Pagalbos sistema nukentėjusiems nuo smurto – minimali, – Nacionalinio žmogaus teisių forumo diskusijoje akcentavo ekspertai. Pasak jų, finansavimas šiai sistemai juokingas, o tam, kad nuo smurto nukentėję žmonės sulauktų pagalbos, reikalingas kompleksinis požiūris ir atitinkami valstybės prioritetai.
Pirmiausia, ką reikia suteikti nuo smurto nukentėjusiam žmogui, – įgalinimas, – Nacionalinio žmogaus teisių forumo diskusijoje sakė Specializuotos pagalbos tarnybų asociacijos vadovė, asociacijos „Kauno moterų linija“ pirmininkė Ernesta Butkuvienė.
Pasak jos, smurtas artimoje aplinkoje yra nugalinimo mechanizmas, kai viena pusė turi kontrolę, o kita – ne, todėl svarbu, kad nukentėjęs asmuo, dažniausiai – moteris, pajustų turintis galią įveikti tokią situaciją.
„Pirmas žingsnis – kontakto užmezgimas, nes moteris jaučiasi palūžusi, nusivylusi, netikinti, kad jai kažkas gali padėti. Paprastai kreipiamasi ne po pirmo smurto karto. (...)
Moteris būna praradusi savivertės jausmą. Pirmojo kontakto metu svarbiausia užtikrinti, kad čia yra saugu, kad ji gali pasidalyti tuo, ką išgyveno. Tada jau įsijungia visos mūsų galimybės padėti“, – vardijo E. Butkuvienė.
„Kauno moterų linijos“ pirmininkė taip pat išskyrė, kad itin sunkios situacijos, kai nukentėjęs žmogus patiria persekiojimą ar seksualinį smurtą.
Taip pat skaitykite
Prastas pagalbos pasiekiamumas
Socialinių reikalų ir darbo viceministrė Vilma Augienė teigė, kad pagalba smurto aukoms egzistuoja, tačiau, sutiko ji, pasiekiamumas turi būti didesnis.
„Sukonstruotas tinklelis su sąrašu visų pirmos instancijos institucijų, į kurias žmogus (...) turėtų būti nukreipiamas ir informuojamas, kad yra įstaigos, teikiančios pagalbą. Šis tinklelis paskelbtas svetainėse.
Ar to pakanka ir ar žinomumas visa apimantis, nedrįsiu tvirtinti, bet skaičiai rodo, kad 2021 metais pagalbos kreipėsi ar buvo nukreipta arti 900 aukų, 2022 metais – beveik 3 tūkst.“, – kalbėjo V. Augienė.
Seimo kontrolierių įstaigos vadovė dr. Erika Leonaitė atkreipė dėmesį į prastą paslaugų finansavimą: „Nuo pat sistemos sukūrimo finansavimo suma nesikeičia – 500 tūkst. eurų visoms 26 tarnyboms.“
E. Leonaitė pažymėjo, kad pagal europinius standartus iš pagalbą teikiančių tarnybų tikimasi nemažai – kad jos suteiks individualizuotą ir žmogui pritaikytą pagalbą, konsultuos, teiks emocinę paramą, prireikus – palydės į institucijas. Tačiau galimybės kitokios.
Taip pat skaitykite
„Kartais labai nemalonu, bet tenka sakyti, kad pagalbos tarnybos atsiduria nepatogioje situacijoje – yra lūkesčiai, kad žmonės gaus veiksmingą pagalbą, kita vertus, nėra galimybių ją suteikti“, – apgailestavo Seimo kontrolierių įstaigos vadovė.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė dr. Edita Žiobienė diskusijos metu atkreipė dėmesį į vaikų patiriamą smurtą. Anot jos, tokiais atvejais pagalba reikalinga ne tik vaikui, bet ir jo tėvams.
Tačiau neretai tėvai neįvertina pagalbos poreikio ir atsisako jos, jiems atrodo, kad tokia pagalba jiems nereikalinga: „Jei kalbame apie psichologinę pagalbą, jos pirmiausia ypač reikia tėvams, kad jie adekvačiai suvoktų situaciją ir dar labiau nepablogintų vaiko padėties“, – pabrėžė E. Žiobienė.
Sistema veikia minimaliai
Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Aurelijus Gutauskas pastebėjo, kad smurto padariniai būna ilgalaikiai, tačiau dar tenka susidurti su požiūriu, kad auka pati kalta, jog atsidūrė smurtinėje situacijoje, neva „sukis, kaip nori“.
Pasak A. Gutausko, neretai nuo smurto nukentėjusiems žmonėms teikiama pagalba yra daugiau formali nei reali, o labiausiai padeda nevyriausybinės organizacijos.
„Sistema minimaliai veikia, bet reali pagalba yra silpna“, – akcentavo KT teisėjas.
Tokią problemą iškėlė ir Specializuotos pagalbos tarnybų asociacijos vadovė E. Butkuvienė, kuri pažymėjo, kad nevyriausybinės organizacijos gali užtikrinti minimalią pagalbą, tačiau ji turėtų būti platesnė.
„Kai yra poreikis, pagalbos suteikiame ir daugiau, ne tik informavimą ir konsultaciją (...), bet sistemos neturime, veikla yra minimalizuota“, – sakė nuo smurto nukentėjusiems žmonėms padedanti E. Butkuvienė.
Taip pat skaitykite
„Įstatymas lieka įstatymu“
Socialinių reikalų ir darbo viceministrė V. Augienė sutiko, kad finansavimas galėtų būti didesnis, tačiau, jos teigimu, tokius signalus, kad trūksta finansavimo, ministerija gauna iš visų sistemų.
„Tikrai negaliu sakyti, kad nežinau, jog trūksta lėšų. Galbūt net visai socialinei apsaugai trūksta lėšų, galėtume išleisti daugiau. Atsiranda iššūkių, valstybė turi žiūrėti, kaip geriausiai paskirstyti resursus. (...)
Specializuotiems pagalbos centrams finansavimas augo palaipsniui, jis nuolat didėjo“, – kalbėjo viceministrė.
Tačiau KT teisėjas A. Gutauskas pabrėžė – tam, kad nuo smurto nukentėjęs asmuo gautų realią pagalbą, valstybės prioritetas turėtų būti ginti auką nuo nusikaltimų. Anot jo, paprastai nukentėjusiems žmonėms suteikiama minimali pagalba, tačiau grėsmė neretai išlieka.
„Neturime sudėlioję standartų, kiek turime padėti aukai. (...) Trūksta gilesnio požiūrio. Teisinę bazę turime, bet įstatymas lieka įstatymu. Trūksta mokymų. Specialistai neturi tam reikiamos kvalifikacijos, patirties“, – argumentavo A. Gutauskas.
„Jūs skaičiuojate pinigais, o mes – metais“
Teisėjas taip pat sakė, kad mokymų, kaip padėti nuo smurto nukentėjusiems žmonėms, trūksta ir teisėsaugai – specialistai ne visada žino, kaip žmogui padėti, kur jį nukreipti, trūksta ir bendradarbiavimo tarp institucijų.
„Pasigendu kompleksinio požiūrio į auką – jis netinkamas. (...) Negali būti didesnio prioriteto kaip požiūris į aukas ir pagalba joms. Kai kalbame apie finansavimą, jis juokingas“, – sakė A. Gutauskas.
Apie kompleksiškumo trūkumą kalbėjo ir Seimo kontrolierių įstaigos vadovė E. Leonaitė: „Man nerimą kelia, kad tai nėra vienintelė sritis, kurioje trūksta kompleksiškumo.“
Viceministrė V. Augienė išskyrė, kad šiuo metu yra nustatytos 160 eurų lubos vieno žmogaus pagalbai – reiškia, tai yra didžiausia suma, kurią galima išleisti vienam nuo smurto nukentėjusiam žmogui padėti.
„Vienam reikia 300 eurų, kitam pagalbos kaina mažesnė, pavyzdžiui, reikalinga viena valanda, kuri gali kainuoti 20 eurų. To gali pakakti. Situacijos labai skirtingos“, – svarstė viceministrė.
„Jūs skaičiuojate pinigais, o mes su teisėju skaičiuojame metais – kartą pagalbos gali reikėti trumpos, o kartais – kelerių metų. (...) Laiku suteikta pagalba gali gerokai pataisyti padėtį ir sugrąžinti žmogų į gyvenimą“, – akcentavo vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė.
