Daugiau nei 1 tūkst. 400 – tiek per kiek mažiau nei mėnesį skirta arešto orderių, kilus įtarimams dėl smurto artimoje aplinkoje. Su smurtą patyrusiais žmonėmis dirbanti ekspertė teigia, kad, įsigaliojus orderiui, nukentėjusieji jaučiasi saugesni ir gali atsikvėpti bei susiplanuoti tolimesnius žingsnius.
Nuo liepos 1 dienos, kai įsigaliojo įstatymas, numatantis arešto orderius, jų buvo išduota daugiau nei 1 tūkst. 400, portalui LRT.lt sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. Jis pridūrė, kad šiuo metu galioja 887 arešto orderiai.
Pasak Policijos departamento atstovo, jau baigėsi 540 orderių galiojimas. Jam pasibaigus, asmuo gali grįžti į savo gyvenamąją vietą.
Taip pat skaitykite
Nuo liepos 1 dienos taip pat gauti 72 skundai dėl orderių (apie 5 proc. visų išduotų orderių).
„Iš jų 31 skundą policija tenkino ir su reikalavimais sutiko (naikino orderius), 34 skundų policija netenkino ir perdavė juos nagrinėti teismui (teismai naikino vienetus orderių ir daugumą orderių paliko galioti), likusieji skundai dar nagrinėjami policijoje“, – informavo R. Matonis.
Kaip teigė jis, per šį laiką taip pat pradėta 613 administracinio nusižengimo teisenų dėl orderio sąlygų nesilaikymo.
Orderis leidžia atsikvėpti, numatyti kitus žingsnius
Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro konsultantė Emilija Kazancevė portalui LRT.lt sakė, kad tokia statistika daugmaž atskleidžia smurto artimoje aplinkoje situaciją.
Tiesa, pridūrė E. Kazancevė, būna situacijų, kai galbūt nereikėjo skirti arešto orderio arba atvirkščiai – jis nebuvo paskirtas.
„Yra ir tokių atvejų, kai asmenys nesikreipia dėl smurto artimoje aplinkoje, todėl ne visada galime apie tai sužinoti. Ta problema buvo iki orderio ir bus po to“, – kalbėjo Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro konsultantė.
Visgi E. Kazancevė pabrėžė arešto orderį vertinanti teigiamai – pasak konsultantės, orderis apsaugo smurtą patyrusius žmones, nes jiems pavojų keliantis žmogus 15 dienų negali prie jų artintis ar bandyti susisiekti.
„Jei asmuo nepaiso šių reikalavimų, jam skiriamos baudos. Iš mūsų centro, kiek žinoma, dauguma žmonių paiso šios priemonės“, – teigė konsultantė.
Taip pat skaitykite
E. Kazancevės teigimu, ėmus galioti arešto orderiui, nukentėję žmonės tvirtina besijaučiantys saugesni.
„Žmonės jaučiasi daug saugiau, kai pavojų keliantis asmuo nuo jų patraukiamas. (...) Viena moteris pasakojo, kad pagaliau gali ramiai atsikvėpti, apgalvoti situaciją, tolesnius veiksmus, ar jai reikės teisinės pagalbos, ar susirasti naują būstą, numatyti, kaip apsisaugoti.
Nukentėję žmonės gauna tokį langą, kai gali pagaliau ramiai susikaupti ir numatyti save apsaugančius veiksmus, žengti žingsnį ar suplanuoti“, – pastebėjo E. Kazancevė.
Spręstinų klausimų dar yra
Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai smurtas įvyko, bet arešto orderis nebuvo skirtas, atkreipia dėmesį konsultantė. Anot jos, tada pats nukentėjęs žmogus ieško, kaip jam pasislėpti ar apsisaugoti.
Konsultantė taip pat tvirtino, kad dar per anksti vertinti, kaip pasikeičia situacija pasibaigus arešto orderiui.
„Bandysime susisiekti su žmonėmis ir išsiaiškinti, kokia arešto orderio reikšmė ilgojoje perspektyvoje, bet dar praėjo per mažai laiko, kad tai pasakytume. (...)
Viskas dar nauja, todėl, atrodytų, yra dar be galo daug spręstinų klausimų – pačios sistemos veikimo, institucijų bendradarbiavimo, kaip toliau kartu dirbti, kad kuo labiau padėtume nukentėjusiems žmonėms“, – vardijo E. Kazancevė.
Kas yra arešto orderis?
Portalas LRT.lt primena, kad nuo liepos 1 dienos įsigaliojo naujoji Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcija, kuri taip pat numato galimybę artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui skirti orderį.
Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika.
Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15 dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas:
- laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas;
- nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu;
- nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus;
- nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu.
