Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, kad Rusijai kaltinant Lietuvą oro erdvės suteikimu ukrainietiškų dronų antskrydžiams, šalies atžvilgiu galimos labai rimtos provokacijos.
Pačius kaltinimus patarėjas pavadino absurdiškais.
„Tai yra absurdas ir tokioje aplinkoje galimos labai rimtos provokacijos mūsų atžvilgiu“, – Žinių radijui antradienį sakė D. Matulionis.
Jis nekonkretizavo, ką turi omenyje, bet pabrėžė, jog tai susiję ne tik su propaganda Rusijos viešojoje erdvėje, bet ir šalies specialiosiomis tarnybomis.
„Nenorėčiau detaliai į tai veltis, nes tai nėra vieša informacija, bet situacija buvo eskaluojama pakankamai rimtai. Mūsų vertinimu, tai buvo ne tik Rusijos propagandos klausimai. Viskas ėjo gerokai iš giliau, ta prasme, iš atitinkamų Rusijos struktūrų“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Taip pareigūnas kalbėjo paprašytas plačiau pakomentuoti prezidento Gitano Nausėdos perspėjimą „kariaujančioms šalims Europoje“ nenaudoti Lietuvos teritorijos bepiločių orlaivių antskrydžiams.
Praėjusią savaitę šalies vadovas pareiškė, kad tai būtų grubus suvereniteto ir tarptautinės teisės pažeidimas.
Pasak D. Matulionio, pirmiausia ši žinia buvo adresuota Rusijai, matant, kad ji vis labiau eskaluoja temą.
“Mes turėjome labai aiškiai pasakyti, kad saugome savo suverenitetą, savo teritoriją ir nesame tiesiogiai įsitraukę į karo veiksmus, nors Ukrainai suteikiame ir suteiksime paramą“, – teigė patarėjas.
Baltijos šalyse pastaraisiais mėnesiais dažniau pastebint ukrainietiškų dronų judėjimą jų oro erdvėje, Maskva kaltina jas oro erdvės suteikimu bepiločių antskrydžiams prieš Rusijos energetikos ir karinę infrastruktūrą.
Rusijos žiniasklaidoje pastarosiomis savaitėmis taip pat spekuliuojama, kad dėl tariamo Baltijos šalių leidimo naudoti oro erdvę Ukrainos dronams kyla grėsmė Kaliningrado srities saugumui.
Į pastarąją iš Ukrainos nebūtų įmanoma įskristi nekirtus Lenkijos arba Lietuvos sienos.
Baltijos šalių ir kiti NATO pareigūnai teigia, kad ukrainietiški dronai į Baltijos šalis pateko po to, kai Rusija juos nukreipė nuo kurso elektroninės kovos priemonėmis.
Matulionis: Prezidentūra informaciją apie droną iš NKVC gavo šiek tiek pavėluotai
Prezidentūra iš Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) informaciją apie Utenos rajone sekmadienį rastą nukritusį droną gavo šiek tiek pavėluotai, sako D. Matulionis. Vis dėlto, jo teigimu, šiuo metu svarbiausia susitelkti į veikimo algoritmų efektyvinimą, o ne į kritiką vieni kitiems.
„Mes (Prezidentūra – ELTA) informaciją ir NKVC irgi gavome šiek tiek pavėluotai“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė vyriausiasis prezidento patarėjas.
„Kol kas aš tikrai nenorėčiau nieko kritikuoti. Manau, kad mums reikėtų visiems susitelkti ir ieškoti sprendimų, o ne bandyti vienas kitą kaltinti, nes tuo galiausiai jokio rezultato nepasieksime“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta, NKVC sekmadienio vakarą pranešė apie Utenos rajone, Samanės kaime, lauke rastą nukritusį ir sudužusį galimai karinį droną. Pranešimas apie nukritusį droną gautas sekmadienį 19.14 val.
NKVC pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenės pateikta informacija, radarai sekmadienį drono nefiksavo.
NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas pirmadienį LRT radijui teigė, kad Lietuvos teritorijoje greičiausiai nukrito ukrainiečių dronas. Taip pat, pasak jo, kol kas duomenų, kad dronas galėjo gabenti sprogmenis, nėra.
Šiuo klausimu pirmadienį prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva suorganizuotas susitikimas su krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu. Susitikimo metu šalies vadovas akcentavo, kad artimiausiu metu antidroninė gynyba turėtų būti vienas svarbiausių valstybės prioritetų.
Savo ruožtu, reaguodama į incidentą, premjerė Inga Ruginienė trečiadienį žada šaukti Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdį. Taip pat ji akcentavo, kad dažnėjant oro erdvės pažeidimams, yra nuosekliai stiprinami tiek oro erdvės stebėjimo, tiek ir gyventojų informavimo pajėgumai.
ELTA primena, kad Rusijos karinėms pajėgoms nuo kurso nukreipiant ukrainiečių dronus, Baltijos šalyse bei Suomijoje pastaraisiais mėnesiais fiksuojami oro erdvės pažeidimai.
Tuo metu Ukrainos karinėms pajėgoms tęsiant bepiločių orlaivių atakas Rusijos teritorijoje, Kremlius reiškia kaltinimus Baltijos šalims, neva šios leidžia strategiškai išnaudoti savo teritoriją ukrainiečių rengiamoms karinėms operacijoms.
„Reikia galvoti ne apie transporto lėktuvus, o apie antidronines sistemas“
D. Matulionis teigiamai vertina Generalinės prokuratūros sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl braziliškų karinių orlaivių „Embraer“ įsigijimo. Jis pabrėžia, jog Lietuvai šiuo metu svarbiau investuoti į antidroninę gynybą nei grįžti prie transporto lėktuvų įsigijimo.
„Gerai, kad baigėsi šita byla, nes, mano vertinimu, šiek tiek buvo politikuojama dėl tų lėktuvų įsigijimo. Mes tikrai nematėme jokių indikacijų, kad būtų kažkokie neskaidrūs veiksmai“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė D. Matulionis.
„Sugrįžti, ar nesugrįžti (prie pirkimo – ELTA) – čia jau yra kitas klausimas. Aš pritariu ministrui Kaunui, kad dabar mums reikia galvoti ne apie transporto lėktuvus, o apie antidronines sistemas ir galbūt mes per mažai tam dėmesio skiriame“, – pabrėžė jis.
Sausį Valstybės gynimo taryba (VGT) atidėjo trijų braziliškų orlaivių „Embraer“ įsigijimą. Jis turėtų būti atnaujintas 2030 metais, iki to laiko bus koncentruojamasi į skubesnius kariuomenės poreikius – oro gynybą, karinės infrastruktūros vystymą.
„Sprendimas yra atidedamas, tai nereiškia, kad jis yra atšaukiamas. Mums transportinių lėktuvų tikrai reikės, tai yra vienas iš NATO reikalavimų, bet turime susikoncentruoti į svarbiausius prioritetus“, – kalbėjo D. Matulionis.
Kaip skelbta, pirmadienį prokuratūra pranešė nutraukusi ikiteisminį tyrimą dėl karinių orlaivių įsigijimo. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atlikto tyrimo dėl karinių transporto orlaivių įsigijimo iš Brazilijos įmonės „Embraer Defense and Security“ metu nebuvo gauta duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, tai yra piktnaudžiavimą.
Prokuratūra nurodo, kad apklausus liudytojus, išanalizavus Lietuvos kariuomenės, Krašto apsaugos ministerijos ir kitų institucijų pateiktus bei kitus tyrimo duomenis nenustatyta, kad organizuojant karinių transporto orlaivių pirkimą būtų piktnaudžiauta tarnybine padėtimi, viršijami vadovams ar kitiems asmenims suteikti įgaliojimai, pažeista tokios karinės technikos įsigijimą, viešuosius pirkimus reglamentuojanti tvarka.
Anot prokurorų, taip pat nenustatyta, kad kuris nors iš sprendimų priėmime, duomenų pateikime, dokumentų pirkimui parengime ar kitaip su karinių transporto orlaivių įsigijimo aplinkybėmis, ar su tuo priimtais sprendimais, susijęs asmuo pats ar per kitus asmenis, būtų buvęs suinteresuotas, kad Lietuvos kariuomenė įgytų būtent Brazilijos įmonės „Embraer Defense and Security“ gaminamus orlaivius „C-390 „Millennium“, būtų gavęs kokios nors asmeninės tiesioginės ar netiesioginės naudos.
„Nenustačius teisės aktų pažeidimų, tiesioginio ar netiesioginio poveikio pareigūnams ar valstybės tarnautojams ar pačių šių asmenų suinteresuotumo pirkimo rezultatais, nėra pagrindo manyti, kad sprendimas įsigyti minimus orlaivius buvo priimtas iš anksto, neatlikus vertinimo ar pažeidžiant procedūras, ar nesant tokio poreikio“, – teigiama prokuratūros pranešime.
Į STT prašydami ištirti, ar įsigyjant braziliškus transportinius lėktuvus nebuvo pažeisti pirkimus reglamentuojantys teisės aktai, kreipėsi šio sprendimo kritikai – opozicijoje dirbantys parlamentarai Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Giedrimas Jeglinskas ir konseravorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.
Matulionis apie Benkunsko iniciatyvą dėl migracijos politikos griežtinimo: pasiūlymas neatrodo blogas
Prezidentūra palaiko Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko iniciatyvą rinkti parašus dėl migracijos politikos griežtinimo, teigia šalies vadovo vyriausiasis patarėjas.
„Jeigu jūs pastebėjote, mes laikomės irgi griežtesnės migracijos politikos. Šis pasiūlymas, jis neatrodo blogas, nes išties tie žmonės, kurie čia gyvena ir kurie nori integruotis, turėtų mokytis lietuvių kalbos“, – „Žinių radijui“ teigė D. Matulionis.
„Bet tai yra tik viena medalio pusė. Iš tikrųjų mums reikia galvoti apie kitus lankstesnius migracijos variantus tam, kad mes patenkintume verslo poreikius, bet tuo pačiu nesukurtume tos vidinės įtampos visuomenėje“, – pridūrė jis.
Šalies vadovo patarėjas pažymi, kad globalizmas jau ir kitose Europos valstybėse kelia tam tikrą susierzinimą.
„Galbūt pas mus iki galo nėra suvokiama, kad tas multikultūralizmas ir globalizmas Europoje jau sukelia tam tikrą susierzinimą. Ir iš tikrųjų kraštutinės tam tikros dešiniosios jėgos būtent kyla ant prieštaravimo šioms idėjoms. Todėl anksčiau ar vėliau mums turbūt reikia suvokti, kad tam tikras migracijos ribojimas, valdymas yra labai svarbi sritis, kurios negalime ignoruoti“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta, gegužės pradžioje V. Benkunskas priešais VRM suorganizavo parašų rinkimo akciją dėl griežtesnių migracijos sąlygų. Tuomet jis teigė pastarąjį mėnesį bandęs prisibelsti i ministro V. Kondratovičiaus duris diskusijai dėl migracijos politikos peržiūrėjimo, tačiau atsakymo tvirtino nesulaukęs.
Kiek anksčiau vidaus reikalų ministras sulaukė ir oficialaus V. Benkunsko kreipimosi, siūlančio Seimui teikti jo rengtas įstatymo pataisas, numatančias, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pro trejų metų būtų pratęsiamas tik tiems užsieniečiams, kurie valstybinę kalbą mokėtų ne prasčiau nei A2 lygiu bei turėtų šį faktą patvirtinantį dokumentą.
Reaguodamas į tai, V. Kondratovičius socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė įrašą, kuriame atsakė, kad tokių sprendimų nesiruošia priimti, nes tai – ne VRM kompetencijų sritis.
ELTA primena, kad Vilniaus miesto tarybai priėmus užsienio kilmės gyventojų integracijos vykdymo veiksmų planą, sostinė pradeda įgyvendinti jame numatytas priemones. Nurodoma, kad lietuvių kalbos mokymasis yra prioritetinė plano dalis ir būtina sąlyga sėkmingam gyvenimui mieste. Tam ir kitai pagalbai užsieniečiams ketinama skirti 4,3 mln. eurų.
Balandį V. Benkunskas pristatė, kad sostinėje apsigyvenusiems užsieniečiams bus sudaromos sąlygos mokytis valstybinės kalbos jiems patogiausiu būdu – nuo savarankiško mokymosi, neformalių užsiėmimų iki akademinių kursų.
