Nepilnamečių išnaudojimo skandalas verčia Bažnyčios atstovus aiškintis. Vilniaus arkivyskupija teigia nieko nežinojusi apie kaltinimus dvasininkui Kęstučiui Palikšai. Vis dėlto prokurorai praneša, kad kurijos teisininkas apie kaltinimus buvo informuotas. Ši istorija įtraukia ir prokurorą, kuris galbūt netinkamai bendravo su nekentėjusiuoju.
Pirmadienį kalbėdamas LRT RADIJUI vyskupas Arūnas Poniškaitis dar kartą patikino, kad arkivyskupija apie tikrąsias kurijoje vykusios kratos priežastis Generalinės prokuratūros nebuvo informuota.
„Galiu pakartoti tą, ką sakiau pačią pirmą dieną, kai visa šita istorija nuskambėjo. Iš tikrųjų mums buvo netikėta, nežinojome apie tikrąsias tos kratos, įvykusios daugiau nei prieš metus, priežastis. Pradėjome vidinį tyrimą, kaip tai galėjo atsitikti, <...> pačią pirmąją dieną.
Pasirašiau prašymą į teisėsaugos institucijas, kadangi daug dalykų išgirdome, kurie buvo visiškai nauji, paprašėme, kad ta informacija, kurią jie gali pateikti oficialiai, būtų suteikta. <...> Šiandien galiu tą patį patvirtinti: vyskupų šita informacija tikrai nepasiekė“, – LRT RADIJUI sako dvasininkas.
„Išties labai apmaudu ir gaila, kad taip atsitiko, jog mūsų nepasiekė ta informacija. Jei būtume išgirdę laiku, aišku, nebūtume galėję pakeisti to, kas įvyko, bet būtų daug anksčiau sureaguota ir neturėtume to, ką turime dabar“, – priduria A. Poniškaitis.
Paklaustas, ar kurijos teisininkas, stebėjęs kratą, visos informacijos vadovybei nesuteikė, A. Poniškaitis tvirtina, kad atsakymai į šį klausimą bus surasti per šiuo metu vykdomą vidinį tyrimą.
„Dabar nebaigtas mūsų vidinis tyrimas. Detales dėliojame, aiškinamės. Kai bus baigta, bus galima daugiau pasakyti“, – teigia vyskupas.
Dvasininkas pabrėžia, jog tarp Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto pasirašyta sutartis dėl „teisinio bendravimo aspektų“. Jos pagrindu, Generalinė prokuratūra turėjo informuoti arkivyskupiją apie vykdytą ikiteisminį tyrimą.
„8 straipsnio 2 dalyje yra toks sutarimas: kai dvasininkas patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, teisėsaugos institucijos apie tai informuoja kompetentingą Bažnyčios vyresnybę, jei tai netrukdo tyrimui. Ši nuostata labai aiški.
Dar mums reikia išsiaiškinti, ką turėtume padaryti (čia nėra kas nors sudėtingo), kad ta informacija tikrai oficialiai pasiektų <...> kompetentingą Bažnyčios vadovybę, ypač tais atvejais, kai baudžiamasis nuosprendis buvo priimtas“, – komentuoja A. Poniškaitis.
Mišinienė: nelaikykite mūsų pusgalviais
Tuo tarpu Kristina Mišinienė, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė, ragina vyskupą A. Poniškaitį nesuversti kaltės vien Generalinei prokuratūrai. Jos teigimu, A. Poniškaičio pateikiami argumentai, neva ši institucija su dvasininkais informacija nepasidalijo, yra neįtikinantys.
„Daugybė slidžių žodžių, žiūrėkit, be 5 minučių ir prokuratūrą apkaltinsim, kad jie nepranešė ir kaip negerai, kad nepranešė. Bet apie ką gi kalbame? Kalbame apie klero elitą, vyksta krata vienoje pagrindinių šalies kurijų, dalyvauja teisininkas. Staiga visa tai labai slapta ir niekas nežino. Tikrai tuo nepatikėsiu.
Nežinau, kodėl mus laikote tokiais, sakyčiau, pusgalviais, kurie nesupranta elementarių dalykų. Jūs dabar laikotės, ką dabar sakote labiausiai ir kerta per pasitikėjimą. Kaip aukos gali kreiptis į jus, apie kokią pagalbą, apie kokį skaidrumą galime kalbėti, jei įsivaizduojate, kad patikėsime, jog tokie rimti dalykai dėl rimtų kaltinimų staiga kažkur po kilimėliu labai saugiai pakišti“, – LRT RADIJUI sako K. Mišinienė.
„Iš kitos pusės, net jei jūs ir nežinojote, galbūt mes turime dar baisesnę situaciją, kai bažnyčios elitas sugeba nuslėpti tokius dalykus“, – priduria specialistė.
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė piktinasi ir Vilniaus arkivyskupijos reiškiamu susirūpinimu dėl lytinio santykiavimo su nepilnamečiu kaltinamu kunigu K. Palikša.
„Galbūt ši istorija tokia neeilinė, nes eilinį visuomenės narį apkaltinus tokiais dalykais ar nuteisus dėl vaikų pornografijos, nematome aukšto rango dvasininkų, stovinčių prieš kameras ir aiškinančių, kad žmogus labai sukrėstas, kad labai mums rūpi jo būsena, jis labai gailisi ir taip toliau“, – tvirtina K. Mišinienė.
Buvęs prokuroras: „Tai didžiulis smūgis prokuratūros reputacijai“
Buvusio prokuroro, dabar baudžiamųjų bylų advokato Dariaus Raulušaičio teigimu, jei A. Poniškaičio minimas sutarimas yra, atsakingos institucijos ir turėtų jo laikytis, priklausomai nuo to, ar suteikta informacija tyrimui nepakenks.
„Matyt, čia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kada, kuriuo momentu tą reikia padaryti. Galėčiau suprasti prokurorus, jei jie tos informacijos neteikė iš karto, kai [buvo] pradėtas tyrimas. Gali būti įvairių tyrimo interesų, dėl informavimo prokurorai gali turėti įvairių pagrįstų abejonių.
Bet esu tikras ir dėl to, kad tyrime būna etapas, kai jau saugu tą padaryti, nebūtinai po nuosprendžio, <...> bet ir per ikiteisminį tyrimą. Baudžiamojo proceso kodeksas numato atvejus, kada įtariamiesiems, jų atstovams, gynėjams leidžiama susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Manau, dvasininkams taip pat galėtų būti taikomos dabar galiojančios taisyklės“, – įsitikinęs D. Raulušaitis.
Anot teisininko, šis skandalas – „didžiulis smūgis prokuratūros reputacijai“.
„Nors paslydo vienas prokuroras ir į tai galima žiūrėti tarsi į vieno prokuroro problemą, <...> vis tik visuomenė taip nežiūri ir dėmė krinta visai prokuratūros sistemai.
<...> Ir taip visuomenėje gausu sąmokslo teorijų, pagrįstų ir nepagrįstų, tokie įvykiai iš tikrųjų tuos sąmokslininkus tik dar labiau paskatina, dar labiau padrąsina, tarsi patvirtina tokias jų kuriamas sąmokslo teorijas. Tai ypač svarbu, dėl to ypač gaila“, – teigia D. Raulušaitis.
Religijos apžvalgininkas: situacijai nebuvo tinkamai pasiruošta
Paklaustas, kaip šis skandalas paveiks žmonių pasitikėjimą Bažnyčia, Vilniaus arkivyskupijos vyskupas A. Poniškaitis teigia, kad dėmesį šiuo metu reikėtų sutelkti kitur.
„Manau, pirmiausia klausimas ne apie Bažnyčios reputaciją, bet apie patį nusikaltimą, kuris padarytas, jis visiškai netoleruotinas, už jį turi būti prisiimta atsakomybė“, – teigia jis.
Dvasininko nuomone, „negalim turėti tokios iliuzijos netgi, kad tikrai niekada neatsitiks nieko blogo“, dėl to labai svarbu ieškoti būdų, kaip pagelbėti nukentėjusiems asmenims ir ką padaryti, kad ateityje tai nepasikartotų. O jei kada nors nutiktų, priduria jis, svarbu mokėti tinkamai ir laiku reaguoti.
Religijos apžvalgininkas, „Mažosios studijos“ bendradarbis Giedrius Tamaševičius teigia, kad iš dvasininkų reakcijos į dabartinį skandalą aišku, jog tokiai situacijai tinkamai pasiruošta nebuvo.
„Akivaizdu, labai netikėta ir šokas ištikęs. Dėl to ir tos reakcijos tokios. Na, akivaizdu, net gal ir mažai pasiruošta ir pergalvota, kas nutiktų, jei toks atvejis įvyktų.
Principas, žinoma, šioje situacijoje pergalvoti daugybę dalykų, taip pat ir pačiose Bažnyčios struktūrose, kas nutinka, kodėl viena ar kita žmogaus būsena nepastebima ir nesuteikiama <...> pagalba. Vadinasi, yra tam tikrų bėdų.
Gal galvojama, neretai susitelkiama į kunigus, dirbančius su jaunimu, kur potencialiai galėtų iškilti tokių pavojingų situacijų nusižengti, nusikalsti. Bet čia kitokiomis aplinkybėmis“, – aiškina G. Tamaševičius.
Portalas LRT.lt primena, kad Vilniaus arkivyskupijos kancleris Kęstutis Palikša nuteistas už pornografinio turinio medžiagos įgijimą ir laikymą, jam pareikšti kaltinimai ir dėl lytinio santykiavimo su nepilnamečiu, tačiau vėliau tyrimas nutrauktas.
Paaiškėjus šiems faktams, kilo klausimas, ar katalikų Bažnyčios valdžiai nebuvo žinoma, kad aukštas pareigas einantis dvasininkas įtariamas tokiais sunkiais nusikaltimais.
Generalinės prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė ketvirtadienį sakė, kad pernai balandžio pabaigoje Vilniaus arkivyskupijos kurijoje atlikta krata, dalyvavo ir kurijos teisininkas.
Paprašius paaiškinti šį neatitikimą Vilniaus arkivyskupija atsiuntė atsakymą, kad bus aiškinamasi, kodėl aukščiausi dvasininkai nežinojo apie kratas.
Taip pat skaitykite
Visos diskusijos klausykitės LRT RADIJO laidos „LRT Aktualijų studija“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
