Intriga – ne kas laimės, o kas rungsis antrame ture. Taip ekspertai komentuoja būsimus prezidento rinkimus. Tačiau su jais nesutinka ilgametis politikas Gediminas Kirkilas. Jo manymu, įtikėti vieno kandidato pergale dar per anksti, nes kortas sumaišyti gali įsismarkuojanti rinkimų kampanija.
Praėjęs pirmadienis buvo paskutinė diena, kai norintys susirungti kovoje dėl šalies vadovo posto galėjo registruotis politinės kampanijos dalyviais. Prie rinkimų starto linijos – 14 pavardžių, tačiau aiškių lyderių trejetukas nesikeičia jau kurį laiką.
Nors kova dėl Daukanto aikštės dar tik įsibėgėja, kai kurie ekspertai intrigos dėl to, kas galiausiai laimės rinkimus, neįžvelgia ir prognozuoja, kad lietuviai antrajai kadencijai perrinks Gitaną Nausėdą.
Tiesa, ne visi laikosi tokios nuomonės – ilgametis politikas G. Kirkilas portalui LRT.lt sakė manantis, kad intriga dėl to, kas perims arba išlaikys šalies vairą, laikysis kone iki pat rinkimų. Jam antrina ir kiti pašnekovai, kurie teigė, kad visas kortas gali sujaukti pagreitį įgaunanti rinkimų kampanija.
Taip pat skaitykite
Be to, visi portalo LRT.lt kalbinti ekspertai ir politikai teigė tą patį – didžiausia šių rinkimų intriga yra tai, kas kartu su dabartiniu šalies vadovu pateks į antrąjį kovos turą.
Reitingai dosnūs prezidentui
Norą tapti tuo, kuris vadovaus Lietuvai, iš viso pareiškė 14 politikų bei kitų profesinių sričių atstovų. Trumpai sąraše buvo atsiradęs ir 15-asis pretendentas, tačiau vos po paros nuomonę dėl dalyvavimo rinkimuose jis pakeitė ir neteko politinės kampanijos dalyvio statuso.
Su visu siekiančiųjų tapti prezidentu ar prezidente sąrašu galite susipažinti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) svetainėje.
Tiesa, galutinis kandidatų į prezidentus sąrašas gali būti kiek trumpesnis, mat tam, kad jų pavardės atsidurtų rinkimų biuletenyje, politinės kampanijos dalyviai turi surinkti 20 tūkst. gyventojų parašų. Rinkti parašus politinės kampanijos dalyviai galės iki kovo 28-osios, o galutinis kandidatų sąrašas paaiškės iki balandžio 12-osios.
Tačiau būsimi rinkimų lyderiai apklausose ryškėja jau dabar. Dvi visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės – „Baltijos tyrimai“ ir „Spinter tyrimai“ – atliko gyventojų apklausas, kuriose pirmosiose trijose pozicijose matyti tos pačios pavardės.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ sausio 19–29 dienomis atlikta apklausa parodė, kad 38 proc. respondentų rinktų G. Nausėdą antrai kadencijai. Pirmąją reitingų vietą gyventojai dabartiniam prezidentui davė ir „Spinter tyrimų“ sausio 19–26 dienomis portalo „Delfi“ užsakymu atliktoje apklausoje. Joje G. Nausėdos reitingas siekė 23,5 proc.
Abiejose apklausose antroji reitingų vieta atiteko advokatui Ignui Vėgėlei. Jį rinktųsi 10,8 proc. „Baltijos tyrimų“ ir 12,4 proc. „Spinter tyrimų“ respondentų. Trečioje populiarumo lentelės vietoje – premjerė Ingrida Šimonytė, kurią rinktųsi 7,4 proc. „Baltijos tyrimų“ ir 10,8 proc. „Spinter tyrimų“ apklausų dalyvių.
Visi kiti politinės kampanijos dalyviai nuo pirmojo trejeto atsilieka ne mažiau nei dvigubai. Svarbu paminėti tai, kad šių apklausų metu kai kurie dabar sąraše esantys asmenys dar nebuvo paskelbę apie ketinimus kovoti dėl šalies vadovo posto.
Taip pat skaitykite
Kai kurie scenarijai nepalankūs G. Nausėdai
„Tikrai neaišku. Intriga bus, vienokia ar kitokia“, – portalui LRT.lt sakė ilgametis politikas Gediminas Kirkilas, paklaustas, ar jau galima tvirtai nuspėti, kas laimės prezidento rinkimus.
Jis teigė, kad reikia sulaukti, kol paaiškės, kurie iš politinės kampanijos dalyvių surinks reikalingus gyventojų parašus. Pats G. Kirkilas sakė manantis, kad galutiniame kandidatų į prezidentus sąraše nuguls 8 ar 9 pavardės.
Tada, anot jo, bus matomas realus išsidėstymas, bus aišku, kokia konkurencija yra politinės kairės, o kokia – politinės dešinės spektro pusėse.
„Dešinėje, man atrodo, daugiau ar mažiau yra aišku, dešinė tikrai turi kandidatų, kurie surinks parašus, – I. Šimonytę ir Dainių Žalimą.
Kairėje šiek tiek mažiau aišku. Bet nuo kairės išsidėstymo daug kas priklauso, kadangi dabar einantis pareigas prezidentas, man atrodo, taip pat daugiausia į kairiuosius balsus pretenduoja. Čia ir bus pagrindinė intriga, kaip tie balsai išsibarstys“, – vertino politikos vilkas.
Be to, pasak G. Kirkilo, svarbu, ir kokia bus rinkimų kampanija, kaip aktyviai joje dalyvaus kandidatai. Jis sakė matantis, kad jau ir dabar kai kurie siekiantys prezidento posto yra gana aktyvūs, važinėja po Lietuvą, susitinka su gyventojais, aktyviai komunikuoja socialiniuose tinkluose.
Kalbėdamas su portalu LRT.lt ilgametis politikas neatmetė ir to, kad antrojo rinkimų turo scenarijus gali būti toks pat, kaip ir per praėjusius prezidento rinkimus, kai galutinėje kovoje susirėmė G. Nausėda ir I. Šimonytė.
„Bet intriga vis tiek bus bet kuriuo atveju. <...> Aš manau, kad 2019 metų finalas, t. y. antras turas, gali pasikartoti. Čia, ko gero, būtų dabartiniam prezidentui palankiausia padėtis.
Taip pat skaitykite
Tačiau gali būti ir G. Nausėda su I. Vėgėle, tai būtų labai sudėtinga prezidentui ir šituo atveju būtų labai sunkiai prognozuojamas rezultatas, nes jie veikia beveik tame pačiame elektorato lauke“, – komentavo G. Kirkilas.
Bet nuo kairės išsidėstymo daug kas priklauso, kadangi dabar einantis pareigas prezidentas, man atrodo, taip pat daugiausia į kairiuosius balsus pretenduoja.
G. Kirkilas
Jis svarstė, kad jei susiklostytų toks scenarijus, kad antrajame ture susirungs G. Nausėda ir I. Vėgėlė, svarbiausias klausimas būtų, kur nueis dešiniojo elektorato balsai.
Lietuvos socialdemokratų partija neseniai paskelbė savo kandidato neturėsianti ir rinkimuose remsianti dabartinį šalies vadovą, tačiau G. Kirkilas nemano, kad tai G. Nausėdai duos didelės naudos. Pasak ilgamečio politiko, rinkėjams nelabai rūpi, ką remia ar neremia atskiros politinės partijos.
„Taip daugiau patys politikai save guodžia ar kokių kitų tikslų siekia. Šiaip rinkėjai patys sprendžia ir nelabai klauso nurodymų iš jiems artimos partijos“, – sakė politikas.
G. Kirkilas pripažino, kad jau yra nusprendęs, kam atiduos savo balsą. Jis sakė nesiekiantis kokio nors „tariamo nugalėtojo“, o žiūri, kurio pretendento programa labiausiai atitinka prezidentui tenkančias funkcijas, pavyzdžiui, gebėjimą bendradarbiauti su kitomis valdžios šakomis.
Didžiausia intriga – antras turas
Visuomenės nuomonę tiriančių „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas portalui LRT.lt sakė, kad dabartiniuose reitinguose atsispindintis rezultatas dar nėra tvarus, nors pavardžių rikiuotė juose iš esmės nesikeičia jau kurį laiką.
„Prezidento rinkimai yra toks žanras, kad kai kurie dalyvauja, kad laimėtų ar bandytų laimėti, o kai kurie dalyvauja dėl dalyvavimo, dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, žinomumo didinimo arba, kaip sako politologai, kad privalo solidžios partijos dalyvauti visuose rinkimuose“, – komentavo I. Zokas.
Jis pabrėžė, kad nemažai rinkėjų dar neturi nuomonės ir nežino, kam atiduos savo balsą rinkimuose, arba renkasi kurį nors kitą, mažiau populiarumo sulaukiantį kandidatą. Be to, „Spinter tyrimų“ vadovas taip pat akcentavo, kad aktyvi rinkimų kampanija dar tik prasideda.
Visgi, anot I. Zoko, iš to, ką matome šiandien, galima spėti, kad rinkimuose turėsime tris pagrindinius kandidatus, o geriausios perspektyvos laimėti tenka dabar prezidento pareigas einančiam G. Nausėdai.
„Taip pat visuomenėje yra panašus palaikymas, tačiau labai skirtingų grupių, tai I. Šimonytės ir I. Vėgėlės. Čia, matyt, bus didžiausia visos kampanijos intriga, kas gi bus antrame ture tas antrasis kandidatas.
Taip pat skaitykite
Vieną kartą jau G. Nausėdos ir I. Šimonytės susidūrimą matėme, tai būtų šiek tiek deja vu. Kita vertus, I. Šimonytės pareigos, kaip premjerės, tikrai negelbėja šitoje situacijoje. I. Vėgėlė jau turi susikūręs žinomumą, bet neturi politinio bagažo. Tiek vienas, tiek kitas turi, galima sakyti, baigtinį simpatikų ratą“, – aiškino „Spinter tyrimų“ vadovas.
Paklaustas, ar gali į lyderių pozicijas išsiveržti kuris nors iš kitų sąraše esančių kandidatų, I. Zokas svarstė, jog tai taip pat gali nulemti rinkimų kampanija bei išoriniai įvykiai ar sukrėtimai.
„Tie dalykai taip pat gali paveikti, ypač emociškai, pavyzdžiui, kokie nors staigūs karo eigos pasikeitimai ar kiti dalykai. Jie gali daryti įtaką, bet vėlgi, čia turbūt keistų pozicijas tarp to trejetuko. Tačiau daug žmonių nėra apsisprendę, neturi nuomonės, todėl dar niekas nėra iškalta akmenyje“, – kalbėjo I. Zokas.
Taip pat visuomenėje yra panašus palaikymas, tačiau labai skirtingų grupių, tai I. Šimonytės ir I. Vėgėlės.
I. Zokas
Kampanija – vienas iš lemiamų veiksnių
Kad lyderių rikiuotė gali kaip nors keistis, nemano ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto (VU KF) profesorius Andrius Šuminas. Portalui LRT.lt jis komentavo, kad pagrindiniai trys žaidėjai liks tie patys, o vienas antrojo turo dalyvis jau dabar aiškus.
„Iš esmės vyks kova tarp I. Šimonytės ir I. Vėgėlės dėl to, kas bus antrasis antrojo turo dalyvis. Vėlgi, nuomonių apklausos šiek tiek skirtingus rezultatus nurodo ir, turbūt, kampanija bus vienas iš lemiamų veiksnių, kuriam kandidatui pavyks labiau mobilizuoti savo elektoratą“, – dėstė A. Šuminas.
Pasak VU KF profesoriaus, pastarieji du kandidatai taiko į visiškai skirtingus elektoratus, tad ir rinkimų kampanijos bus visiškai skirtingos. Visgi A. Šuminas spėjo, kad I. Šimonytės rinkimų kampanija bus panaši į tą, kurią jau matėme 2019-aisiais.
„Pačią politikę žinome, žinome jos komunikacijos stilių, kalbėjimo stilių, jos ironiją, kandumą. Turbūt šituos dalykus matysime ir rinkimų kampanijos metu. <...>
I. Vėgėlė taip pat pradėjo kampaniją, aktyviai bando komunikuoti, susitikinėti su rinkėjais, pradeda ryškėti jo komunikacinės linijos. Jis galbūt bandys labiau mobilizuoti tą, vadinkime, protesto elektoratą, nusivylusius žmones. Klausimas, kaip jam pavyks surezonuoti toje auditorijoje“, – sakė profesorius.
Ekspertai mini, kad didžiausia intriga – kas su G. Nausėda pateks į antrąjį turą, tačiau ar dar yra intriga, kas apskritai laimės rinkimuose? To paklaustas A. Šuminas teigė, kad jei su dabartiniu prezidentu į antrąjį turą išeis I. Šimonytė, kartosis 2019-ųjų scenarijus.
Tačiau jei į antrąjį turą su šalies vadovu pateks I. Vėgėlė, intrigos išliktų daugiau. Tada, pasak A. Šumino, būtų mažiau aiškumo, kaip pasiskirstys rinkėjai, nes tiek G. Nausėdos, tiek I. Vėgėlės elektoratai persidengia.
Iš esmės vyks kova tarp I. Šimonytės ir I. Vėgėlės dėl to, kas bus antrasis antrojo turo dalyvis.
A. Šuminas
„Jeigu I. Vėgėlei pavyktų labai ryški kampanija, patraukti nusivylusius žmones į savo pusę, juos mobilizuoti, tai gali atsirasti tam tikra intriga. Nors, žiūrint į apklausų rezultatus, ryškus favoritas išlieka G. Nausėda“, – portalui LRT.lt komentavo VU KF profesorius A. Šuminas.
Regionuose situacija gali skirtis
Tai, kaip rinkėjai vertina kandidatų šansus gerai pasirodyti rinkimuose, gali skirtis, jei išeisime už vadinamojo Vilniaus burbulo. Taip portalui LRT.lt sakė Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė.
Ji neatmetė, kad tarp lyderių gali iškilti ir Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pavardė. „Spinter tyrimų“ apklausa parodė, kad jam balsą atiduotų 3,3 proc. respondentų.
Tuo metu „Baltijos tyrimų“ apklausoje R. Žemaitaičio prezidentinis reitingas nėra nurodytas, tačiau gyventojų paklausus, kuriuos politikus jie apskritai vertina palankiai, šį Seimo narį rinkosi 43 proc. apklaustų gyventojų.
„Atsižvelgdama į tai, kad visuomenės nuomonės apklausose kaip kandidatas gana vėlai atsiranda R. Žemaitaitis, aš neatmesčiau ir šitos kandidatūros. Sakykime, Vilniaus burbule šitas kandidatas nėra vertinamas kaip lygiavertis G. Nausėdai, I. Vėgėlei ir I. Šimonytei.
Bet jei pažiūrėsime į jo populiarumą kaip apskritai politiko, ne kaip kandidato į prezidentus, tai matome, kad visuomenės nuomonės apklausose jis yra gana aukštai, yra populiarus, ypač regionuose“, – vertino G. Burbulytė.
Be to, ji teigė, kad dabartinė politinės kampanijos dalyvių rikiuotė nebūtinai gali išlikti tokia pati iki rinkimų, ypač jei nutiks kokie nors ryškūs, rezonansiniai įvykiai.
G. Burbulytė taip pat ragino nepamiršti, kad tie kandidatai, kurie šiuo metu yra mažiau matomi ir apie kuriuos mažiau kalbama, taip pat ruošia savo rinkimų kampanijas, dėliojasi kovos strategijas.
Taip pat skaitykite
„Nepamirškime, kad vieną tokį precedentą jau esame turėję dabartinės Lietuvos istorijoje – prisiminkime Valdo Adamkaus ir Rolando Pakso rinkimus. Tada suveikė būtent gerai sudėliota rinkimų kampanija“, – pabrėžė politologė.
Bet jei pažiūrėsime į jo populiarumą kaip apskritai politiko, ne kaip kandidato į prezidentus, tai matome, kad visuomenės nuomonės apklausose jis [R. Žemaitaitis] yra gana aukštai, yra populiarus, ypač regionuose.
G. Burbulytė
G. Burbulytė taip pat sakė, kad I. Šimonytė ir G. Nausėda turi pranašumą prieš kitus kandidatus – šiuo metu užimamas pareigas. Jiems, pasak ekspertės, nebereikia investuoti į matomumą, nes jie jau yra matomi kaip premjerė ir prezidentas.
„Tai yra labai svarbus veiksnys. Kuo labiau esi matomas, tuo labiau tai prisideda ir prie rinkimų, nebereikia sugalvoti kokių nors labai inovatyvių rinkimų kampanijos strategijų. Ir visiškai nesvarbu – konfliktai, ne konfliktai, kokioje spalvoje jie yra matomi ar nušviečiami“, – vertino G. Burbulytė.
Paklausta, į kurią pusę gali palinkti šiuo metu neapsisprendę rinkėjai, politologė teigė, jog šiuo metu matomi aiškūs lyderiai ir net „lyderis tarp lyderių“. Jos manymu, mažai yra žmonių, ir tarp pačių kandidatų, kurie abejotų G. Nausėdos šansais laimėti.
„Galima manyti, kad žmonės Lietuvoje taip mąsto ir tas mąstymas gali sukelti tokias pasekmes, kad [žmonės galvos] „o kam man tada eiti į rinkimus, ir taip viskas aišku“. Gali būti, kad tas didelis procentas neapsisprendusiųjų taip ir neapsispręs, nes nematys tikslo“, – portalui LRT.lt komentavo KU politologė G. Burbulytė.
