Lietuvoje

2018.06.10 22:24

Liberalų partijos įkūrėjas: verslo grupės liberalus užvaldė dar 1995 m.

Algirdas Igorius, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2018.06.10 22:24

Vilniaus apygardos teisme pradėta nagrinėti politinės korupcijos byla, kurioje – dvi partijos, koncernas ir visų jų atstovai. Jau pati bylos pradžia rodo, kad procesas nebus trumpas, nes niekas iš įtariamųjų neturi didelio noro kuo greičiau išgirsti nuosprendį.

Bent jau partijoms, ypač Liberalų sąjūdžiui, tai, matyt, nėra geriausias scenarijus, nes kiekviena nepaneigtų įtarimų diena, tik didina neigiamą visuomenės požiūrį į ją. Pastaraisiais bendrovės „Spinter tyrimai“ duomenimis, liberalai jau neperkoptų 5 procentų ir į Seimą nepatektų, jei rinkimai vyktų dabar.

Tačiau ne tik teismas smukdo liberalų prestižą. Patvirtintose parlamentinio tyrimo išvadose jų pernelyg artimi santykiai su koncernu „MG Baltic“ taip pat neprideda gerų balų prie skaidrios partijos įvaizdžio. Beje, liberalų ir verslo artumas – jokia naujiena nuo pat pirmųjų šios politinės jėgos dienų. Tą konstatuoja pirmasis atkurtos Lietuvos liberalų partijos pirmininkas.

Po nepriklausomybės susigrąžinimo liberalias idėjas išpažįstantis judėjimas gimė Vilniaus universitete. Į liberalų klubą susibūrė iš Sąjūdžio atėję žmonės. 90-aisiais įsteigta Liberalų sąjunga. Pirmininku išrinktas filosofas Vytautas Radžvilas.

Pasak jo, Liberalų sąjungos steigėjus vienijusi idėja – laisvas asmuo laisvoje valstybėje, kurios tikslas buvo,  kad Lietuva atsikratytų komunistinių suvaržymų, išlaisvintų žmonių iniciatyvą. Beatodairiškai liberalizmo šalininkų, esą, tada nebuvo. Jų įsitikinimu – verslas turi tarnauti bendrajam gėriui. Dabartinę „MG Baltic“ ir Liberalų sąjūdžio bylą Vytautas Radžvilas vadina logiška 1995-aisiais Kaune įvykusio Liberalų kongreso tąsa ir rezultatu.

E. Masiulis, BNS nuotr.

„Buvo surinkti „East–Baltic States–West“ (EBSW) darbuotojai, padaryti Liberalų sąjungos nariais, balsavo už tai, ką reikia. Aš, kaip partijos pirmasis pirmininkas, supratau, kad vyksta vadinamasis partijos užvaldymas, kaip šiandien mėgstama sakyti, ir šitame spektaklyje kategoriškai atsisakiau dalyvauti. Nuo to laiko kaip normali klasikinė politinė partija ji apskritai neegzistuoja, nes kartą padarius tokį žingsnį, atsidavus vienos įtakingos grupuotės tarnystei, po to gali tiktai keisti šeimininkus“, – teigia V. Radžvilas.

Iš 1994 metų balandžio 16 dienos archyvinės medžiagos:

Žurnalistas: ne toks jau didelis įvykis – vienos iš Lietuvos partijų skyriaus konferencija, tačiau čia pirmą kartą dalyvavo ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje žinomi verslininkai, jau Liberalų sąjungos nariai. Beje, sąjungos Kauno skyriuje 60 proc. narių – verslo žmonės. Kas paskatino tapti Liberalų sąjungos nariais?

„Norime šiek tiek prisidėti prie Lietuvos politinio gyvenimo. Verslas visą laiką buvo šone ir apatiškai žiūrėjo į politiką, bet vis dėlto matome, kad politikos nuo ekonomikos negalima atskirti ir mes turime irgi savo indėlį įdėti“, – sakė EBSW koncerno prezidentas Gintaras Petrikas.

Šiam žingsniui pritarė ir „Sabinos“ korporacijos prezidentas Gintaras Kazlauskas.
„Mums laikas ateiti į politiką ir padėti galbūt šiandieniniams politikams“, – tvirtino jis.

Liberalų sąjungos narys Eugenijus Gentvilas džiaugėsi, kad partijoje vis didesnį vaidmenį vaidina verslininkai: „Malonu matyti, kad šioje konferencijoje, ir visoje Liberalų sąjungoje, vis didesnę įtaką vaidina verslo struktūros: smulkaus ir vidutinio verslo atstovai. Tai leidžia tikėtis, jeigu liberalams kada nors bus rinkėjų lemta patekti į valdžią, mažesnės korupcijos arba iš viso išnykstančios korupcijos šalyje.

G. Petrikas, BNS nuotr.

Neilgai trukus po nepriklausomybės susigrąžinimo įkurtas G. Petriko valdomas EBSW koncernas, gundydamas 60 proc. palūkanomis, iš gyventojų tuomet surinko per 300 milijonų litų, o 1995-aisias paskelbęs bankrotą, liko skolingas 80 milijonų litų.

G. Petrikas 1996 m. pabėgo iš Lietuvos ir slapstėsi Jungtinėse Valstijose. Grąžintas į Lietuvą buvo nuteistas pusšeštų metų nelaisvės.

E. Gentvilas sako, kad tada G. Petriko įtaką partijai vadino malonia, nes buvo kitas kontekstas.

„Nežinau, man nėra kaip nors nepatogu dėl šitų frazių. Prisiminkime, koks finansavimas, jokio reguliavimo, visiškas chaosas Lietuvoje buvo“, – teigia dabartinis Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Gentvilas.

Teismas ėmė aiškintis malonaus liberalų bendravimo su verslu tradicijas – pradėta nagrinėti politinės korupcijos byla. Tik atvertęs bylą teismas susidūrė dar su viena tradicija – tokių bylų proceso vilkinimo. 

G. Steponavičius, BNS nuotr.

Teismo posėdį teko atidėti – vienam įtariamųjų, iš Liberalų sąjūdžio pasitraukusiam, parlamentarui Gintarui Steponavičiui nutarus tuo pačiu metu Suomijoje komandiruotėje susipažinti su šios šalies švietimo sistema. Tačiau kas leidžiama Jupiteriui, negalima jaučiui. Teismas dėl to pažeidimo neįžvelgė. 

„Aš turiu abejonių, ar Seimo nario užsienio komandiruotė švietimo klausimais galėtų būti laikoma teismo šiuo atveju svarbi ir stabdyti procesą. Teismas turi visą eilę procesinių priemonių, kurias gali taikyti prieš tokį, mano požiūriu, proceso vilkinimą“ – tikina advokatas Algimantas Šindeikis.

Po Darbo partijos juodosios buhalterijos bylos į politiką grįžęs šios partijos vadovas Viktoras Uspaskichas sako, kad dabar jau turi visokios patirties. Teismų vilkinimo praktikos taip pat.

„Mano patarimas iš patirties tos bylos, kuo greičiau užbaigti [bylą – LRT.lt]todėl, kad yra kol ji tęsis, visą laiką bus pilamas purvas ant tavęs. Kam to reikia? Aš gailiuosi, kad mūsų byla neužsibaigė per metus“, – apgailestavo V. Uspaskichas.

V. Uspaskichas, BNS nuotr.

A. Šindeikis teigia, kad nors šių bylų turinys skiriasi, bet iš esmės politikai kaltinami neteisėtais ir nesąžiningais veiksmais. Pasak jo, teismo atversta byla, apimant visų instancijų teismus, truks ne trumpiau nei trejus metus. Įtariamoms partijoms ir įmonei griežčiausia gresianti sankcija – jų uždarymas. Fiziniams asmenims – laisvės atėmimo bausmės arba baudos. 

„Šituo atveju, kiek man žinoma, visi šitie asmenys, išskyrus Vytautą Gapšį, nėra teisti. Tai tikėtina, kad jų atžvilgiu nebus priimta nuosprendžių, kuriuose bus taikomos realios laisvės atėmimo bausmės. Reiškia, gali būti paskirtos arba lygtinai, arba kartu su bauda sankcijos. Dėl V. Gapšio atskiras klausimas, jis jau teistas asmuo“ – aiškina advokatas.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Mindaugas Jurkynas sako, kad į teismų karuselę įsuktu Liberalų sąjūdžiu gyventojų pasitikėjimas nuolat mažėja. Besitęsiantis teismo procesas ir toliau turės įtakos partijos reitingams.

M. Jurkynas, BNS nuotr.

Prie Darbo partijos vairo vėl stojęs V. Uspaskichas neslepia, kad taikosi ne tik į susiskaldžiusių socialdemokratų, bet ir Liberalų sąjūdžio elektoratą. Pasak VDU profesoriaus, prieš artėjančius rinkimus šių balsų sieks ir kiti iš pelenų kylantys ar ankščiau nuo politikos atsižegnoję veikėjai. 

„Tai V. Uspaskicho partija tikrai nėra iš tų pasirinkimų, bet užuosdamas V. Uspaskichas, kad yra tam tikras nusivylimas visu politiniu valstybiniu aparatu, konservatoriams krenta tam tikra dėmė dėl „MG Baltic“ ir sąsajų su verslininkais, tai, aš manau, kad buvę politikai, buvę paraščių politikai vėl kelia galvas ir ieško savo šansų“, – sako V. Jurkynas.

Populiariausi