Priimtas „išskirtinis nuosprendis“, kuriuo už nežymų sutuoktinės sveikatos sutrikdymą, pasikėsinimą seksualiai prievartauti ir išžaginimą nuteistas vyras. Ekspertės šį sprendimą vadina reikšmingu, tačiau pažymi – paradoksalu, kad tik dabar minime istorinį žingsnį, kai pirmą kartą žmogus nuteisiamas dėl seksualinės prievartos prieš sutuoktinę.
Kaip pranešė prokuratūra, nuteistajam skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Remdamasis tyrimo metu surinktais duomenimis, teismas pripažino, kad kaltinamasis lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja.
Teisiamojo posėdžio metu konstatuota, kad nukentėjusiajai aktyviais veiksmais ir žodžiais išreiškus savo nesutikimą lytiškai santykiauti su nuteistuoju, vyras, to nepaisydamas bei panaudodamas fizinę jėgą, dėl kurios ji negalėjo pasipriešinti, kelis kartus su nukentėjusiąja atliko lytinį aktą prieš jos valią.
Tvirtinama, kad, nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino ir bandė išvengti baudžiamosios atsakomybės, surinkti įrodymai nuginčijo jo argumentus. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis nepaisė nukentėjusiosios išreikšto nesutikimo žodžiais ir veiksmais.
Reikšmingas nuosprendis
Teisės mokslų daktarė, tarptautinės teisės specialistė, tyrinėjanti smurto prieš moteris klausimą, Švedijos Erebru universiteto dėstytoja dr. Laima Vaigė šį teismo sprendimą vadina reikšmingu. Visgi specialistė priduria – paradoksalu, kad tik 2022 metais minime tokį pirmąjį istorinį žingsnį, kai pirmą kartą kažkas nuteistas dėl seksualinės prievartos prieš sutuoktinę.
„Atrodo, kad labai vėlai. Iš kitos pusės, labai svarbu, kad yra sąmoningumas, jog tai yra svarbu. Anksčiau teisėsauga parodydavo skaičius – žiūrėkite, kiek daug gavome iškvietimų, kiek daug fiksuojama smurto. Bet ne iškvietimų skaičiai yra patys svarbiausi.
Pats svarbiausias skaičius yra ta procentinė dalis, kiek bylų baigiasi nuosprendžiais. (...) Ta procentinė dalis parodo realų teisinį pokytį“, – LRT.lt komentuoja L. Vaigė.
Iki šiol Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas ragino, kad Lietuva savo teisėje turi nustatyti, jog seksualinis smurtas prieš sutuoktinę arba partnerę yra nepriimtinas, pasakoja L. Vaigė. Ekspertės teigimu, tokie raginimai buvo teikiami dėl to, kad Lietuvoje tokių bylų paprasčiausiai nebūna.
„Kaip parodo ir daugybės kitų valstybių praktika, paprastai labai pro pirštus žiūrima į smurtą prieš sutuoktinę, ypač į seksualinį smurtą“, – pastebi tarptautinės teisės specialistė.
Tai, kad už seksualinį smurtą nuteistas nukentėjusiosios sutuoktinis, rodo, jog pradedame atpažinti ir seksualinį smurtą artimoje aplinkoje, antrina Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė.
„Tai yra poveikis visai teisėsaugos sistemai, galbūt įsivyraus teisminė praktika, kad tai taip pat yra problema, kad ji turi būti baudžiama. Tas sprendimas keičia tiek mūsų, tiek visos teisėtvarkos požiūrį į visą problemą“, – kalbėdama su LRT.lt akcentuoja Moterų informacijos centro direktorė.
Lūkestis, kad žmona atliks „savo pareigas“
L. Vaigė atkreipia dėmesį, kad, nors seksualinio smurto problema yra didelė problema, tiek dalis Lietuvos visuomenės, tiek teisininkų ne visada tai supranta ir seksualinius santykius bei seksualinę prievartą vertina vienodai.
„Jie tarsi neskiria šių dviejų labai skirtingų situacijų. Tie žmonės, kurie rašo apie moterų teises, seksualinį smurtą, kalba ne apie savanorišką seksą, kuris gali būti įvairus, (...) bet kalba apie seksualinę prievartą, kai nėra savanoriškumo elemento“, – akcentuoja Erebru universiteto dėstytoja.
Anot ekspertės, policijos suvestinėse paprastai nerasime atvejų, kuomet kreipiamasi dėl seksualinio smurto, kurį vykdė sugyventinis ar sutuoktinis, tačiau tai nereiškia, kad tokio smurto Lietuvoje nėra.
„Žmonėms sunku atskirti skirtingas savanoriško sekso ir prievartos situacijas, yra lūkestis, kad žmona tarsi turi atlikti savo įsivaizduojamas pareigas. Veikia kultūrinės problemos, taip pat yra problemų teisėsaugos institucijose. Manau, labai svarbus žingsnis, kad prokuratūrai pavyko to pasiekti, nuvesti visą tyrimą iki pat galo, iki teismo“, – pažymi L. Vaigė.
Kreiptis pagalbos trukdo baimė
Moterų informacijos centro direktorė J. Šeduikienė taip pat atkreipia dėmesį, kad, kaip rodo duomenys, fizinį smurtą artimoje aplinkoje patiria kas trečia moteris. Tačiau, kaip aiškina J. Šeduikienė, jei smurtaujama fiziškai, greičiausiai vyksta ir seksualinis smurtas.
„Galima sakyti, tos moterys, kurios patiria fizinį smurtą, patiria ir seksualinį, tik apie tai nekalba. (...) O tokių atvejų yra, jų žinome ne vieną, bet į teismą dėl seksualinio smurto moterys nesikreipia“, – tvirtina pašnekovė.
Pasak J. Šeduikienės, kreiptis pagalbos trukdo ne tik baimė, bet ir nerimas, kad visuomenės ir aplinkos akyse kaltas bus ne smurtautojas, o nukentėjusioji. 2018 metų apklausos duomenimis, 41 proc. apklaustųjų sutiko, kad mylėtis su vyru yra žmonos pareiga.
Kaip atkreipia dėmesį Moterų informacijos centro direktorė, toks požiūris taip pat trukdo kreiptis pagalbos ir pranešti apie patirtą prievartą – jei gatvėje ar išorinėje aplinkoje kažkas seksualiai išnaudoja, sakome, kad tai yra išžaginimas, bet, kai tai nutinka namuose, tai matome kaip pareigą, sako ekspertė.
Jos manymu, Laisvės partijos politikių inicijuojamos pataisos dėl vadinamojo sutikimo modelio taip pat padarytų postūmį: „Gerai, kad pradedame kelti tą problemą. (...) Tai iškelia diskusiją, pradedame apie tai kalbėti, matyti problemą“.
J. Šeduikienė priduria, kad 2000 metais žmonės dar sakydavo, kad smurtas artimoje aplinkoje nėra problema, o dabar pripažįstame, kad ši problema egzistuoja, todėl turime teikti pagalbą. Anot ekspertės, priimtas sprendimas nubausti seksualiai smurtavusį sutuoktinį, rodo, kad tokie pokyčiai vyksta ir kalbant apie seksualinį smurtą.
„Tikimės, kad sprendimo poveikis bus jaučiamas ateityje, tikrai turėsime daug daugiau [tokių sprendimų] nei dabar vienintelį per tiek metų“, – pažymi J. Šeduikienė.
