Popieriniai vadovėliai pasiekė dar ne visas mokyklas ar klases, nors jau ir lapkritis. Leidyklos, kad ir vėluodamos, daugumą jų jau išleido, bet mokyklos nenori pirkti katės maiše, t. y. neišbandžiusios. Mokytojai viliasi, kad laiku turės bent jau antrąsias vadovėlių dalis, kurių reikės jau visai netrukus. Leidėjai nerimsta, kad gali lėšų nepakakti kitiems metams, kai pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas pradės mokytis ir lyginės klasės, tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija patikina: lėšų kitiems metams numatyta pakankamai.
„Turiu po vieną kiekvienos leidyklos vadovėlį“, – taip dar spalio pradžioje sakė vienos mokyklos lietuvių kalbos mokytoja. Tą patį ji pakartojo ir spaliui įsibėgėjus. Kad vadovėlių kelias į mokyklas buvo ir kai kur tebėra strigęs, patvirtino ir kiti pedagogai, ir leidyklų atstovai.
Ypač kebli padėtis dėl vienuoliktokų vadovėlių. Šiai klasei pasikeitė ne tik bendrojo ugdymo programos, laukia ir dar viena svarbi naujovė – tarpiniai patikrinimai jau šiais mokslo metais ir kitokie brandos egzaminai, kai vienuoliktokai taps dvyliktokais.
Kai kurios leidyklos net neleido vadovėlių jiems, sako, per daug klausimų kyla, dar nesustyguota naujoji tvarka.
Pedagogai pabrėžia prieš užsakydami vadovėlius visiems mokiniams pirmiausia norintys juos išmėginti dirbdami su nelyginėmis klasėmis, kurios šiemet mokosi jau pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas.
Grigaitis: stebėjimo, ieškojimų ir išlaukimo metas
Tai, kad vadovėliai vėluoja, mokytojų nestebina, sako Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos vadovas Mindaugas Grigaitis.
„Leidyklos buvo žadėjusios vadovėlius pateikti rugsėjo pabaigoje, bet dar dabar ne visus turime. Žinoma, kalbame tik apie pirmas dalis. Antros dalys – dar tik planai“, – apie padėtį kalbėjo Kauno jėzuitų gimnazijos mokytojas M. Grigaitis.
Jis sakė, kad vadovėliai, bent jau mokykloje, kurioje jis pats dirba, vėluoja visoms klasėms.
„Mes nepuolėme visiems masiškai užsakinėti. Pirmiausia norėjome pažiūrėti, kokia vadovėlių kokybė, tad neskubėjome užsakinėti po kelis šimtus, bet vėluoja net ir tie mažesni užsakymai“, – sakė M. Grigaitis.
Pasak jo, vadovėlis reikalingas, kad ugdymo procesas būtų sklandus, jis palengvina darbą tiek mokytojui, tiek mokiniui. Tačiau, pabrėžia pedagogas, tai nebūtinai turi būti leidyklų parengti vadovėliai. Yra mokytojų, tarp jų – ir jis pats, kurie pasirengia vadovėlius sau.
„Jei žiūrėtume plačiau, vadovėlių pateikimas yra stichiškas ir netvarkingas. Formaliai lituanistai gali dirbti ir su senais vadovėliais, bet jei imtume, tarkim, vienuoliktą klasę, nesvarbu, kad programos autoriai daugiausia likę tie patys, pasikeitusi egzamino struktūra. Kitaip sakant, neturime medžiagos, kuri padėtų rengti mokinius egzaminams. Tai yra sisteminė spraga, netaisoma dešimtmečiais. Tai nėra šios Vyriausybės problema“, – kalbėjo M. Grigaitis.
Taip pat skaitykite
Pasak jo, dabartinėje situacijoje nei mokytojas, nei mokinys, kuriems vadovėlis tampa pagalbininku, negauna metodinės medžiagos, kuri leistų dirbti kokybiškai ir siekti tų aukštesnių tikslų, apie kuriuos kalbėjo ministerija.
„Dabar mes tokiame išbuvimo etape, kai didžiausias tikslas yra, kad tik nesustotų ugdymo procesas“, – padėtį apibrėžė M. Grigaitis.
Šiandien, kai nuo rugsėjo nelyginėse klasėse startavo atnaujintos bendrojo ugdymo programos, anot M. Grigaičio, dauguma vienuoliktokų mokytojų dirba su senais vadovėliais, kiti pasitelkia savo pasirengtą medžiagą. Yra ir tokių, kurie naudojasi gautu išbandyti nauju vadovėliu ir kopijuoja puslapius mokiniams.
„Tai stebėjimo, ieškojimų ir išlaukimo metas, smarkiai ribojantis galimybes dirbti kokybiškai“, – apibūdino pedagogas.
Pasak jo, mokytojai išgyvena didžiulį metodinės medžiagos badą.
Vienuoliktokams vadovėlių net neleido
„Šviesos“ leidykla šiemet pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas buvo suplanavusi 25 vadovėlius, tiksliau, jų komplektus (tai ir pats vadovėlis, ir pratybos, ir mokytojo knyga). Didumą plano, pasak leidyklos vadovo Edgaro Jasalinio, jau pavyko įgyvendinti, įstrigo vos vienas dalykas – informacinių technologijų.
Išleisti vadovėlių komplektai iki 9 klasės, anot direktoriaus, iki rugsėjo pabaigos buvo užregistruoti Nacionalinės švietimo agentūros bazėje. Mokyklų užsakyti vadovėliai šioms klasėms mokinius pasiekė per rugsėjį ir spalį.
O štai vadovėlių vienuoliktokams ši leidykla šiemet neleido – sako, kad kilo nemažai klausimų, tad nenorėjo skubėti.
„Ilgai buvo neaišku dėl vienuoliktokų tarpinių patikrinimų, tikslių aprašų, pavyzdžių. Tai mes neskubėjome ir neleidome vienuoliktos klasės vadovėlių neatsakingai, nusprendėme leisti kitais metais“, – paaiškino E. Jasalinis.
Jis sakė, kad „Šviesos“ leidžiami vadovėliai nėra atnaujinti, jie nauji – parengti pagal naują koncepciją, naujos struktūros.
Pasak E. Jasalinio, išleisti vadovėlį pagal naują koncepciją, dirbant ramiu tempu, užtrunka metus ar pusantrų. Bendrojo ugdymo programos buvo patvirtintos 2022 metų rugsėjo pabaigoje.
„Realiai pagal patvirtintas programas turėjome vienuolika mėnesių. Buvo vėlavimų, spėti viską padaryti iki rugsėjo 1 dienos, kad ir labai norėtume, deja, buvo neįmanoma“, – sakė E. Jasalinis.
„Šviesos“ duomenimis, iki spalio antrosios pusės į mokyklas buvo išvežta apie 350 tūkst. naujų vadovėlių.
„Natūralu, kad tie skaičiai, palyginti su ankstesniais metais, yra kur kas didesni. Juk atsinaujino programos. Be to, 2023 m., be standartinių krepšelio lėšų, skirtų mokymo priemonėms, kas buvo džiugu, atsirado 8,5 mln. eurų projektinių lėšų. Dabar rasta dar papildomi 5 mln., juos mokyklos greičiausiai naudos antroms vadovėlių dalims įsigyti“, – sakė leidyklos vadovas.
Anot jo, iš pradžių mokyklos, prieš užsakydamos daug vadovėlių, pirkdavo po vieną ar kelis, norėdamos įsivertinti, kuris joms tinkamiausias.
E. Jasalinis mano, kad antroji vadovėlių dalis mokyklas turėtų pasiekti laiku, šiemet gruodį. Pradinukų vadovėliai, sakė jis, jau parengti.
Jis vylėsi, kad kitais mokslo metais sumaišties dėl vadovėlių jau neturėtų kilti, nes atnaujintos bendrojo ugdymo programos patvirtintos ir lyginėms klasėms. Ir nors vadovėlių rengimas jau pradėtas, leidyklos vadovas sako nerimaujantis, ar kitais metais pakaks pinigų mokykloms jų įsigyti.
„Jau autoriai dirba, rankraščiai rašomi. Tad tos įtampos neturėtų būti. Bet įtampa kyla dėl to, ar mokyklos turės lėšų atsinaujinti. Šiemet buvo ir papildomų pinigų skirta. O kitais metais ministerijos numatytos tik krepšelio lėšos, jos, žinoma, jau yra padidintos. Bet jei skiriami 26 eurai mokiniui, vadinasi, galime kalbėti apie vieno vadovėlio komplektą, o keičiasi juk visų dalykų programos.
Vaikai, kurie šiemet mokosi nelyginėse klasėse ir pagal naują programą, kitais metais mokysis lyginėse klasėse. Jei šiemet buvo penktokas ir septintokas, kitąmet bus šeštokas ir aštuntokas. Jei finansavimas bus mažesnis, neaišku, iš ko kitais metais mokysis tie, kas šiemet mokosi pagal atnaujintą programą“, – kalbėjo E. Jasalinis.
Tuomet, anot jo, gali susiklostyti padėtis, kai, tarkime, iš naujo vadovėlio pradėjęs mokytis septintokas aštuntoje klasėje turės į rankas imti pagal senas programas parengtą vadovėlį.
Apie leidyklų nerimą, kad kitąmet gali pristigti lėšų lyginių klasių vadovėliams leisti, mokytojas M. Grigaitis sako: „Leidyklos galėjo anksčiau šitą klausimą kelti, kartu su mokytojais, kai pavasarį kėlėme šiuos klausimus. Bet leidyklos tik dabar susizgribo. Mes šią problemą prognozavome.“
Šileris: investicijos į popierių darosi neberacionalios
Pagret verda diskusijos, kad popierines vadovėlių versijas derėtų keisti skaitmeninėmis, ypač vyresnėse klasėse.
„Atsižvelgiant į tai, ką girdėjome ministeriją kalbant viešojoje erdvėje, t. y. kad tam, jog būtų galima visiškai aprūpinti vadovėliais, reikėtų šimto milijonų eurų, akivaizdu, kad tokios investicijos į popierių darosi neberacionalios, tačiau labai patrauklios verslui.
Didžiąsias leidyklas jau dabar valdo investiciniai fondai ir užsienio kapitalo įmonės.
Vadovėliai sensta, plyšta, informacija, kitaip nei skaitmeninėje aplinkoje, neatnaujinama, tad prognozuoju, kad su skubiai iškeptais vadovėliais gyvensim dar daugybę metų“, – aiškino švietimo reikalais besirūpinantis Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris, vadovavęs „Vyturio“ leidyklai.
Pasak jo, valstybė privalo finansuoti popierinių vadovėlių įsigijimą 1–4 kl. mokiniams, o pradedant penkta klase visas turinys turėtų būti pasiekiamas telefonuose, planšetėse ir rodomas ekrane klasėje, pasiekiamas bet kur ir bet kada tiek skaitmenine, tiek garso forma.
„Juolab kad pastaraisiais metais į skaitmenines lentas ir t. t. valstybė investavo milžiniškas lėšas. Valstybė neturėtų finansuoti ir pdf vadovėlių įsigijimo, nes tai irgi vakarykštė diena“, – pabrėžė A. Šileris.
Ministerija: kai kuriems dalykams tinka ir anksčiau išleisti vadovėliai
Naujausiais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šiuo metu parengti 54 nauji vadovėliai. Mokyklos yra įsigijusios daugiau kaip 400 tūkst. naujų vadovėlių vien tik iš skirtų 8,5 mln. Eur ES lėšų.
Pasak ministerijos, šiemet mokykloms skirta rekordinė suma vadovėliams įsigyti – iš viso 24 mln. Eur. Kol kas iš papildomai vasarą skirtos 8,5 mln. Eur sumos panaudota apie 7 mln. Eur, dabar skiriama dar 5 mln. Eur.
„Žinome, kad mokytojai nori įsitikinti, ar naujas vadovėlis bus tinkamas jų mokiniams, neperka „katės maiše“, pabando vieną ar kitą vadovėlį ir tik po to nusprendžia užsakyti visai klasei ar srautui“, – rašoma ŠMSM atsakyme į LRT.lt klausimus.
Duomenų bazėje užregistruoti 3 nauji šiais metais parengti vadovėliai vienuoliktokams. Šiai klasei iš viso planuoti 6 vadovėliai. Kol kas neišleisti astronomijai, lietuvių kalbai ir geografijai skirti vadovėliai. Anot ŠMSM, leidėjai žada, kad jie bus išleisti lapkritį.
„Kokius vadovėlius leisti, sprendžia leidyklos. Vienuoliktokų mokymas labiau individualizuotas, naudojama daugiau papildomų priemonių, reikia daugiau kontekstinės medžiagos. Mokant naudojamos ir skaitmeninės priemonės, dalykinių asociacijų rengta mokymo medžiaga fizikai, chemijai, biologijai, IT, geografijai, istorijai mokyti. Mokyklos gali naudoti ir ankstesnius vadovėlius, nes dalis temų nepasikeitė“, – pabrėžia ministerija.
Lėšų vadovėliams įsigyti šiemet skiriama žymiai daugiau, sako ministerija, ji pabrėžia, kad kai kurios savivaldybės ir pačios skyrė papildomų lėšų vadovėliams ar skaitmeninėms mokymo priemonėms.
„Tuo labiau kad nebūtina pirkti visų naujų vadovėlių. Kai kuriems dalykams tinka ir anksčiau išleisti vadovėliai, nes bendrojo ugdymo programos nėra absoliučiai naujos, o tik atnaujintos. Be to, mokytojams internete pateikiama ir metodinė medžiaga, ir rekomendacijos, skaitmeninės mokymo priemonės, ilgalaikiai planai“, – aiškina ŠMSM.
ŠMSM teigimu, vidutiniškai vienam mokiniui ugdymo priemonėms, įskaitant skaitmenines, tenka apie 80 Eur. Kadangi dalis mokyklų neperka vadovėlių lyginėms klasėms, ši suma dar padidėja.
Pasak ministerijos, dar per anksti skaičiuoti, kiek lėšų kitais mokslo metais teks vienam mokiniui, tai priklausys ir nuo mokinių skaičiaus. Iš viso vadovėliams ir skaitmeninėms mokymo priemonėms planuojama skirti 22,2 mln. Eur.
