„Žodis „cenzūra“ šiuo atveju per silpnas“, – taip profesorius Paulius Subačius vertina Marijos radijo sprendimą iš retransliuojamos laidos iškirpti informaciją apie nepasitikėjimą Bažnyčios sugebėjimu spręsti pedofilijos atvejus. Pasak Marijos radijo programų direktoriaus, „buvo suabejota tyrimo klausimo tikslingumu“, tad informacija iškirpta.
Žurnalistas, Vilniaus universiteto docentas Giedrius Tamaševičius, bendradarbiaudamas su Vatikano radiju, jam rengia spaudos apžvalgas apie bažnytinio gyvenimo įvykius. Parengtas apžvalgas retransliuoja ir LRT KLASIKA bei Marijos radijas.
„Tyrimas atskleidė, kad Bažnyčios pajėgumu pačiai išsiaiškinti tokius [pedofilijos] atvejus kliaujasi tik penktadalis apklaustųjų. Tarp tokių respondentų daugiau moterų ir vyresnių nei 50 metų žmonių. Taip pat nustatyta, kad šioje grupėje daugiau yra tų, kurie bažnyčioje lankosi kartą per savaitę ar dažniau“, – savo apžvalgoje LRT užsakymu atliktą apklausą pristatė G. Tamaševičius.
Kaip parodė tyrimas, penktadalis (20 proc.) gyventojų tiki tuo, kad Lietuvos Katalikų Bažnyčia pajėgi pati išsiaiškinti galimus pedofilijos atvejus šioje institucijoje. Dauguma apklaustų gyventojų (69 proc.) atsakė tuo netikintys, nes Bažnyčia tokius atvejus yra linkusi dangstyti. Kas dešimtas respondentas neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.
Taip pat skaitykite
Visgi informacijos apie gyventojų nepasitikėjimą Bažnyčia Marijos radijo retransliuotoje laidoje neliko. G. Tamaševičius buvo nemaloniai nustebintas, kai išgirdo, kad antrą kartą Marijos radijo retransliuojama laida buvo gerokai sutrumpinta.
„Pirmoji transliacija sekmadienio eteryje nuskambėjo visa, o pirmadienio rytą laida jau buvo deformuota – buvo iškirptas spaudos apžvalgos gabalas, dėl to laida į eterį ištransliuota beveik perpus trumpesnė“, – LRT.lt sakė Vatikano radijo bendradarbis.
Marijos radijo internetiniame puslapyje patalpintas laidos įrašas taip pat trumpesnis. Pasak G. Tamaševičiaus, tai – „absoliučiai negirdėtas“ atvejis.
„Kažkodėl norima apsaugoti savo klausytojus, kad ir kaip tai atrodytų keista šiais laikais. Nejaugi manoma, kad tai liks nepastebėta, kad apie tai nebus perskaityta ar išgirsta LRT KLASIKOS eteryje arba Vatikano naujienų puslapyje, kuriame yra apžvalgos įrašas ir tekstas. Man atrodo, tai labai iškalbingas faktas“, – sakė G. Tamaševičius.
Vatikano radijo redaktoriai LRT.lt šios situacijos nekomentavo.
Suabejojo klausimo tikslingumu
Kaip komentare LRT.lt teigė Marijos radijo programų direktorius kunigas Sigitas Jurkštas, cituodamas radijo valdybos atsakymą, Marijos radijas, transliuodamas žinias ir atsižvelgdamas į jų patikimumą bei tikslumą, pasilieka sau teisę nuspręsti, ką transliuoti, o ką praleisti.
„Vatikano radijui nesame įsipareigoję ištransliuoti visą jų pateikiamą turinį“, – sakė S. Jurkštas.
Pasak jo, informacija apie gyventojų pasitikėjimą Katalikų Bažnyčios sugebėjimu pačiai išsiaiškinti kunigų pedofilijos atvejus buvo iškirpta, nes „buvo suabejota šio tyrimo klausimo tikslingumu“.
„Be abejo, kad Bažnyčia nėra pajėgi viena išaiškinti kriminalinių nusikaltimų, nes tai teisėsaugos institucijų kompetencija. Bažnyčia tegali padidinti savo pastangas tokių nusikaltimų prevencijos srityje, ką ji ir daro. Dėl šių abejonių buvo nuspręsta neprisidėti prie šio tyrimo rezultatų sklaidos per Marijos radiją“, – komentavo Marijos radijo programų direktorius.
Žodis „cenzūra“ – per silpnas?
Visgi Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys, Vilniaus universiteto (VU) profesorius Paulius Subačius mano, kad šiuo atveju žodis „cenzūra“ yra per silpnas – anot jo, tam tikros informacijos iškirpimas iš Vatikano radijo paruoštos apžvalgos yra nesiskaitymas su pagrindine Bažnyčios institucija.
„Tai bet kokių egzistuojančių normų tiek sekuliarioje, tiek tuo labiau religinėje žiniasklaidoje pažeidimas. Vatikano radijas yra oficiali Šventojo Sosto radijo stotis, ji turi visą doktrininę priežiūrą. (...) Vatikano radijo laida tam tikra prasme yra vientisas kūrinys. Bet koks kišimasis į kūrinį, mano supratimu, yra absoliučiai neleistinas“, – LRT.lt teigė P. Subačius.
VU profesoriaus neįtikino argumentai dėl apklausos, apie kurią kalbėjo Vatikano radijas, tikslingumo ir patikimumo.
„Jei kažkieno akimis Vatikano radijo informacija nepatikima, tai tie žmonės turėtų tiesiai pasakyti, kad jie iš principo nepasitiki Šventuoju Sostu ir jo institucijomis“, – pažymėjo P. Subačius.
Jo vertinimu, neturėtume svarstyti apie apklausą, kuria rėmėsi Vatikano radijas, kadangi ją ištransliavo oficiali Šventojo Sosto institucija – oficiali žiniasklaidos priemonė.
„Tai ne šiaip cenzūra – jau net tas žodis „cenzūra“ šiuo atveju per silpnas, tai jau visiškas nesiskaitymas su pagrindine Bažnyčios institucija. Vatikano radijas, kaip ir Vatikano interneto tarnyba, yra Šventojo Sosto padaliniai, tiesiogiai subordinuoti popiežiui. Kaip vyksta jų medžiagos atranka, jų kontrolė, nebe mūsų reikalas.
Viskas, ką jie paskelbia, yra Šventojo Sosto atsakomybė. Abejones dėl medžiagos dalies galima traktuoti kaip apskritai abejones Šventojo Sosto ir popiežiaus autoritetu. Tokių abejonių būna, bet reikia taip ir pasakyti – mes nepaklūstame, mes nepasitikime, manome, kad geriau nei Šventasis Sostas išmanome, kas svarbu, teisinga ir aktualu katalikams“, – argumentavo P. Subačius.
Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys aiškino, kad Marijos radijui suteikta teisė naudotis katalikiškos žiniasklaidos priemonės statusu, tačiau šis radijas nėra bažnytinė institucija.
„Paradoksas, kad kritikuoti, kontroliuoti ir cenzūruoti bažnytinę žiniasklaidos priemonę imasi ne taip oficialiai pripažįstama radijo stotis“, – atkreipė dėmesį P. Subačius.
