Lenkijos ambasadoje Vilniuje trečiadienį susitiko Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininkas Audrius Valotka ir Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Konstanty Radziwiłł. Per susitikimą buvo aptarti neseni prieštaringai įvertinti ir skandalu virtę VKI vadovo pareiškimai dėl lenkakalbių vietovardžių Vilniaus krašte.
Po susitikimo Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas atsisakė kalbėtis su žurnalistais, teigdamas, kad situaciją komentuos tada, kai ji bus išspręsta.
Savo ruožtu Lenkijos ambasadorius Lietuvoje K. Radziwiłłas sutiko pasikalbėti su žiniasklaida ir informavo, kad jis pats paprašė A. Valotkos atvykti pokalbio.
„Buvau informuotas apie nutarimą, kuris priverstų Vilniaus rajono savivaldybę pašalinti topografinius užrašus lenkų kalba. Jie yra puošybos elementas. Apie lenkiškus vietovardžius žinoma labai seniai. Jie liudija apie lenkų, kurie čia gyveno nuo neatmenamų laikų, buvimą. Susitikimo metu puikiai vienas kitą supratome. Pokalbyje vyravo teigiama atmosfera“, – pažymėjo ambasadorius.
Taip pat skaitykite
„Norėjau atkreipti pono Valotkos dėmesį, kad net tuo atveju, jei Lietuvos reglamentai nėra iki galo aiškūs, praktikoje situacija skiriasi. Mano įsikišimas dėl lentelių yra vienas dalykas, kitas – teiginiai, kuriuose buvo vartojami žodžiai ir palyginimai, kurie tikrai netinka tokio rango asmeniui. Per mūsų pokalbį jis manęs atsiprašė ir pažadėjo ateityje reaguoti santūriau. Vadinčiau tai tam tikra sėkme, bet esmė yra ta, jog siekiu, kad Lietuva taikytų praktiką, kuri galioja visame civilizuotame pasaulyje, taip pat ir Lenkijoje lietuvių mažumos atžvilgiu“, – pridūrė jis.
Ambasadorius teigė paprašęs A. Valotkos, kad Valstybinė kalbos inspekcija inicijuotų atitinkamų reglamentų įvedimą, kad „neabejotinai būtų sutvirtinta lenkų teisė vartoti savo gimtąją kalbą plačiąja šio žodžio prasme“.
„Lietuva ir Lenkija yra pasirašiusios draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį. Joje yra ir nuostatų, reglamentuojančių mažumų teises. 29 metus galiojusio dokumento laikymasis turėtų būti savaime suprantamas dalykas. Taip pat yra Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, joje dar labiau tiesiogiai minimas vietovardžių lentelių aspektas. Ten yra įvedamas principas, kad jie privalo būti vartojami atsižvelgiant į mažumų interesus. Šios nuostatos galioja ir Lietuvoje, todėl išreiškiau lūkestį, kad įstatymas tiesiog bus taikomas, kaip privaloma. Aš nesikišu į Lietuvos politikos reikalus, bet tarp ambasados prioritetų yra lenkų Lietuvoje globa“, – patikino K. Radziwiłłas.
„Tautinių mažumų įstatyme, kuris nustojo galioti 2010 m., buvo aiškiai pasakyta, kad galima naudoti dvikalbes lenteles, todėl uždaviau A. Valotkai retorinį klausimą, ar pasibaigęs akto galiojimas reiškia, kad kartu baigėsi ir lenkų teisės vartoti savo gimtąją kalbą viešojoje erdvėje. Išgirdau, kad ne“, – tęsė jis.
Per susitikimą ambasadorius pakartojo, kad tautinių mažumų gimtosios kalbos vartojimo klausimas yra labai rimtas. „Šiandien lenkų ir lietuvių santykiai yra tobuli ir būtų visiškas absurdas, jei kalbos klausimai juos kaip nors sugadintų. Tikiuosi, kad šiuo klausimu kas nors pajudės – inspekcijos praktika bus kitokia, o institucijos prioritetas bus saugoti lietuvių kalbą, o ne persekioti mažumas už jų siekius“, – reziumavo K. Radziwiłłas.
Vilniaus kraštą prilygino Donbasui
LRT.lt primena, kad Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo A. Valotkos pasisakymas dėl lenkiškų vietovardžių Vilniaus rajone sukėlė Lenkijos ambasadoriaus Lietuvoje K. Radziwillos pasipiktinimą, jis net kreipėsi į kultūros ministrą.
Valstybinė kalbos inspekcija yra nurodžiusi Vilniaus rajono savivaldybei panaikinti dvikalbius užrašus lietuvių ir lenkų kalba Bieliškių ir Ažulaukės kaimuose, savivaldybė su tuo nesutiko ir kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją.
Praėjusį ketvirtadienį apie lenkiškus užrašus Vilniaus rajone diskutuojant LRT RADIJO laidoje Kalbos inspekcijos viršininkas sakė, kad nesvarbu, jog dalis Vilniaus rajono gyventojų nori užrašų jų gimtąja kalba.
„Na ir kas, kad nori. Rusai Donbase, sakykime, nori rusiškų užrašų, turbūt nenori ukrainietiškų. Tai yra okupacinė zona, kur vyko nuožmi polonizacija lietuvių, tai žymėti visą teritoriją lenkiškais užrašais, manau, kad pasipriešinimas būtų labai didelis“, – kalbėjo A. Valotka.
„Žinoma, jei teisės aktai leistų užtvindyti, kaip sovietiniais laikais, rusiškais užrašais dvikalbiais, arba šiuo atveju lenkiškais, žinoma, mes vadovaujamės teisės aktais. Bet ar Lietuva norėtų, kad lenkiškais užrašais būtų pažymėta lenkiška okupacinė zona, tai vadinti tradiciniais užrašais? Su tuo nesutinku“, – sakė jis.
