Krašto apsaugos ministerijoje antradienį pasirašytas susitarimas dėl papildomo finansavimo Lazdijų rajonui, kuriame steigiamas poligonas, ir Jurbarko rajono savivaldybei, kurioje plečiamas Tauragės poligonas.
„Šis bendradarbiavimas atliepia tiek Krašto apsaugos ministerijos poreikius, tiek savivaldybių poreikius. Matau, kad dar šiais metais Lazdijų rajono savivaldybę pasieks apie 1,3 mln. eurų, Jurbarko rajono savivaldybę – apie 200 tūkst. eurų, kitais metais sumos dar tik dvigubės, tad tiek savivaldybių vadovai turės galimybę įgyvendinti infrastruktūrinius projektus, tiek Krašto apsaugos ministerijai aktualūs tie patys infrastruktūros projektai bus įgyvendinti“, – pasirašymo metu kalbėjo ministras Robertas Kaunas.
„Sveikinu jus prisijungus prie dešimties savivaldybių klubo, kurių iš viso jau bus 12 savivaldybių, ir tęs bendradarbiavimą bei stiprins mūsų visų bendrą saugumą“, – pridūrė jis.
Kaip teigia ministerija, pasirašytame susitarime Lazdijų rajonui numatyta skirti apie 1,35 mln. eurų, o Jurbarko – 270 tūkst. eurų. Nuo 2027 metų sumos atitinkamai sieks 2,7 mln. eurų ir 560 tūkst. eurų.
Šios lėšos pagal savivaldybių išsakytus poreikius bus skirtos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros kūrimui arba plėtrai. Lazdijų rajono savivaldybė didžiausią poreikį yra išreiškusi kelių infrastruktūros gerinimui, investicijų pritraukimui ir sveikatos sektoriaus stiprinimui.
Tuo metu Jurbarko rajono savivaldybė išreiškė poreikį gatvių apšvietimo gerinimo projektams, elektros energijos tiekimo sprendimams ekstremalių situacijų metu.
Ministerijos teigimu, į instrumente numatytą finansuojamų objektų sąrašą neįtraukiami vietinės reikšmės keliai ir keliai, vedantys į karines teritorijas. Šių kelių remonto ir priežiūros darbai yra finansuojami pagal 2022 metais Krašto apsaugos ministerijos patvirtintą ir iki šiol galiojančią privažiuojamųjų vietinės reikšmės kelių taisymo ir priežiūros tvarką.
Pasak KAM, šios investicijos padės gerinti gyvenimo kokybę, didinti paslaugų prieinamumą ir stiprinti vietos bendruomenių bei kariuomenės bendradarbiavimą.
Kaip rašė BNS, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis ir dalis valdančiosios koalicijos narių nepalaiko poligonų steigimo bei teigia, kad prioritetas turėtų būti skiriamas oro gynybai.
Be kita ko, diskusijos dėl oro gynybos stiprinimo pastaraisiais mėnesiais suintensyvėjo, Baltijos jūros regione dažniau fiksuojant dronų oro erdvės pažeidimus.
Ministras pabrėžia, jog šiuo metu būtina galvoti ne tik apie oro gynybą, bet ir lygiagrečiai nuosekliai plėtoti sausumos pajėgas.
„Priešingu atveju, jeigu mes akcentuosime tiktai vieną momentą, tai yra orą, pamiršę visus likusius, po trejų–ketverių metų stovėsime lygiai taip pat šitoje pačioje salėje ir sakysime, kodėl mūsų sausumos pajėgos yra tokios silpnos arba praradusios tam tikrą lygį. Tam, kad to nebūtų, lygiagrečiai yra investuojama ir į diviziją, ir į Vokietijos brigados atėjimą, ir visą reikalingą infrastruktūrą sausumos pajėgų plėtrai“, – kalbėjo R. Kaunas.
BNS rašė, kad balandžio viduryje KAM ir kitos poligonus turinčios savivaldybės pasirašė susitarimą dėl socialinės ir inžinerinės infrastruktūros vystymo, kuriame numatyta, jog ministerija įsipareigoja Šalčininkų, Švenčionių, Kazlų Rūdos, Jonavos, Tauragės, Klaipėdos, Šilalės, Varėnos, Kauno, Telšių rajonams vien šiemet skirti 11 mln. eurų.
Tačiau Lazdijų ir Jurbarko rajonai tąkart susitarimų nepasirašė, nes Seimas dar nebuvo priėmęs įstatymų, kuriais poligonai būtų vystomi šiose savivaldybėse.
Prezidentas Gitanas Nausėda Kapčiamiesčio poligono steigimo ir Tauragės poligono plėtros įstatymus pasirašė gegužės pradžioje.
Pratybas Kapčiamiestyje planuojama pradėti vykdyti nuo 2028 metų, o šaudyklas įrengti iki 2030-ųjų.
Poligono teritorija apims apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Tuo metu Tauragės karinį poligoną planuojama išplėsti į Jurbarko rajono pusę, poligono teritorijos dydis turėtų augti 2334 hektarais.
Nepaisant išplėtimo, Tauragės karinis poligonas bus naudojamas tik manevravimui ir jame bus statomi nesudėtingi statiniai, reikalingi karinio poligono veiklai užtikrinti.
Šį poligoną norima išplėsti valstybinės žemės sklypuose ir valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nėra suformuoti.
