Papildomi milijonai eurų už papildomą darbą mokytojams dalyje klasių startuojant atnaujintoms ugdymo programoms, atrodytų, yra geras dalykas, bet tai laikina ir kosmetinė pagalbos priemonė, be to, priešinanti mokytojus, sako Lietuvos mokyklų direktorių asociacijų vadovai. Anot jų, didinant darbo valandų skaičių nedidinant etatų skaičiaus ugdymo įstaigų vadovams bus dar kebliau sugrūsti valandas į etatą.
Skelbiama, kad, startuojant atnaujintoms bendrojo ugdymo programoms, numatytas papildomas 7,5 mln. eurų finansavimas apmokėti mokytojams už pailgintą pasiruošimą pamokoms ir socialinės-pilietinės veiklos koordinavimą. Tačiau mokyklų vadovai sako: darbo valandų skaičiaus didinimas, nedidinant etatų skaičiaus, yra ydingas. Mat tai laikinas didinimas, vos dvejiems metams, be to, bus supriešinami mokytojai – tie, kurie dirbs su nelyginėmis klasėmis, ir tie, kurie dirbs su lyginėmis. Mat daugiau valandų, o drauge ir apmokėjimas bus skiriamas tiems, kuriems teks dirbti su nelyginėmis klasėmis, kurios startuos mokytis pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas.
Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinė sąjungos, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos, Lietuvos gimnazijų asociacijos, Lietuvos progimnazijų asociacijos, Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacijos vadovai parašė viešą laišką šalies mokytojams.

Viešas laiškas Lietuvos mokytojams
Lietuvos mokyklų vadovai šiuo viešu pareiškimu išsako nuomonę apie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-1038 „Dėl Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo krūvio sandaros nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ numatytą valandų, skiriamų ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, skaičiaus (procentais nuo kontaktinių valandų) 2023–2024 mokslo metais didinimą 20 procentų mokytojams, dirbsiantiems pagal 2023–2024 mokslo metais pradedamas įgyvendinti pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas, už kontaktines valandas, skirtas bendrosioms programoms įgyvendinti.
Žiniasklaidoje skelbiamas 7,5 mln. eurų „atėjimas“ į mokyklas yra sveikintinas dalykas, jei visuomenei (o, pirmiausiai, mokytojams) būtų anksčiau iškomunikuota visa informacija. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2023-08-29 aplinkraštyje nurodyta, kad „minėtu pakeitimu yra ilginama darbo laiko dalis, įskaitoma į mokytojo etatą: didinamas valandų, skiriamų ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms ir mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, skaičius bei valandų, skiriamų vadovauti klasei (grupei), skaičius. Šio pokyčio tikslas – ne padidinti mokytojų darbo užmokestį, bet sukurti teisinį pagrindą skirti daugiau laiko pasirengti pamokoms, taip pat numatyti valandas socialinei-pilietinei veiklai koordinuoti.“
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai žinoma ir jau minėtame aplinkraštyje pripažįstama, kad „pastaruoju metu vis labiau ryškėja problema dėl ugdymo valandų, nustatytų bendruosiuose ugdymo planuose, ir kontaktinių valandų skaičiaus, nustatyto Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše, neatitikimų. Informuojame, kad planuojame sistemiškai išanalizuoti minėtus rodiklius, įvertinti neatitikimus ir numatyti žingsnius jiems pašalinti. Kadangi tai susiję su papildomų lėšų poreikiu, atitinkamų priemonių įgyvendinimas galėtų būti svarstomas tik formuojant 2025 m. valstybės biudžeto projektą“. Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše nurodytas klasės kontaktinių valandų skaičius per mokslo metus visose pradinėse klasėse, 7-ose, 9 – 10-ose (I-II) klasėse neatitinka net bendruosiuose ugdymo planuose nurodyto valandų skaičiaus, todėl nereikia stebėtis, kodėl tokia sudėtinga situacija, nustatant krūvius mokytojams, yra būtent pradinėse, pagrindinėse mokyklose ir, progimnazijose.

Mokyklų vadovai LR ŠMSM aiškiai išsakė poziciją, jog ministerijos sprendimas didinti valandų, skiriamų ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, skaičių mokytojams, dirbsiantiems 1, 3, 5, 7, 9 (I) ir 11(III) klasėse ir valandų, skirtų socialinei-pilietinei veiklai koordinuoti, didinimas, nedidinant etatų skaičiaus mokyklai, yra ydingas. Kaip rodo išankstiniai skaičiavimai, dalyje mokyklų, ypač pradinių, pritrūks etatų. Tuomet mokyklų vadovams lieka neaišku, kaip spręsti šią etatų trūkumo problemą. Kitose mokyklose dėl tos pačios priežasties teks mažinti bendruomenės valandų, skiriamų kitoms veikloms, skaičių. Žinoma, skyrus papildomų lėšų, už šiuos darbus bus galima mokėti mokytojui priemoką.
Papildomos lėšos mokyklas pasieks dėl koeficiento R (vidutinio sąlyginio mokytojo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento) didinimo 3 proc. Tačiau per mokyklas šios lėšos pasiskirstys labai skirtingai, priklausomai nuo konkrečios mokyklos mokytojų kvalifikacinių kategorijų. Mokyklose, kuriose dirba žemesnės kvalifikacinės kategorijos mokytojai, papildomų lėšų būtų daugiau, o ten, kur mokytojų kvalifikacinės kategorijos aukščiausios – papildomų lėšų būtų skirta nedaug.
Etatų skaičių mokykloje nustato ne jos vadovas, etatai mokyklai skiriami pagal Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą. Mokyklai skiriamos lėšos ir etatų skaičius – tai yra ne tas pats. Etatų, skiriamų mokyklai, skaičius tiesiogiai priklauso ne nuo lėšų, o nuo kontaktinių valandų skaičiaus
Svarbu pažymėti dar ir tai, kad iš tų pačių mokyklai skirtų etatų skiriamos valandos už mokymą namuose, savarankišką mokinių mokymąsi. Be to, valandų padidinimas etate už pasiruošimą būtų tik laikina priemonė – dvejiems mokslo metams. Po dvejų metų tektų mažinti valandų, skirtų pasiruošti pamokoms, skaičių etate. Kita vertus, supriešinami mokytojai, nes šiais mokslo metais didesnis pasiruošimo procentas yra dirbantiems nelyginėse klasėse, o kitais – lyginėse. Mokytojai, kurie šiais mokslo metais dirbs lyginėse klases, o kitais tęs mokymą nelyginėse klasėse, papildomų valandų negaus.
Ministerijos aplinkraštyje tikimasi, jog „mokyklų vadovų dialogas su mokytojais dėl jų darbo krūvio, veiklų, atlygio ir kitų sąlygų bus sklandus, paremtas abipusiu supratimu ir geranoriškumu. Esame įsitikinę, kad dėl aptariamo pokyčio negali susidaryti situacija, kad mokytojo darbo užmokestis mažėtų (nekintant kitoms sąlygoms).“. Bet nekalbama apie tai, KAIP problemas DABAR turi spręsti mokyklos vadovas, kuris mokyklai skirtuose etatuose nesutalpina net privalomų Bendrųjų ugdymo plano valandų mokinių poreikiams tenkinti ir neformaliojo švietimo valandų.
Be papildomų ministerijos sprendimų pradinių, pagrindinių mokyklų ir progimnazijų vadovai patys neišspręs kilusių problemų dėl etatų trūkumo.
Lietuvos švietimo įstaigų vadovų
profesinės sąjungos pirmininkė Jolita Andrijauskienė
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas
Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas Darius Mockus
Lietuvos progimnazijų asociacijos tarybos pirmininkė Jūratė Lazdauskienė
Lietuvos pagrindinių mokyklų prezidentė Asta Zavadskienė




