Kelias dienas trukusi ataka, kuomet sulaukta kelių tūkstančių grasinimų dėl neva užminuotų mokyklų, darželių ir kitų institucijų, panašu, šiam momentui liovėsi. Kaip praneša Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas, naujų grasinimų per ketvirtadienio naktį nepasirodė.
„Turime labai puikių žinių – šiandien nesulaukta nė vieno pranešimo ir grasinimų nėra. Taip pat neturime jokios informacijos, kad būtų kreiptasi į policiją dėl konsultacijų. Tai iš tikrųjų galime preziumuoti, kad ataka bent jau šiame momente yra liovusis“, – LRT RADIJUI sako V. Vitkauskas.
Pasak jo, tokiomis pat naujienomis dalijasi ir kolegos iš Latvijos bei Estijos.
„Ir Latvija, ir Estija, mūsų žiniomis, nesulaukė nė vieno grasinimo per naktį“, – tvirtina NKVC vadovas.
Visgi, jo teigimu, visiškai atsipalaiduoti dar neturėtume, nes tikėtina, jog tokie grasinimai gali sugrįžti.
„(Grasinimai – LRT.lt) gali atsinaujinti, čia niekad negali būti apsaugotas ir labai jau nusiraminti mes nekviesime, vis tiek tas budrumas turi išlikti“, – tikina pašnekovas.
Anot V. Vitkausko, kaip ir kalbėta anksčiau, grasinimus, ko gero, būtų galima sieti su Rusijos grupuotėmis, tačiau konkrečiai kokiomis, kol kas įvardyti dar neįmanoma.
„Jau kaip ir esame minėję anksčiau, iš braižo, tos pačios organizacijos, galbūt šiek tiek istorinių patirčių iš kitų valstybių matome, kad tai greičiausiai yra sietina su Rusijos grupuotėmis.
Aišku, konkrečių atribucijų pateikti dar kol kas negalime, vyksta tyrimas ir mūsų Kriminalinės policijos biuras intensyviai dirba, bendradarbiauja labai aktyviai ir „Google“ kompanija, iš kurios elektroninio pašto platformos ir buvo siuntinėjamos šios melagingos žinutės“, – LRT RADIJUI teigia NKVC vadovas.
Pašnekovas neatmeta galimybės, kad tas pats šaltinis veikė ir Latvijoje bei Estijoje.
„Šiek tiek galbūt variacijos skiriasi dėl pačio teksto, adresai skirtingi, iš kurių tos melagingos žinutės yra siunčiamos, bet braižas, tas laiko tarpas yra identiškas“, – sako ekspertas.
Pasak jo, susidūrus su šia situacija, didelę reikšmę turėjo pasitelktos įvairios prevencijos priemonės.
„Manyčiau, kad tos mūsų tam tikros prevencinės priemonės dėl to, kad nekelti sąmyšio, kad šaltai reaguoti, kad mokyklos būtų pasiruošusios, klausytų konsultacijų ir kreiptųsi, jeigu reikia kažkokios paramos, tiesiai į policiją tiesioginiu numeriu, pasiteisino“, – tvirtina V. Vitkauskas.
„Mes iš šitos situacijos esame labai daug pasimokę. Norisi pasidžiaugti, kad tas Lietuvos gebėjimas greitai adaptuotis, mobilizuotis dar kartą parodė, kad mes tą gebame ir išėjome iš šitos situacijos stipresni“, – priduria jis.
Pašnekovas perspėja, kad gali atsirasti tokių „vietinių pokštautojų“, kurie nuspręstų pasinaudoti situacija ir imituoti grasinimus dėl neva užminuotų įstaigų. Tokie asmenys, pasak jo, būtų nedelsiant išaiškinti.
„Kad neatsirastų kokių nors vietinių pokštautojų, kurie galvotų, kad iš to reiktų padaryti kažkokį pratimą atskirai ir kažkaip pagrasinti specifinei savo mokyklai. Labai norime įspėti, kad tokie žmonės, asmenys ar vaikai bus labai greitai nustatyti ir išaiškinti, nes įrankiai tam yra labai stiprūs“, – sako NKVC vadovas.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
