaip kitaip, ne tik sumenkinama problema, bet ir mažinama smurtavusio asmens atsakomybė.
„Ne žmogžudystę įvykdei, o meilės dramą sukūrei – skamba visiškai kitaip. Taip didinama ir nukentėjusiojo atsakomybė. Konflikte yra dvi pusės, kurios yra daugmaž lygios. Kai smurtas vadinamas konfliktu, pasakoma, kad ir tu kažką galėjai padaryti kitaip, tai yra stigma ir aukų kaltinimas“, – sakė R. Butkevičiūtė.
Fondo „Frida“ įkūrėja D. Baranauskė smurto romantizavimą ar sumenkinimą vadino žalinga praktika.
„Tai ir teisėsaugai sukelia tam tikrų neaiškumų, ir patys žmonės, kurie kreipėsi pagalbos, susimaišo. Tikrai ne kiekvienas konfliktas yra smurtas, jokiu būdu smurto negalima sumenkinti iki konflikto.
Konfliktas – bet kuris nesutarimas mūsų gyvenime, bet smurtą reikia įvardyti sąmoningai ir apgalvotai, iš karto į jį reaguoti“, – sakė D. Baranauskė.
Taip pat skaitykite
Anot jos, viešojoje erdvėje galima pastebėti ir smurto romantizavimo, kai meilės įvaizdis tarsi pririšamas prie smurto. Toks požiūris ateina iš meno, kur meilė, aistra ir smurtas vaizduojami kaip labai artimi, ir iš vaikystės patirčių.
Problemos šaknys – dar vaikystėje
Mokykloje, kai berniukai mergaitėms pakelia sijoną ar tampo už kasų, o šios pasiskundžia suaugusiesiems, jie dažniausiai nesudrausmina tokio elgesio, o sumenkina mergaitės nepasitenkinimą, ragina džiaugtis, kad kažkas rodo dėmesį, pastebėjo fondo „Frida“ įkūrėja D. Baranauskė.
„Taip dėmesio rodymą ir galimą meilę susiejame su skausmu ir smurtu“, – teigė D. Baranauskė.
Ji pasakojo, kad tokios patirtys daro įtakos ir ateityje – kalbantis su nukentėjusiu nuo smurto žmogumi, būna jaučiama nuostata, kad „muša, nes myli“.
„Sakome, kad tai mitas, bet tai nėra mitas – iš tikrųjų muša tą žmogų, kuris yra artimuose santykiuose. Labai retai smurtaujama prieš svetimą žmogų. (...) Čia veikia auklėjimo aspektai. Mes smurtautojo elgesį labai psichologizuojame, ieškome to šaknų, kad jis pats kažką negero patyręs – taip gali būti, bet tai labai susiję su visuomenės standartais ir normomis“, – akcentavo D. Baranauskė.
Trūksta švietimo, turime naikinti lyčių nelygybę
R. Butkevičiūtė taip pat pabrėžė švietimo svarbą – lyčių stereotipai perduodami iš kartos į kartą, o to nepakeisime, jei tinkamai neveiks švietimo sistema.
„Smurtas pradeda bręsti ne tada, kai tave išstumia iš 10 aukšto lango, o dar darželyje, kai mergaitėms tampoma už kasų, pradinėse klasėse, kai komentuojamos dygstančios krūtys ir liečiamas užpakalis, kai tau berniuko tėvai pasako, kad tai – normalus dėmesio rodymas, kad dukra turėtų džiaugtis tokiais dalykais“, – vardijo R. Butkevičiūtė.
„Ribologijos“ įkūrėja neretai lankosi mokyklose ir veda paskaitėles, bendrauja su vaikais. Pasak jos, ir šiuo metu jaunuoliai susiduria su tokiomis pačiomis bendravimo ir santykių kūrimo problemomis, kokios vyravo anksčiau.
„Šie klausimai keičiasi labai lėtai. (...) Kad pokyčiai įvyktų, turime pripažinti, kad tai susiję su lyčių nelygybe, stereotipais“, – sakė ekspertė.
