Vilniaus rajone surengtos civilinės saugos pratybos, kaip reiktų elgtis, jei įvyktų avarija Astravo atominėje. Savo veiksmus ir reakciją derino ne tik valstybinės institucijos, bet ir įvairios saugumo struktūros, savivaldybės. Didelis dėmesys šįkart skirtas neįgaliesiems.
„Raudonojo kryžiaus evakuacijos centras pultui – turime masyvų nudegimą“, – skamba pratybų metu.
Vieniems gali padėti tik medikai, ypač po nudegimų nuo radiacijos.
Kitus, apimtus įniršio, tramdyti tenka policijai.
Tai tik dvi istorijos iš beveik 500, kurias turėjo patirti ir savanoriai, ir 50 valstybės institucijų, bei įvairių saugumo struktūrų, savivaldybių darbuotojai.
Pratybose imituota civilių evakuacija iš užterštos zonos po galimos avarijos Astravo atominėje elektrinėje.
„Šį kartą didelį dėmesį skyrėme asmenims su negalia. Evakuojami žmonės gali būti įvairių grupių. Dalyvauja judumo, klausos, regėjimo, intelekto negalias turintys asmenys ir bus žiūrima, kaip ateityje būtų galima tobulinti vieną ar kitą veiksmą“, – sako Ugniagesių gelbėtojų mokyklos viršininkas Kęstutis Agintas.
Pratybose dalyvavę įvairią negalią turintys asmenys teigė, kad iki šiol apie evakuaciją jie žinojo tik iš vadovėlių, o dabar, dar nesibaigus pratyboms, turėjo pastebėjimų.
Negirdintiesiems nelengva suprasti, ką jiems daryti, nes evakuojantys specialistai su respiratoriais, ir net gebantieji skaityti iš lūpų lieka nežinioje. Anot jų, tikrai padėtų, jei visi veiksmai būtų parodyti judesiais.
Pastabų turėjo ir judėjimo negalią turintys žmonės.
„Šiai dienai atvažiavo medikai ir jie nežino, kur padėti vežimėlį, o aš be jo negaliu niekur toliau judėti“, – pasakoja judėjimo negalią turintis Marius.
Negalią turintys asmenys sako, kad per realią evakuaciją tikėtųsi pagalbos ir iš aplinkinių.
„Tai klausytis nurodymų (...) ir būtinai turėti baltą lazdelę, kad žinotų, kad tau reikia pagalbos“, – mini regos negalią turintis Andžėjus.
„Aiškios instrukcijos, pagalba tiems, kurie šalia“, – teigia intelekto negalią turinčių žmonių palydovė Asta.
Vienas šių pratybų partnerių – Norvegijos ekspertai, sakantys, kad lietuviai galimai avarijai Astrave pasirengę, tačiau yra tobulintinų dalykų.
„Prieš pratybas lietuvių partneriai turėjo daug idėjų ir galimų avarijos likvidavimo scenarijų, naudojo per ankstesnes pratybas įgautą patirtį, išbandė naujai įsigytą techniką – tai, ką pamatėme, nudžiugino, nes <...> tikrai bandė patenkinti įvairių žmonių poreikius. Vis dėlto reikia galvoti ir apie tai, kad evakuojami žmonės pasiima jiems brangius daiktus, augintinius – o ką tokiu atveju daryti su jais?“ – klausia Norvegijos projekto koordinatorius Rolandas Kovacsas.
„Valstybės užduotis yra pasirūpinti žmonėmis, kurie patys negalės evakuotis. <...> Jei realiai taip atsitiktų, reikėtų labiau orientuotis į imančios savivaldybės pajėgumus ir jų gebėjimus priimti“, – kalba vidaus reikalų viceministas Vitalijus Dmitrijevas.
Pratybų organizatoriai atkreipia dėmesį, kad įvykus nelaimei institucijos padėti galėtų maždaug trečdaliui gyventojų, tai yra esantiesiems arčiausiai nelaimės, kiti evakuotis turėtų patys. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos teigimu, jei avarija įvyktų 50 kilometrų nuo Vilniaus esančioje Astravo elektrinėje, radiacija paveiktų trečdalį Lietuvos gyventojų.
