Po „Redakcijos“ tyrimo apie seksualinius kunigų nusikaltimus ir nenorą jų viešinti istorikas sako – Bažnyčios uždarumas sovietinės okupacijos metais sudarė palankias sąlygas nešvariems dalykams. Anot jo, sovietai persekiojo Bažnyčią, todėl kunigai vengė fiksuoti nusižengimus, o visuomenė dvasininkus idealizavo, Bažnyčią suvokė per herojiškumo prizmę.
Per trejus metus Lietuvos vyskupijose galėjo būti tiriama 11 atvejų dėl nepilnamečių įvairaus pobūdžio išnaudojimo, o bent vienas pirmokes Lietuvoje tvirkinęs ir už tai valstybės nuteistas kunigas nesulaukė jokios bažnytinės bausmės ir toliau ėjo pareigas, rodo naujausias tiriamosios žurnalistikos centro „Redakcija“ tyrimas.
Taip pat skaitykite
Visgi tyrimo bendraautorė Birutė Davidonytė teigė, kad kol kas Bažnyčios vadovybė vengia atskleisti jiems žinomas šių tyrimų detales.
„11 atvejų yra gana daug ir tiek nebuvo išlindusių į viešumą. (...) Iš esmės, man atrodo, tai lemia Bažnyčios uždarumas. Jie bijo įsileisti išorės ekspertus į savo archyvus, ekspertai matytų, kiek skundų yra gauta, kaip į juos buvo reaguota“, – LRT RADIJUI antradienį teigė B. Davidonytė.
Kaltinimų dėl seksualinių nusikaltimų slėpimo Bažnyčia sulaukia nebe pirmą kartą. Pavyzdžiui, pirmieji parapijiečių skundai dėl Sigito Grigo Vilniaus arkivyskupiją pasiekė prieš septynerius metus, o 2020 metais jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Visgi Bažnyčia šia situacija susidomėjo tik neseniai ir pradėjo tyrimą dėl pornografinės medžiagos su vaikais laikymo.
Taip pat skaitykite
Seksualiniais nusikaltimais kaltintas ir Vilniaus arkivyskupijos kurijos kancleris Kęstutis Palikša, tačiau arkivyskupas Gintaras Grušas sakė nieko apie tai nežinojęs, nors vyko policijos krata.
Taip pat skaitykite
Bažnyčios uždarumą sprendžiant seksualinių nusikaltimų bylas ir nenorą visuomenei pateikti šios informacijos kritikuoja ir tikinčiųjų bendruomenė. Kiek anksčiau 70 visuomenės veikėjų pasirašė kreipimąsi į vyskupus, kuriuo kviečiama įsteigti nepriklausomą ekspertų komisiją seksualiniams Bažnyčios nusikaltimams tirti, o penktadienį organizuojama konferencija apie Bažnyčios piktnaudžiavimą galia.
Taip pat skaitykite
Nešvariems dalykams palanki terpė
Viena priežasčių, kodėl Bažnyčia nelinkusi atvirauti apie kunigų seksualinius nusikaltimus, – sovietmetis, LRT.lt sakė Vilniaus universiteto istorikas prof. dr. Arūnas Streikus. Pasak jo, ir dabar Bažnyčios atstovai kalba apie tai, kad per sovietinę okupaciją Bažnyčia buvo tarsi apgulta tvirtovė, o dvasininkai persekiojami.
Iš tiesų, sutinka profesorius, Bažnyčios situacija sovietinės okupacijos metais buvo specifinė, tačiau tai sukūrė ir tam tikrą uždarumą: „Apie tą laikotarpį mažai žinome ir mažai galime pasakyti iš šaltinių, nes dėl tokios persekiojimo situacijos įsigalėjo vengimas ką nors fiksuoti raštu.“
A. Streikaus teigimu, Bažnyčia baiminosi, kad sovietų valdžios institucijos viską gali panaudoti prieš Bažnyčią, todėl stengėsi kiek įmanoma tai slėpti, kad kunigų nusižengimai nebūtų žinomi net labai artimai aplinkai ir nepasiektų tų, kurie tokią informaciją galėtų panaudoti Bažnyčiai kompromituoti.
„Uždarumo ir saviizoliacijos situacija, manau, nešvariems dalykams buvo taip pat palanki“, – sakė istorikas.
Kaip tvirtino jis, kunigai baiminosi ir KGB dėmesio bei vertimo bendradarbiauti. Tai galėjo būti pasiekta „prigavus“ nedorus kunigus ir vėliau juos šantažuojant ir verbuojant.
„Galbūt iš tikrųjų kunigai suvokė tokią realybę, kad bet koks paslydimas, gal net nedidelė nuodėmė gali būti išnaudota KGB, o kunigas gali būti priverstas pasirašyti bendradarbiauti. Dėl to gal buvo daugiau savotiškos vidinės disciplinos“, – atkreipė dėmesį A. Streikus.
Taip pat skaitykite
Herojiškos Bažnyčios įvaizdis ir idealizuojami kunigai
Pasak A. Streikaus, sovietinės okupacijos metais susiformavo persekiojamos, herojiškos ir kovojančios Bažnyčios įvaizdis, o kunigai buvo idealizuojami, jų autoritetas dar labiau iškilo: „Tokioje situacijoje žmonės į kunigus žiūrėjo juos idealizuodami, negalėdami patikėti, kad gali būti tokių atvejų.“
Esant tokiai situacijai, bet koks ant Bažnyčios numestas šešėlis buvo traktuojamas kaip šmeižto kampanija ir susimokymas prieš dvasininkus, LRT.lt sakė profesorius. Anot jo, tai stabdė žmones kalbėti apie savo patirtis.
Visgi A. Streikus sutiko, kad dabar šiuos klausimus ima kelti ne tik visuomenė, bet ir tikinčiųjų bendruomenė.
„Galima matyti ilgai užtrukusį lūžį, kai Bažnyčia kritikuojama nebe iš išorės, bet jau iš pačios tikinčiųjų bendruomenės. Tada sunku Bažnyčiai artimus žmones (...) kaltinti sąmokslu prieš Bažnyčią“, – argumentavo A. Streikus.
Taip pat skaitykite
Asmeninis ir institucinis piktnaudžiavimas
Nukentėjimas nuo piktnaudžiavimo galia ir seksualinių nusikaltimų daro didelę žalą žmogui. Apie tai LRT.lt pasakojo Individualiosios psichologijos instituto analitikė, psichoterapeutė dr. Rasa Bieliauskaitė.
Ji pažymėjo, kad, formuojantis asmenybei, svarbu turėti stiprius tėvus ir stiprią visuomenę, tokia galia padeda formuotis ir stipriai asmenybei, tačiau kai galia piktnaudžiaujama, žmogui daroma žala.
Pasak R. Bieliauskaitės, paprastai savo galia piktnaudžiauja tie žmonės, kurie nesijaučia saugiai, kuriems reikia kompensuoti savo silpnumą, jie gali būti patys patyrę prievartą ar menkavertiškumą ir žemindami kitus bandyti pasijusti stipresni.
Ekspertė pažymi – toks piktnaudžiavimas galia gali būti skirtingas: „Jis gali būti sisteminis, kai institucija, Bažnyčia, piktnaudžiauja galia, slepia nusikaltimą ar turi tam tikrų nuostatų dėl moterų ir vyrų nelygybės, įstatymiškai nuvertina ir atstumia išsiskyrusius asmenis ar LGBT žmones.
Piktnaudžiavimas gali būti ir asmeninis, kai Bažnyčios žmogus daro nusikaltimą tvirkindamas nepilnamečius, norėdamas rodyti savo galią, nuvertina žmones, su kuriais bendrauja. Jei Bažnyčia, kaip institucija, palaiko tokį požiūrį, piktnaudžiavimas galia iš asmeninio gali tapti instituciniu.“
Kalbėdama apie Bažnyčios piktnaudžiavimą galia, R. Bieliauskaitė atkreipia dėmesį, kad pirmiausia yra išnaudojami ir nukenčia pažeidžiamiausi žmonės. Jei jie neapsaugomi nuo patiriamo fizinio ar emocinio smurto, tai veikia jų asmenybės formavimąsi, žmogus ima nepasitikėti kitais.
Taip pat skaitykite
Teisti kunigai toliau dirba bažnyčioje
„Redakcijos“ tyrimas rodo, kad nors popiežius yra uždraudęs dėl nepilnamečių išnaudojimo teistiems kunigams toliau eiti pareigas, Lietuvoje vis dar yra atvejų, kai už priekabiavimą teisti dvasininkai toliau dirba bažnyčioje, taip pat ir su vaikais.
„Kunigas Vidmantas Gareckas yra vienas iš kunigų, kurie dirba Panevėžio vyskupijoje. Jis buvo visų teismų ir Aukščiausiojo Teismo nuteistas už dviejų pirmokių tvirkinimą. Jo nusikaltimas buvo galutinai ir neginčijamai įrodytas, bet jis toliau dirba kunigu keliose parapijose Biržų rajone.
Pasak vyskupijos, vienintelė jam pritaikyta sankcija – jam neleidžiama dirbti su vaikais, kai šie ateina į pamokas mokykloje. Bet pasitaiko atvejų, kai ir kunigas turi vaikams paaiškinti sakramentus, tad kunigas vis dar turi kontaktą su vaikais. Tik, esą, tuomet tai vyksta prie kitų suaugusiųjų“, – sakė tyrimo bendraautorė B. Davidonytė.
Penktadienį nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje organizuojama konferencija „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: atpažinti, apsaugoti, išgyti“.
