Seimas iki spalio įsipareigojo parengti nacionalinį susitarimą dėl demografijos. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Justas Džiugelis sako, kad susitarimas būtinas, norint spręsti gyventojų mažėjimo problemą. Opozicija pritaria – problema didelė, tačiau tikina, kad jokie susitarimai jos spręsti nepadės.
Bizierių kaime gyvenantis Kęstas liepžiedžius renka vienas. Sako, kad geriau būtų dviese, bet susirasti antrą pusę nelengva. „Euromonitor“ duomenimis, tokių kaip Kęstas, kurie gyvena vieni, – sudaro trečdalį šalies namų ūkių. Per dvidešimt metų jų beveik padvigubėjo.
„Vieno asmens namų ūkiai įvairūs. Tai – senjorai, tikėtina, nemaža dalis jų moterys, nes gyvenimo trukmės skirtumas tarp vyrų ir moterų Lietuvoje 10 metų. Beveik dvigubai daugiau nei Vakarų Europos šalyse“, – LRT TELEVIZIJAI sako „Euromonitor International“ atstovė Ramunė Verikaitė.
Kita dalis gyvenančių po vieną, pasak „Euromonitor“, pradėjęs savarankišką gyvenimą jaunimas, kuris ilgiau gyvena savo malonumui ir neskuba kurtu šeimos, susilaukti vaikų. Skaičiuojama, kad pasaulyje 2040 m. vaikų turės vienas iš trijų namų ūkių.
Lietuvoje, prognozuojama, gyventojų skaičius nuo 2 mln. 800 tūkst. dabar, gali sumažėti iki 2 milijonų 2045-aisiais.
„Mažėjantis gimstamumas ir gyventojų senėjimas pirmiausia turi įtakos darbingo amžiaus žmonių mažėjimui, jos vyresnėjimui, todėl siekiant amortizuoti darbo jėgos gretas, ilginamas pensinis amžius sulaikant vyresnio amžiaus žmones papildyti darbo jėgos gretas“, – teigia R. Verikaitė.
Šią problemą iš pradžių sprendė speciali Seimo darbo grupė, sausį teikė rekomendacijas: gerinti šeimos politiką ir kaip stabilizuoti darbo rinką. Tada mažai kas pritarė konservatoriaus Justo Džiugelio siūlymui lengvinti kone visus migracijos procesus užsieniečiams, taip pat dėl demografijos pasirašyti nacionalinį susitarimą.
„Didžioji darbo grupės dalis nepritaria iš trečiųjų šalių imigracijos didesniam proveržiui į Lietuvą, nepaisant to, kad Lietuvoje nuolatos mažėja gyventojų skaičius. <...> Juolab mes ir dabar matome, kiek dirba užsieniečių aptarnavimo sektoriuje, nemokėdami lietuvių kalbos“, – kalba darbo grupės narys Andrius Bagdonas.
Sutarimo vis dėlto bus ieškoma. Seimas įsipareigojo parengti partijų susitarimą dėl demografijos.
„Iš esmės tai tęstinis darbas, aš džiaugiuosi, kad kolegos atmerkė akis, kad problema egzistuoja ir nacionalinis susitarimas tarp partijų būtinas, siekiant spręsti problemą ilgalaikėje perspektyvoje“, – tvirtina Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Justas Džiugelis.
Tačiau opozicija skeptiška, ar tai išties gali padėti spręsti problemas. „Ar vienos partijos nariai gimdys mažiau vaikų, o kitos daugiau, na aš nelabai tikiu, kad taip galima pasiekti“, – kalba Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas.
Vis dėlto, kad imtis priemonių reikia – sutariama.
„Jei norim, kad tikrai Lietuva liktų, turim daryt viską, kad jauni nepaliktų Lietuvos, kad jie čia rastų darbą, kurtų šeimas, jaustųsi komfortabiliai“, – priduria A. Sysas.
„Jei žiūrim konsoliduotai, kompleksiškai, įtraukdami šeimos politiką, vyresnio amžiaus žmonių aktyvesnio dalyvavimo darbo rinkoje, net pensininkų aktyvesnio dalyvavimo darbo rinkoje, kas Europoje skatinama, tai pamatysim, kad darbo rinka daug įvairesnė nei įvežti ar išvežti žmones į šalį“, – aiškina Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas Linas Kukuraitis.
Ar susitarime bus įtraukti ir daugiausiai politikų nesutarimų sukėlę punktai dėl migracijos – J. Džiugelis sako, bus diskutuojama.
„Dėl ko mes galime susitarti, kad demografiniai iššūkiai iš principo keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui ir mums kaip valstybei, tai manau apie tai turėtų vykti diskusija, o konkretus priemonių planas bus diskusijų objektas su parlamentinėmis partijomis“, – aiškina jis.
Komitetas susitarimą turi parengti iki spalio 1 dienos.
