Griežtesnė praleistų pamokų pateisinimo tvarka išaugino tėvų atsakomybės lygį, – sako mokyklų atstovai. Mokykla lankoma geriau, kelionių į užsienį per pamokas mastas susitraukė. Ir mokyklų vadovai jau kalba, kad tvarką ateityje derėtų dar griežtinti – apkarpyti tėvų pateisinamų dienų skaičių.
Kaip rodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenys, spalį mokyklos lankomumas pagerėjo 19 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu. Tiesa, mokyklų atstovai sako, kad tikrąją padėtį pamatysime tik pavasarį.
Be to, lazda turi du galus: mokytojai pabrėžia, kad taupant „tėvų dienas“ vaikai vis dažniau ateina į klases kosėdami, čiaudėdami.
Nuo šio rugsėjo tėvai gali pateisinti 5 mokymosi dienas per mėnesį, praleistas dėl ligos. Taip pat gali pateisinti ir daugiau pamokų, praleistų dėl objektyvių aplinkybių, pvz., dėl nepalankių oro sąlygų, įvykių, susijusių su eismo sutrikimais, ir kt. Mokykla savo tvarkoje gali nusistatyti ir pateisinti ir daugiau mokymosi dienų, jei atsiranda objektyvios ir pagrįstos priežastys.
Žvirdauskas: dabar padėtis yra kur kas rimtesnė
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas, Kauno KTU inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas sako nesitikėjęs tokio rezultato vos per pirmus du šių mokslo metų mėnesius.
D. Žvirdauskas padėtį iliustravo savo vadovaujamos mokyklos duomenimis: pernai per rugsėjį ir spalį 6–8 klasių koncentre buvo praleistos 2634 pamokos, o šiemet per tą patį laiką – 1579 pamokos. Be pateisinamos priežasties buvo praleistos tik 32 pamokos.
Jokių „jei nepasiruošei, gal, vaikeli, neik į mokyklą“, „kontroliniam nepasiruošei, tai neik, vėliau pasiruoši“. Dabar žiūrima rimčiau.
D. Žvirdauskas
„Vertinu taip: dabar padėtis yra kur kas rimtesnė. O pačią rimčiausią turėsime po metų. Tačiau išvadas bus galima daryti ir po pusmečio vasarį“, – sakė D. Žvirdauskas.
Pasak jo, dabar tėvai pateisindami nurodo ir priežastis, ką anksčiau darydavo ne visuomet. Dažniausiai tarp pateisinimų būna įrašyta liga arba varžybos, kuriose mokinys dalyvauja.
„Hipotetiškai drįstu vertinti, kad vien tas naratyvas, skleidžiama žinia, diskusijos veikia. Tėvai suprato: viskas, kelionės per pamokas turi baigtis, į kiekvieną pateisinimą žiūrime rimtai. Jokių „jei nepasiruošei, gal, vaikeli, neik į mokyklą“, „kontroliniam nepasiruošei, tai neik, vėliau pasiruoši“. Dabar žiūrima rimčiau“, – kalbėjo D. Žvirdauskas.
Pasak jo, šiais mokslo metais kur kas mažiau vyksta atostogų į užsienį.
Vaikas po ligos grįžta visas gražiai įdegęs. Tokia liga ir buvo.
D. Žvirdauskas
„Anksčiau tėvai beveik viską galėdavo pateisinti. Yra buvę: vaikas „serga“, bendraklasiai juokiasi už burnų susiėmę, kaip serga, jei su tėvais Maljorkoje? Vaikas po ligos grįžta visas gražiai įdegęs. Tokia liga ir buvo. Tai reali situacija. Nieko nefantazuoju“, – kalbėjo D. Žvirdauskas.
Jis sakė ir iš pačių tėvų išgirdęs, kad penkios dienos per mėnesį, kurias pagal naują tvarką gali pateisinti tėvai, yra labai daug.
„Jie sako: užtektų poros dienų. Būna, kad reikia pas gydytoją suplanuoto vizito, pas odontologą, o gal reikia nuvykti pas močiutę į ligoninę. Bet penkių dienų tam per mėnesį yra per daug“, – pasakojo direktorius.
Tiesa, jo nuomone, penkių dienų limito kol kas nereikėtų mažinti.
„Dar palikime. Turi bendruomenė apsiprasti. Vėliau analizuosime duomenis. Apie pokyčius svarstyčiau po metų dvejų, ne anksčiau“, – sakė D. Žvirdauskas.
Jankūnas: stebuklas neįvyko
Antakalnio progimnazijos vadovas Tomas Jankūnas laikosi kitokios nuomonės – sako, kad padėtis menkai pasikeitusi. Tačiau ir didelės nelankomumo dėl atsainumo problemos ši mokykla neturėjo.
„Gal drausmės bent jau politiškai yra daugiau, o gyvenimiškai būna įvairiai. Mūsų mokykloje didelio pokyčio ar stebuklo neįvyko“, – sakė T. Jankūnas.
Tarkime, vaikai, išgyvenantys iššūkį, kad ir tėvų skyrybas, nelankydami pamokų išreiškia savo protestą.
T. Jankūnas
Pasak jo, progimnazijoje dažniausiai pamokos praleidžiamos dėl individualių sunkumų.
„Tai dažnai susiję su vaiku ir tam tikra problema. Nėra, kad būtų jos praleidžiamos piktybiškai, šiaip sau. Tarkime, vaikai, išgyvenantys iššūkį, kad ir tėvų skyrybas, nelankydami pamokų išreiškia savo protestą. Arba turi priklausomybę nuo ekranų.
Pagalba jiems teikiama, bet staiga stebuklingo poveikio neturėsi. Visi, kurie privalo, deda pastangas, kad taip nebūtų“, – LRT.lt sakė T. Jankūnas.
Naujos praleidžiamų pamokų pateisinimo tvarkos aprašas kol kas, anot jo, aiškiai apčiuopiamų rezultatų nedavė.
Lazdauskienė: šypsomės, kad pavasarį pamatysime tikrąją situaciją
Lietuvos progimnazijų asociacijos vadovė, Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos direktorė Jūratė Lazdauskienė taip pat pabrėžė, kad pamokų praleidimo problemos mastas dar prieš sugriežtinant tvarką progimnazijose buvo mažesnis nei kitose ugdymo įstaigose.
„Bet akivaizdu, kad tėvai atsakingiau skaičiuoja dienas, kiek vaikas galėtų praleisti. Yra mokyklų vadovų, kurie sako, kad tėvai atsakingiau pateisina praleistas pamokas. Nebebūna, kaip anksčiau, kai tekdavo prašyti, tai padaro iškart. Gal daugiau atsakomybės prisiėmė tėveliai?
Ir išvažiavimų į užsienius mokslo metų metu jau mažiau arba išvis nėra. Kiek kalbėjau su vadovais, stebėjosi, kad tikrai ši bėda sustojo. Nors pirmais rudens mėnesiais dar buvo. Bet tuomet tėvai aiškinosi iš anksto nusipirkę keliones, dar nežinodami, kad pasikeis tvarka.
O mes, vadovai, šypsomės, kad pavasarį pamatysime tikrąją situaciją“, – kalbėjo J. Lazdauskienė.
Pasak jos, dabar mažiau ir lengvabūdiškų argumentų: „Ai, gal šiandien pabūk namie, o ryt galėsi eiti į mokyklą.“
Mes visuomet sakėme, kad penkių dienų yra per daug. Apskritai, praleidinėti pamokas yra blogai.
J. Lazdauskienė
Tiesa, sakė ji, skaičiuodami dienas, kurias galės pateisinti, tėvai kartais išleidžia į pamokas kosėjančius, slogos kamuojamus vaikus.
„Kas irgi nėra gerai. Kam taupomos tos dienos, kurias patys gali pateisinti? Kai vaikas serga, jį reikia gydyti. Sakome tai tėvams, kartais iškviečiame juos į mokyklą, kad pasiimtų savo vaiką“, – pabrėžė J. Lazdauskienė.
Progimnazijų asociacijos vadovė yra tikra, kad penkios dienos, kurias gali pateisinti tėvai, yra labai daug. Ji mano, kad ilgainiui reikės tvarką koreguoti numatant mažesnį skaičių dienų.
„Manau, ilgainiui paaiškės, kad ir tomis penkiomis dienomis yra papiktnaudžiaujama. Mes visuomet sakėme, kad penkių dienų yra per daug. Apskritai, praleidinėti pamokas yra blogai. Tik dėl rimtų priežasčių, ligos būtų galima neiti į mokyklą“, – kalbėjo J. Lazdauskienė.
Pasak jos, vaiką atostogų per pamokas išsivežti norintys tėvai aiškina, kad grįžę mokiniai atsiskaitys už praleistas pamokas. Bet, pabrėžia pedagogė, atsiskaitymas reiškia papildomą krūvį mokytojams – reikia ir užduotis parengti, ir patį atsiskaitymą organizuoti, suteikti vaikui pagalbą.
„Juk tikrai nebus, kad jis savarankiškai išmoktų taip, kaip kad klasėje būtų išmokęs. Girdžiu, kai tėvai sako, kad kelionėje nuves vaiką į muziejų ir tai bus didelė pridėtinė vertė. Ir jie yra teisūs. Be to, tėvai klausia: kuris darbdavys suteiks atostogų, kai ir vaikui atostogos? Pabrėžia, kad per vaikų atostogas pabrangsta kelionės. Tikrai nesu tos nuomonės, kad per keliones vaikai negaus nieko gero. Tikrai gėrių per jas yra. Bet mokykla yra mokykla ir vaikai turi ją lankyti be papildomų krūvių vaikui, be papildomų krūvių mokytojui, nuosekliai. Ir tuomet galbūt visų rezultatai būtų geresni“, – pabrėžė J. Lazdauskienė.
Kiek dienų ir dėl kokių priežasčių gali pateisinti tėvai?
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, dviejų pirmųjų šių mokslo metų mėnesių duomenys rodo, kad mokinių pamokų lankomumas gerėja. Spalį mokyklos lankomumas pagerėjo 19 proc., palyginti su pernai metų tuo pačiu mėnesiu.
„Nors nauja lankomumo tvarka taikoma tik du mėnesius, gerėja ne tik mokyklos lankomumas, fiksuojame ir vertybinio požiūrio pasikeitimą. Į pamokų praleidinėjimą be aiškios priežasties atsakingiau ir rimčiau žiūri tiek mokyklos, tiek mokytojai ir mokiniai. Mokyklų vadovai taip pat pastebi ir gerąja linkme pakitusį tėvų požiūrį“, – pastebi švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.
Spalį tėvų dėl ligos pateisintų pamokų vidurkis per mėnesį sumažėjo perpus – nuo 5,6 pernai spalį iki 2,8 pamokų šiemet tą patį mėnesį. Pateisintų pamokų dėl ligos (kai buvo kreiptasi į gydymo įstaigą) taip pat nežymiai sumažėjo – nuo 1,3 (2022 m. spalį) iki 1,1 pamokos (2023 m. spalį).
Patikslintais rugsėjo mėnesio lankomumo duomenimis, gautais iš Valstybinės duomenų agentūros, mokyklos lankomumas pagerėjo 23 proc., palyginti su pernai metų tuo pačiu mėnesiu. Anksčiau, remiantis išankstiniais duomenimis, buvo skelbta, kad rugsėjį mokinių lankomumas buvo pagerėjęs 15 proc.
Įsiklausiusi mokyklų vadovų keliamą pamokų lankomumo problemą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija prieš naujus mokslo metus parengė Mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarką.
Tokia visoms mokykloms bendra tvarka parengta pirmą kartą, ja vadovaudamosi mokyklos pasirengia savo tvarkas, tačiau išlaiko nustatytus bendrus principus.
Nuo šio rugsėjo tėvai gali pateisinti 5 mokymosi dienas per mėnesį, praleistas dėl ligos. Taip pat gali pateisinti ir daugiau pamokų, praleistų dėl objektyvių aplinkybių, pvz., dėl nepalankių oro sąlygų, įvykių, susijusių su eismo sutrikimais, ir kt. Mokykla savo tvarkoje gali nusistatyti bei pateisinti ir daugiau mokymosi dienų, jei atsiranda objektyvios ir pagrįstos priežastys.
Praleistas mokinių pamokas gali pateisinti ir mokyklos vadovas, jei mokinys dalyvauja sporto varžybose, olimpiadoje ar kitame renginyje, jei mokinys turi kvietimą atvykti į valstybinę ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, pvz., pedagoginę psichologinę tarnybą, jei mokiniui suteiktos poilsio dienos už atstovavimą mokyklai varžybose, konkursuose, olimpiadose per atostogas, savaitgalio ar švenčių dienomis.
Kaip informuoja ministerija, lankomumo tvarkoje taip pat numatyti trys reagavimo žingsniai, jei mokinys be pateisinamos priežasties sistemingai praleidinėja pamokas. Jeigu mokinys negali pateikti informacijos apie pamokų praleidimo priežastis, mokyklos atsakingi darbuotojai susisiekia su tėvais, domisi nelankymo priežastimis. Jei praleidimai be pateisinamos priežasties kartojasi, įsitraukia mokyklos Vaiko gerovės komisija, kartu ieškoma pamokų nelankymo problemos sprendimo būdų. Jei po mokyklos pagalbos suteikimo situacija nepagerėja, mokykla gali kreiptis į savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių dėl koordinuotai teikiamos pagalbos šeimai skyrimo.
„Bet, žinoma, dėmesio ir susitelkimo yra daugiau. Tėvai dažniau teiraujasi, klausosi, nagrinėjasi. Amžina diskusija: ar viena praleista pamoka yra lygi praleistai dienai. Tai rodo, kad nauja tvarka rūpi. Tai yra smagu, jog tėvams rūpi, kad vaikai lankytų mokyklą“, – kalbėjo mokyklos vadovas.
