Pirmieji skundai – prieš 7 metus, bet tyrimą Bažnyčia pradėjo tik dabar: ar informacija apie kunigų nusikaltimus pasiekia hierarchus?

Pirmieji parapijiečių skundai dėl kunigo Sigito Grigo Vilniaus arkivyskupiją pasiekė dar prieš septynerius metus, o 2020-aisiais kunigas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau situacija Bažnyčia susidomėjo tik dabar ir dėl pornografinio turinio su vaikais laikymo pradėjo tyrimą. LRT.lt pašnekovai sako, kad nuslėpti įvairius nusikaltimus darosi nebeįmanoma, o informaciją apie vykdomus tyrimus Bažnyčia gali gauti ir netiesiogiai.

Bažnyčia pradėjo tyrimą dėl kunigo Sigito Grigo, įtariama, netinkamo elgesio internete disponuojant pornografiniu turiniu, trečiadienį paskelbė Vilniaus arkivyskupija.

Kunigas nušalintas paaiškėjus, kad vykdomas tyrimas dėl disponavimo pornografinio turinio medžiaga, kurioje vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas. Dar 2020 metais Telšių apylinkės teismo nutartimi kunigas, remiantis laidavimu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos padarymą.

S. Grigas ėjo Degaičių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus parapijos administratoriaus pareigas, tačiau jis priklauso Vilniaus arkivyskupijai.

Kunigas atleistas iš pareigų, jam uždrausta turėti kontaktų su nepilnamečiais. Kunigui leidžiama aukoti šv. Mišias tik privačiai, nedalyvaujant kitiems žmonėms. Pradėti bažnytinio tyrimo veiksmai, šio tyrimo medžiaga bus perduota Tikėjimo mokymo dikasterijai.

Tiesa, pirmieji parapijiečių skundai dėl S. Grigo arkivyskupiją pasiekė dar prieš septynerius metus. Prieš penkerius metus portalas „Delfi“ publikavo straipsnį, kuriame gyventojai taip pat kaltino S. Grigą netinkamu elgesiu.

„Pastebėta, kaip, dalydamas Komuniją, jis vaikams liečia lūpas, kažkokio susiėjimo metu, kur yra vaikų, jei atsisėda šalia, glosto kojas ir pan. Mūsų bendruomenė nedidelė, nedaug vaikų ir jaunimo, tačiau ir tie, kurie dar lankydavosi bažnyčioje, į ją neina“, – buvo rašoma skunde, kurį citavo „Delfi“.

Visgi tuomet arkivyskupija veiksmų dėl S. Grigo nesiėmė.

Atsakė ne į visus klausimus

Portalas LRT.lt susisiekė su Vilniaus arkivyskupijos kurija ir teiravosi, kodėl arkivyskupija situacija nesidomėjo anksčiau, prieš penkerius ar septynerius metus, kai pasiekė skundai.

Tarp LRT.lt klausimų – ar, arkivyskupijos manymu, Bažnyčia ėmėsi tinkamų priemonių užkirsti kelią tiek vaikų pornografijos laikymui, tiek galimam kunigo priekabiavimui prie vaikų ir suaugusiųjų dar prieš kelerius metus.

Vilniaus arkivyskupijos kurijos komunikacijos koordinatorė Živilė Peluritienė atsakė ne į visus pateiktus klausimus. Raštu perduotame komentare Ž. Peluritienė teigė, kad „pradėti bažnytinio tyrimo veiksmai, kurie apims ir anksčiau gautus skundus ar skelbtą informaciją“.

Pasak jos, Bažnyčios institucijos iš prokuratūros informaciją apie kunigą S. Grigą gavo praėjusios savaitės pabaigoje.

„Vyskupijos pranešime minimas galimai netinkamas elgesys internete, kuris taip pat bus tiriamas pagal kanonų teisę, nėra nusikalstamo pobūdžio pagal valstybės teisę. Šis elgesys, pirminiais duomenimis, nesusijęs su nepilnamečiais“, – sakė Ž. Peluritienė.

Ne vienintelis atvejis

Tai – ne pirmasis atvejis pastaruoju metu, kai pasirodo informacijos apie situacijas, kai kunigai turi tokio pobūdžio pornografinės medžiagos ar tvirkina nepilnamečius.

Dar gegužės pabaigoje skelbta, kad Vilniaus arkivyskupijos kancleris Kęstutis Palikša nuteistas už pornografinio turinio medžiagos įgijimą ir laikymą, jam buvo pareikšti kaltinimai ir dėl lytinio santykiavimo su nepilnamečiu, tačiau vėliau tyrimas nutrauktas. Bažnyčia tvirtina apie teisėsaugos tyrimus ir kaltinimus nežinojusi.

Visgi, reaguodami į kunigų vykdytus seksualinius nusikaltimus, katalikų bendruomenės nariai birželio pabaigoje išsiuntė viešą laišką Lietuvos vyskupams dėl seksualinio piktnaudžiavimo Bažnyčioje tyrimo.

Nuslėpti nusikaltimus darosi sudėtinga

Vienas pirmųjų pasirašiusių šį laišką – Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas dr. Paulius Vaidotas Subačius.

Pasak profesoriaus, iš Bažnyčios archyvų galima matyti, kad ji gauna „tikriausiai ne tūkstančius, o dešimtis tūkstančių“ skundų, laiškų ar nepasitenkinimų, todėl atrinkti tiesą gali būti sudėtinga.

„Vyskupai tikriausiai labai daug žino, bet, norint žinojimą paversti procedūromis, reikia daugelio dalykų – išmanymo, ryžto, susikaupimo, atitinkamų tarnybų. (...) Nėra taip lengva iš viso šio ateinančio srauto išrinkti, kas yra patikima, kas ne, kas yra asmeniškumai, o kas – tikrovė“, – portalui LRT.lt sakė P. V. Subačius.

Profesorius pridūrė neteisinantis vyskupų nežinojimo ar neryžtingumo tiriant kunigų seksualinius nusikaltimus, bet pažymėjo, kad nė viena sistema savo noru neskuba tvarkytis su neigiamais dalykais.

„Nuo šeimos, kurios vaikas futbolo kamuoliu išdaužė langą, iki politinių partijų ar savivaldybių – kas labai nori aiškintis ir gilintis, ryžtingai tvarkytis su neigiamais reiškiniais? Niekas nenori. Bet tam yra struktūros ir sistemos, kurios priverčia.

Tose struktūrose veikia žiniasklaida, tiek Bažnyčios, tiek pasauliečių grupės, kurios paskatina tai daryti. Todėl darosi nebeįmanoma nekreipti dėmesio, darosi nebeįmanoma paslėpti, kunigą perkelti, nutylėti, užglaistyti, kažkieno privačiai atsiprašyti“, – vardijo P. V. Subačius.

Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademiko teigimu, kunigų nusikaltimai išlenda į viešumą ir sukelia kitų padarinių, todėl mažėja pasitikėjimas Bažnyčia – ir dėl šių priežasčių „darosi nebeįmanoma“ nuslėpti nusikaltimų.

„Šis jausmas yra ir visuotinės bažnyčios mastu, ir Lietuvos mastu“, – teigė profesorius.

Jis taip pat tvirtino, kad šioje situacijoje Bažnyčia nėra išskirtinė institucija – anot P. V. Subačiaus, visos socialinės struktūros linkusios nuslėpti neigiamus dalykus, jei įmanoma tai padaryti ir nėra sistemos, kuri aiškiai ragintų ir verstų to nedaryti.

Nuo žodžių reikia pereiti prie darbų

Visgi, profesoriaus vertinimu, jaučiama ir tai, kad Bažnyčia imasi rimčiau reaguoti į kunigų seksualinius nusikaltimus. P. V. Subačius prisiminė Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo žodžius pasirodžius informacijai apie kaltinimus kunigui K. Palikšai.

„Mano kaltė, kad neįsigilinau, neuždaviau svarbių, nors ir sunkių, klausimų kunigui Kęstučiui. Gailiuosi, kad to nepadariau laiku. Atsiprašau jaunuolio, kuris patyrė iš kunigo tai, ko neturėjo patirti“, – tuomet surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Grušas.

Pasak P. V. Subačiaus, tokie arkivyskupo žodžiai buvo labai atviri ir kupini savigraužos bei atsakomybės prisiėmimo.

„Po nepriklausomybės Lietuvoje nėra girdėta, kad vyskupas ordinaras pasakytų, kad „aš esu kaltas, prisiimu atsakomybę, tikrai nepadariau visko, buvau blogas ganytojas“. Tokių žodžių niekas nėra girdėjęs per 30 metų. Taigi yra poslinkis, bet nuo žodžių dar reikia pereiti prie darbų“, – pabrėžė profesorius.

Bažnyčia informaciją gali gauti netiesiogiai

Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto docentas dr. Remigijus Merkevičius LRT.lt komentavo, kad gali būti, jog apie vykdomą tyrimą kunigų atžvilgiu prokurorai Bažnyčiai nepraneša. Tačiau, akcentavo R. Merkevičius, tokia informacija Bažnyčią gali pasiekti kitais kanalais – tuomet kyla klausimas, kas su gautais duomenimis daroma.

Anot teisės eksperto, formaliai įstatymas prokurorų neįpareigoja apie vykdomą ikiteisminį tyrimą pranešti, visgi, pridūrė jis, „šalia įstatymo veikia ir sveikas protas, ir tam tikri principai“.

„Kaip ikiteisminio tyrimo šeimininkas, prokuroras visiškai laisvas turimą informaciją naudoti taip, kaip mano esant reikalinga, kad išspręstų visus aktualius klausimus. (...) Jei prokuroras, matydamas tam tikrą grėsmę, nuslepia ją nuo aplinkos, ji gali išsiplėsti.

Situaciją reikėtų vertinti individualiai konkrečiu atveju – įstatymas nenustato jokios formalios pareigos būtinai taip daryti ar nedaryti“, – pastebėjo R. Merkevičius.

VU Teisės fakulteto docentas atkreipė dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu išvados būna paremtos dar nevienareikšmiais duomenimis ir preliminarios, todėl, įtarimams nepasitvirtinus, fakto paviešinimu būtų padaryta didžiulė žala.

„Manau, prokuroras pranešimo situaciją turėtų vertinti atsižvelgdamas į turimų duomenų pagrįstumą, ką jie iš tikrųjų patvirtina, kiek duomenys patikimi ir visapusiški“, – sakė R. Merkevičius.

Tačiau, pabrėžė teisės ekspertas, informaciją apie kunigų nusikaltimus Bažnyčia gali gauti netiesioginiu keliu. Kai dvasininkui pareikšti kaltinimai, būna taip, kad jam advokatą samdo Bažnyčia ar kurijos, – pastebėjo docentas.

„Natūralu, kad Bažnyčia, kaip institucija, gali informaciją gauti ir netiesiogiai iš prokuroro. (...) Būna visokių situacijų, todėl informacija gali paaiškėti iš šalutinių šaltinių, klausimas, ką su ta informacija darai“, – teigė R. Merkevičius.