Nors lietuviai skelbiasi geriau suprantantys Rusiją ir nevengia pamokyti Vakarų, Lietuva neturi kompetentingų Rusijos ekspertų, – sako docentas Kęstutis Girnius. Visgi LRT.lt pašnekovai teigia, Lietuva giliai ir instinktyviai supranta Rusiją, o istorinės atminties ir asmeninių patirčių nereikėtų sumenkinti.
Apie tai, kad Lietuva neturi kompetentingų Rusijos politikos ekspertų, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir mokslo instituto docentas, politologas K. Girnius rašė komentare „Delfi“.
Straipsnis trumpai
- Pasak politologo K. Girniaus, Lietuva neturi Rusijos ekspertų ir vadovaujasi išankstinėmis nuostatomis.
- Ekspertai išskiria, kad galime kalbėti apie akademines žinias arba kolektyvinį žinojimą.
- Lietuviai supranta Rusiją, o toks patirtimi grįstas žinojimas sukurtas sovietmečio ir dar ankstesnių įvykių.
- Negalima nuneigti asmeninių patirčių, o lietuviai Rusiją jaučia instinktyviai.
- Suprasti Rusiją – nacionalinio saugumo klausimas, tačiau šiuo metu stažuotėms ne laikas.
„Turime žmonių, kurie gal neblogai nusimano apie kokias nors specifines Kaliningrado problemas, apie tranzitą ir kitus dalykus, taip pat turime žmonių, kurie gerai nusimano apie Baltarusijos disidentus, bet neturime tokių žmonių, kurie žinotų apie Rusijos politiką, kurie žinotų, kaip sprendimai priimami, kokia ten padėtis“, – portalui LRT.lt sakė K. Girnius.
Docentas kėlė klausimus, kiek Lietuvos ekspertų iš tiesų lankosi Rusijoje ir bendrauja su ten gyvenančiais žmonėmis – pasak jo, mūsų analizės remiasi ne faktais, o išankstiniais įsitikinimais. Pavyzdžiui, vardijo K. Girnius, laikomės požiūrio, kad rusus pažįstame nuo okupacijos metų, o nuo to laiko jie nepasikeitė, kad rusai yra „amžinai pikta tauta“.
„Labai abejoju, ar Vakarų Europos valstybių specialistai klausia Lietuvos specialistų, kad jie ką nors paaiškintų. Vakarų politikai pasakys, kad „taip, mes klydome, lietuviai ir kitos Rytų Europos šalys teisingiau įžiūrėjo grėsmę“, bet tai yra politikų lygiu“, – LRT.lt komentavo K. Girnius.
Vadovaujamės ne žiniomis, o išankstinėmis nuostatomis?
Politologo teigimu, ilgą laiką lietuvių prognozės ar užuominos apie Rusijos agresiją nepasiteisino ir buvo spėlionės, grindžiamos ne konkrečiomis žiniomis, o „nepatvirtintomis išankstinėmis nuostatomis“ bei požiūriu, kad „Rusija – amžinas pavojus“.
K. Girnius atkreipė dėmesį, kad užsienio ekspertai ar diplomatai, gyvenę Rusijoje, vėliau savo įžvalgomis dalijasi, rašo analizes, o lietuviai – ne. Pavyzdžiui, sakė K. Girnius, apžvalgininkas Markas Galeotti per metus praleisdavo daugiau nei du mėnesius Rusijoje – ten išsinuomodavo butą ir bendraudavo su žmonėmis, taip jautė Rusijos gyvenimo pulsą.
Kaip kitą pavyzdį politologas pateikė JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovą Williamą Burnsą, kuris, būdamas JAV ambasadoriumi Rusijoje, pastebėjo, kad net „aršiausi liberalai“ mano, jog Krymas priklauso Rusijai.
„Tai buvo svarbi įžvalga, kuri iš dalies paaiškina, kodėl rusai Krymo aneksiją priima be priekaištų ir su džiaugsmu. (...) Britų ar amerikiečių diplomatai, grįžę iš Rusijos, plačiai rašo ir komentuoja, o mūsų žmonės, buvę Rusijoje, to nedaro.
Neturime tokių žmonių, kurie žinotų apie Rusijos politiką, kurie žinotų, kaip sprendimai priimami, kokia ten padėtis.
K. Girnius
Kiek žmonių rengia disertacijas apie Rusiją – jei normaliai norėtum rengti, turėtum ten nukeliauti, daryti tyrimus. Kiek turime korespondentų? CNN, BBC, „The Guardian“ – visi turi savo korespondentų. (...) Žurnalistai yra labai geras šaltinis, jie gali klausinėti daugiau nei diplomatai, plačiau bendrauti“, – kritikavo K. Girnius.
Taip pat skaitykite
Negalima nuvertinti istorinės patirties ir atminties
Sakydami, kad pažįstame Rusiją, galime kalbėti apie akademines žinias arba kolektyvinį žinojimą, atkreipė dėmesį JAV Džordžijos Gvineto koledžo (GGC) politikos mokslų ir tarptautinių studijų profesorė Dovilė Budrytė, kuri komentare LRT.lt išsakė savo asmeninę, o ne GGC poziciją.
D. Budrytė sutiko su K. Girniaus pozicija, kad neturime tokio lygio Rusijos ekspertų, kokių turi kai kurios Vakarų valstybės.
„Jei į žinias žiūrėsime labai siaurai kaip į akademiją, citavimo indeksus ar tai, kas spausdinama svarbiausiuose žurnaluose ar svarbiausiuose universitetuose, tai yra kur paūgėti“, – pastebėjo GGC profesorė.
Visgi, pasak profesorės, lietuviai supranta Rusiją, o toks patirtimi grįstas žinojimas yra sukurtas sovietmečio ir dar ankstesnių istorinių įvykių.
„Kolektyvinis žinojimas grindžiamas ir emocijomis, labai svarbi ir istorinė atmintis bei patirtis. Jei kalbėsime apie šį vietinį žinojimą, tai tiek Lietuva, tiek kitos regiono šalys turi ką pasakyti apie Rusiją.
Negalima nuvertinti istorinės patirties ir atminties, Rusijos pėdsako šioje teritorijoje, kitose Baltijos šalyse, netgi visame regione.
D. Budrytė
Negalima nuvertinti istorinės patirties ir atminties, Rusijos pėdsako šioje teritorijoje, kitose Baltijos šalyse, netgi visame regione“, – portalui LRT.lt teigė D. Budrytė.
Taip pat skaitykite
Gilus ir instinktyvus Rusijos supratimas
Su tokia nuomone sutiko Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas Edwardas Lucasas. Jo teigimu, lietuviai Rusijos klausimu turi puikius instinktus.
„Jūs suprantate tai, ko kiti nesupranta, jūs matote tai, ko kiti nemato, jūs užuodžiate tai, ko kiti neužuodžia. Jūs giliai ir instinktyviai suprantate Rusiją“, – portalui LRT.lt komentavo E. Lucasas.
Pasak CEPA viceprezidento, Lietuva dar ankstyvaisiais 1990-aisiais sakė, kad Rusija iš tiesų nepasikeitė ir įspėjo dėl Rusijos grėsmės. Visgi, atkreipė dėmesį regiono ekspertas, analizuodama Rusiją, Lietuva dažniau remiasi ne atliktais tyrimais, o savo istorine praeitimi, ir turi mažiau analitinio bei politologinio supratimo apie Rusiją.
Jūs giliai ir instinktyviai suprantate Rusiją.
E. Lucasas.
„Jei norėčiau detalios, chronologinės ir išsamios analizės apie Rusijos kariuomenę, tada tikriausiai tos informacijos ieškočiau Švedijos karo koledže ar Pentagone. Tačiau, jei norėčiau to gilaus supratimo, kokia iš tiesų yra Rusija, tada lietuviai kartu su latviais ir estais yra tie, kurių reikėtų klausti“, – tvirtino E. Lucasas.
Ekspertas taip pat pažymėjo, kad tyrimais grįsta Rusijos analizė dažnai būna klaidinga, o lietuviai, remdamiesi savo instinktyviu supratimu, paprastai būna „visiškai teisūs“.
Taip pat skaitykite
Negalima nuneigti asmeninių patirčių
JAV Sienos koledžo dėstytoja, tarptautinių santykių profesorė Aušra Park taip pat pažymėjo, kad didelė dalis Lietuvos gyventojų turi asmeninę patirtį su Rusija – vieni gyveno ar gimė sovietinės okupacijos metais, kiti girdėjo šeimos pasakojamas istorijas. Dėl šios priežasties ir kyla nepasitikėjimas Rusija – asmeninių patirčių negalima nuneigti, – LRT.lt komentavo A. Park.
Sienos koledžo dėstytoja taip pat nesutiko, kad JAV ar Vakarų Europa geriau supranta ir numato Rusijos elgesį. Pavyzdžiui, kalbėjo profesorė, Baracko Obamos prezidentavimo laiku buvo vedama santykių su Rusija perkrovimo idėja ir buvo manoma, kad „Rusija staiga išties alyvų šakelę“.
„Rusijoje mentalitetas toks, kad, jei darai kompromisus, vadinasi, esi silpnas ir tavimi reikia pasinaudoti, stumti savo interesus. Perkrovimo politika, vykdyta B. Obamos, buvo totali nesėkmė. (...) Vašingtone nemažai analitinių centrų įvertino, kad ši B. Obamos ir kažkiek Joe Bideno vedama politika yra katastrofa. Nesutinku, kad JAV geriau supranta Rusiją“, – LRT.lt tvirtino A. Park.
Anot tarptautinių santykių profesorės, klaidinga atskirti valstybės praeities ir dabarties užsienio politiką, kadangi ji visuomet turi tam tikrą tęstinumą. Pavyzdžiui, išskyrė A. Park, ir šiuo metu galima rasti paralelių tarp caro Petro I ir dabartinės Rusijos užsienio politikos.
„Rusijos imperializmo ir ekspansionistinės valstybės noras yra tiesioginė paralelė su praeitimi“, – teigė JAV Sienos koledžo dėstytoja.
A. Park taip pat pastebėjo, kad ir ne visi užsienio ekspertai stažuojasi Rusijoje: „JAV profesoriai, laikomi dideliais Rusijos žinotojais, absoliučiai nėra kojos įkėlę į Rusiją, nekalba rusiškai, rašo didžiulius straipsnius bei knygas, yra laikomi autoritetais. Tačiau, mano supratimu, jie visiškai gyvena savo planetose, neturi nieko bendro su realybe.“
Stažuotis Rusijoje – ne laikas
Nors politologas K. Girnius kritikavo, kad Lietuvos ekspertai nevyksta į stažuotes Rusijoje ir nesiunčia ten savo studentų, JAC GGC profesorė D. Budrytė pažymėjo, kad Rusija Ukrainoje vykdo genocidą, todėl glaudesnių ryšių palaikymas su Rusijos universitetais gali būti interpretuotas kaip Rusijos režimo palaikymas.
„To daryti tikrai negalima dėl įvairių priežasčių – politinių, emocinių. Prieš Ukrainą vykdomas genocidas ir siejimasis su oficialia Rusijos valdžia iš tiesų yra problematiškas“, – akcentavo profesorė.
Tačiau, pasak jos, būtina suprasti savo priešą, kad galėtume apsisaugoti. Tai – nacionalinio saugumo klausimas, – pabrėžė D. Budrytė.
„Neturint geros žvalgybinės informacijos apie Rusiją kyla pavojus Lietuvos valstybei. Domėtis Rusija ir žinoti, kas ten vyksta, yra Lietuvos nacionalinio saugumo klausimas. Nors labai sunku tai daryti, bet tai svarbu dėl režimo kaitos – ar režimas pasikeis, kas ateis po Putino, ar keičiasi žmonių mąstysena. Geriau suprasti Rusiją yra Lietuvos nacionalinio saugumo aspektas“, – tvirtino JAV GGC profesorė.
Pasak JAV Sienos koledžo dėstytojos A. Park, rašant specifinį mokslinį darbą gali būti naudinga kartais nuvykti į analizuojamą šalį ir pajusti aplinką, tačiau, sakė ji, paprastai ir JAV studentai tokius mokslinius darbus rašo būdami JAV.
Rusijoje mentalitetas toks, kad, jei darai kompromisus, vadinasi, esi silpnas ir tavimi reikia pasinaudoti, stumti savo interesus.
A. Park
A. Park manymu, Lietuvoje reikalingos žinios apie Rusiją ir jos studijos ar stažuotės ten, tačiau Lietuva susiduria ir su mažų išteklių problema.
„Kai kurios ekspertų įžvalgos įdomios, bet jos negirdimos ir neištransliuojamos platesniu mastu. Gali turėti protingiausią žmogų, bet konkurencija pasauliniu mastu yra žiauri“, – pridūrė A. Park.
Tirti būtina, bet kitais būdais
Kaip atkreipė dėmesį CEPA viceprezidentas E. Lucasas, neretai Lietuvos jaunimas nemoka rusų kalbos ir prašo jo išversti kokį nors rusų žiniasklaidos straipsnį. E. Lucaso vertinimu, vertinga išsaugoti rusų kalbos žinias ir įgūdžius bei pažinti Rusiją, tačiau šiuo metu „būtų absurdiška siųsti žmones stažuotis į Rusiją“.
Tiesa, sakė GGC profesorė D. Budrytė, tirti Rusiją galima daryti kitais būdais, pavyzdžiui, remiantis socialiniais tinklais ar palaikant ryšius su demokratinėmis jėgomis.
„Nors tos demokratinės jėgos yra labai silpnos, dauguma jų yra ne Rusijoje ir jos turi daug problemų su imperialistiniu mąstymu (...), bet vis tiek yra kontaktų ir Rusijos studijavimo būdų.
Labai svarbu studijuoti Rusiją, bet man atrodo, kad vis tiek reikėtų vengti oficialių kontaktų su tomis struktūromis, kurios yra palaikomos Putino, palaikomos Rusijos valdžios, nes tai yra valstybė, įsitraukusi į nusikaltimus prieš žmogiškumą, vykdanti genocidą“, – vardijo profesorė.
D. Budrytės vertinimu, nuvykus į Rusiją taip pat galima ieškoti neoficialių kontaktų su žmonėmis, kurie nepalaiko režimo, tačiau tai – pavojinga. Lengviausias būdas akademiškai studijuoti šalį – palaikyti ryšį su akademikais, bet dabar tai padaryti sudėtinga, kadangi nemažai Rusijos akademikų palaiko Putino politiką, – pridūrė profesorė.
