Kodėl reikia žinių patikrinimų ketvirtokams, aštuntokams, dešimtokams? Kiek ir kokių išbandymų laukia šiandieninių dešimtokų? Ar brandos darbas įsitvirtins taip, kad įgytų didesnę svarbą? Ir galiausiai – ar kada nors išvis neliks brandos egzaminų? Apie tai LRT.lt kalbėjosi su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktore Jolanta Navickaite.
Šiandieniams dešimtokams teks įveikti ne tik pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP), bet ir tarpinius patikrinimus vienuoliktoje, dvyliktoje klasėse ir egzaminus, kai baigs mokyklą. Gamtos ir visuomenės mokslų dalimi svarstoma ateityje išplėsti ir aštuntokų nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą (NMPP).
Kaip sakė J. Navickaitė, patikrinimai turėtų tapti natūralia ugdymo proceso dalimi. Taip siekiama užtikrinti, kad mokinio žinių spragos būtų laiku užčiuoptos, o po to suteikta pagalba, kad į vidurinio ugdymo grandį mokinys ateitų deramai pasirengęs.
Anot ŠMSM atstovės, pernelyg mistifikuojame ir bijome kursą kartoti. Mokytis antrus metus toje pačioje klasėje – nereta praktika svetur. Gali būti, kad ir mūsų šalyje išaugs kursą kartojančių dešimtokų, kurie neišlaikys PUPP.
– Patikrinimų slenkstį jau nebe pasirinktinai, o privalomai turės įveikti ketvirtokai, aštuntokai, dešimtokai. Kodėl pasirinkta tokia sistema?
– Tokia sistema galioja ne tik Lietuvoje. Visose moderniose pasaulio šalyse sutarta, kad neužtenka mokinių pasiekimus matuoti tik baigiant mokyklą. Ilgą laiką Lietuvoje patikrinimus taikėme tik baigiant dešimtą ir dvyliktą klasę. Bet kad padėtum mokiniui laiku įgyti visas reikalingas bazines žinias, laiku pastebėtum mokymosi spragas, pasiekimų patikrinimus siūloma ankstinti arba turėti tam tikrus tarpinius matavimus iki mokyklos baigimo.
Įprastai šalys nusprendžia, kad mokiniai, baigdami pradinio ugdymo, pagrindinio ugdymo pakopas laiko tarpinius pasiekimų tikrinimus.
Tai reikalinga ir mokytojui, kad galėtų koreguoti mokymo metodus ir mokiniai kuo anksčiau gautų reikiamą pagalbą, jog dešimtoje ir dvyliktoje klasėje galėtų parodyti įgytas kompetencijas aukščiausiu lygiu.
– Šiemet patikrinimai buvo paankstinti. Teko girdėti tėvų nuogąstavimų, kad ketvirtokas, atėjęs į patikrinimą, išvysta užduotis iš temų, kurių dar nespėjo išeiti.
– Galvojant, kad mokyklos dar daug ką gali padaryti gavusios rezultatus, jie buvo paankstinti ir prasidėjo sausio pabaigoje, baigėsi vasario pabaigoje.
Ketvirtokų rezultatus mokyklos jau gavo. Iš esmės, yra balandis, gegužė, šiek tiek birželio, kai mokyklos dar gali padėti mokiniams užlopyti spragas.
Bet taip, girdime nuogąstavimų. Kartais dar rudenį pasakoma, kad mokiniams ketvirtą ar aštuntą klasę reikės pabaigti ne birželio, o sausio mėnesį. Tačiau NMPP programos temos patvirtintos rugsėjį, jos pakoreguotos pagal tai, kad patikrinimas vyks ne balandį, o sausį. Tikrai neįtrauktos tos temos, kurių mokykloje nespėta išeiti. Gal tik trūko nuraminimo.
Kitose šalyse įprasta, kad šeima pasitaria su mokykla ir vaikas lieka kartoti kurso, taip pasiveja klasės draugus, tęsia mokslus, baigia studijas.
J. Navickaitė
Užduotys bus atvertos, mokykla galės jas pamatyti ir įsitikins, kad tikslas – ne pagauti, kad mokiniai nemoka, o sužinoti, ką mokiniai jau išmoko ir kokių bazinių gebėjimų trūksta, kokius reikia įtvirtinti.
Be to, keičiantis ugdymo turiniui, atsisakome atskirų patikrinimų programų, kai mokiniai mokomi pagal konkrečių dalykų bendrąsias programas, o vertinami pagal atskirai patvirtintas pasiekimų programas. Visą laiką būdavo girdimas mokytojų priekaištas, kad pasiekimų programos aukštesnio lygio, pagal jas daugiau reikalaujama nei ugdymo programoje. Tokių skirtumų nebebus: visi pasiekimų patikrinimai – ir NMPP, ir PUPP, ir brandos egzaminai – vyks pagal bendrąsias programas, pagal kurias vaikai mokomi.
Iš tiesų mokytojų priekaištas būdavo teisingas. Tad šito atsisakysime. Dabar patvirtintose atnaujintose programose aiškiau aprašyta, kokios temos bus įtraukiamos į nacionalinius patikrinimus.
– Esminės permainos laukia tų, kurie šiandien – aštuntokai. Kokios jos?
– Kai šiandieniniai aštuntokai bus dešimtokai, 2024–2025 mokslo metais jiems neužteks tik dalyvauti PUPP, turės išlaikyti bent keturiais balais – tik tada, turėdamas teigiamus metinius įvertinimus ir išlaikęs PUPP, dešimtokas įgis pagrindinį išsilavinimą ir galės siekti vidurinio išsilavinimo. Šiuo metu dešimtokams tiesiog pakanka dalyvauti PUPP, nesvarbu, koks rezultatas pasiekiamas. O keičiantis situacijai ir neišlaikius PUPP, mokiniams bus sudaroma galimybė jį perlaikyti dar tais pačiais metais, tai galėtų vykti birželio pabaigoje.
Jei nepavyktų, yra keli keliai. Vienas jų, kurio mažiausiai siekiame, – asmuo nutraukia mokymąsi, nes jam jau 16 metų. Bet mūsų siekis kitas, jaunoji karta turi būti išsilavinusi, galinti toliau siekti mokslo, įgyti profesiją. Jei nepavyktų išlaikyti ir perlaikyti PUPP, labiausiai rekomenduotina kartoti dešimtos klasės kursą, likviduoti mokymosi spragas.
Taip pat skaitykite
Jei iškart nepavyko išlaikyti matematikos ir lietuvių kalbos patikrinimų, gal ir kitų mokomųjų dalykų žinios žemo lygio? Ar dėl motyvacijos stokos, ar dėl kitų aplinkybių. Tad kartoti kursą galbūt išeitų į naudą.
Lietuvoje esame mistifikavę galimybę likti kartoti kurso, gajos nuostatos, kad tai – didžiulė nesėkmė. Žvelgiant į užsienio šalis, matyti, kad tai įprastinė praktika, juk visko gyvenime nutinka: skiriasi šeimos ir dėl to vaikai patiria didžiulį stresą, vaikai negali susikaupti mokslams ar susergama sunkiomis ligomis. Kitose šalyse įprasta, kad šeima pasitaria su mokykla ir vaikas lieka kartoti kurso, taip pasiveja klasės draugus, tęsia mokslus, baigia studijas.
Turime laužyti stereotipus ir aiškiai komunikuoti, kad labai svarbu, jog mokinys į vidurinį ugdymą turi ateiti pasiruošęs, paskui stebimės labai prastais brandos egzaminų rezultatais, klausiame, kodėl jie tokie prasti. Jei mokinys ateina menkai pasiruošęs, su žema motyvacija, tikėtis, kad rezultatai bus aukšti, ir sėkmingai pasirengs studijuoti aukštojoje mokykloje, mokytis profesinio mokymo įstaigose, sunku.
– O kada aštuntokų patikrinimas bus papildytas ir gamtos mokslų žinių patikrinimu, kaip užsimenama?
– Nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimo tvarkoje, kurios redakcija įsigalios nuo 2024 m. rugsėjo, numatyta, kad kiekvienais metais bus organizuojami lietuvių kalbos ir matematikos patikrinimai, o švietimo, mokslo ir sporto ministras gali nuspręsti sąrašą papildyti ir gamtos mokslų bei visuomeninio ugdymo pasiekimų patikrinimais.
Šiandien, keičiantis ugdymo turiniui, vertinimo sistemai, matome, kad plėsti patikrinimų skaičių būtų neprasminga ir turbūt sulauktume didžiulio adekvataus mokytojų bendruomenės pasipriešinimo. Bet, matyt, praėjus keleriems metams po atnaujintų bendrojo ugdymo programų įgyvendinimo, tai būtų svarstytina ir tam turime ruoštis – išbandyti, kaip galėtų atrodyti patikrinimas gamtos mokslų srityje.
Šiuo metu skaitymo ir matematikos patikrinimai visoje Lietuvoje vyksta vieną dieną. Akivaizdu, jei norime į gamtos mokslų patikrinimą įtraukti ir veiklas, kur vaikai atlieka gamtamokslinį tyrinėjimą, nesudėtingą bandymą, jis galėtų vykti kitokiu principu – turėtų būti rengiamas savaitę ar mėnesį. Tam reikia pasiruošti ir galvojant apie mokyklų materialią bazę.
Artimiausiu metu šie pokyčiai būtų per greiti, jiems dar nepasirengta.
– Grįžkime prie ketvirtokų patikrinimo. Jie, deja, nieko gera nežada.
– Jei lygintume su PUPP rezultatais praėjusiais metais, išgąsdinusiais mus visus, kai žemiausio matematikos lygmens nepasiekė 40 proc. vaikų, ir matydami, kad ketvirtoje klasėje žemiausio lygmens nepasiekė 1,5 proc. vaikų, viena vertus, privalome pasidžiaugti. Galime daryti prielaidą, kad ketvirtokų rezultatai yra gana stabilūs, nes su jais dirba vienas mokytojas, gerai matantis vaikų spragas.
Galime daryti prielaidą, kad pereiti į dalykinę sistemą – šokas. Jei aštuntokų pasiekimai bus gerokai prastesni, galėsime daryti prielaidą, kad turime bėdų dėl mokinių perėjimo į dalykinę sistemą. Reikės ieškoti priežasčių.
Žvelgiant į ketvirtokų rezultatus, matyti, kad didelė vaikų dalis pasiekia pagrindinį lygį. Galima sakyti, gal ir gerai, jei 60–70 proc. vaikų pasiekia pagrindinį lygį, bet keičiasi ugdymo turinys, pereiname nuo trijų pasiekimų lygmenų prie keturių, tad sunku vertinti. Reikia laiko, kad pamatytume, kaip pereisime prie atnaujinto ugdymo turinio. Svarbu, kad šie rezultatai ir ataskaitos, kurios pasieks mokyklas, būtų atidžiai peržiūrėtos vietiniu lygmeniu, nes mokytojui tai parodo, kas sekasi vaikams, o kas ne. Jei tai suveiks, galėsime tikėtis, kad ši karta ateis kur kas geriau pasirengusi dalykinei sistemai.
– Kokios naujovės laukia šiandieninių dešimtokų, kai jie bus ir vienuoliktoje, ir dvyliktoje klasėje?
– Jų laukia kiek pakitusi vidurinio ugdymo sąranga. Privaloma mokytis lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos, o kitus dalykus bus galima rinktis.
Iki šiol dešimtokai galėjo rinktis mokytis bendruoju ar išplėstiniu kursu. Dažniausiai mokiniai darydavo taip: išplėstiniu mokydavosi tuos dalykus, kurių reikės ateityje studijuojant, o tuos dalykus, kurių reikia tiesiog ugdymo valandoms surinkti, – bendruoju. Atsisakome dalykų skirstymo pagal lygius, išskyrus lietuvių kalbą ir literatūrą bei matematiką. Visi mokiniai privalomai pasirenkamus dalykus mokysis vienu lygiu, tam numatomos trys savaitinės valandos, išskyrus dorinį ugdymą, kuriam lieka viena valanda, bei menus su 2 savaitinėmis valandomis.
Išsamiau apie dešimtokus galite skaityti ČIA.
Dabartiniai dešimtokai, pasirinkę lietuvių kalbą ir matematiką mokytis bendruoju kursu (tai sudarys mažiau pamokų, nei kad mokantis išplėstiniu), dar galės pasirinkti arba laisvai pasirenkamą dalyką, arba pasirinkto dalyko papildomą modulį.
Sulaukiame klausimų, ar visose mokyklose bus galima pasirinkti naujai atsiradusį filosofijos dalyką ar ekonomikos ir verslo modulį. Mokyklos vertina galimybes, mokytojų galimybes, ar jie bus pasirengę, ar norės imtis papildomo krūvio. Bet, tarkime, dorinio ugdymo mokytojai studijų metais yra mokęsi filosofijos, tad puikiausiai galėtų šio dalyko mokyti.
Ir, žinoma, dešimtokams keičiasi vertinimo sistema vidurinio ugdymo pakopoje. Dvyliktos klasės pabaigoje brandos patikrinimas išskaidomas bent į du etapus – tarpinius patikrinimus ir brandos egzaminus. Visų dalykų (išskyrus lietuvių kalbą ir literatūrą bei matematiką) vienas tarpinis patikrinimas bus rengiamas III gimnazijos klasėje. Lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos tarpiniai patikrinimai bus du – III ir IV klasėje, o po jų vyks brandos egzaminas.
Dabartiniai dešimtokai, rinkdamiesi privalomai pasirenkamus dalykus (bent po vieną iš kalbų grupės, iš gamtos mokslų ir technologijų grupės, iš visuomeninio ugdymo dalykų grupės) turi pagalvoti, ar yra pasirengę mokytis. Pasirinkę turės dalyvauti tarpiniuose patikrinimuose, o dvyliktoje klasėje reikės apsispręsti – laikyti ar nelaikyti to dalyko galutinį brandos egzaminą.
Vadinasi, mokinys laikys mažiausiai penkis tarpinius patikrinimus. Žinoma, mokinys galės rinktis daugiau dalykų. Maksimaliai jis galės laikyti septynis patikrinimus.
Tarkim, yra mokyklų, kur iš mokinių suformuojama grupė ir pakviečiamas mokytojas iš kitos savivaldybės. Jis į dalį pamokų atvažiuoja gyvai, o kita dalis vyksta nuotoliniu būdu.
J. Navickaitė
Per tarpinį patikrinimą ar abu patikrinimus mokiniai maksimaliai galės surinkti 40 taškų, juos nusineš į galutinio egzamino aruodą. Jei patikrinimas yra vienas, mokinys maksimaliai gali pelnyti 40 taškų. O tarpiniai lietuvių kalbos ir literatūros patikrinimai kiekvienas generuoja atitinkamai 15 ir 25 taškus, kiekvienas matematikos – po 20 taškų.
Pirmasis lietuvių kalbos patikrinimas iš esmės atitiks dabar egzistuojančią kalbėjimo įskaitą.
– Kai kurie vaikai į egzaminą po dvyliktos klasės ateis žinodami, kad egzaminą jau išlaikė?
– Taip, jei surinks bent 35 taškus iš 40 galimų. Taip turėtų išnykti dalis įtampos.
– Nenutiks taip, kad kai kurių mokyklų vienuoliktokai, dvyliktokai ateis į tarpinį patikrinimą dar neišėję tam tikrų temų?
– Bandome tai suvaldyti. Programose jau dabar aiškiai nurodyta, kokios temos įtraukiamos į tarpinį patikrinimą, pateikiami tarpinių patikrinimų aprašai, ten pateikiama dar detalesnė informacija, rekomendacijos dėl temų išdėstymo laike. Jei nutiktų force majeure, kaip kad pandemija, bus reaguojama į tokias situacijas.
– Pamokų tinklelis pildomas naujais ugdymo dalykais, tarkime, filosofija, astronomija (išsamiau skaitykite ČIA). Bet turime bėdą – mokytojų stygių. O ir fizikos, chemijos kai kur mokiniai negali rinktis, nes mokykla neturi šių dalykų mokytojų. Kaip pavyks išspręsti šią problemą?
– Kai kurioms savivaldybėms kyla išbandymų. Matome, kad yra tokių atvejų, kai savivaldybėje nė vienas mokinys nesirenka laikyti chemijos egzamino, nes mokykloje nesudaromos grupės, trūksta mokytojų. Chemijos mokymas užtikrinamas vidurinio ugdymo pakopoje, bet vidurinio ugdymo pakopoje tokios galimybės nebėra.
Pasaulyje – labai nedaug šalių, kur atsisakyta brandos egzaminų. Negaliu pasakyti, kad tai neįmanoma.
J. Navickaitė
Žinome atvejų, teisiškai tai galima, kai mokyklos, savivaldybės ieško įvairesnių mokymo būdų. Tarkim, yra mokyklų, kur iš mokinių suformuojama grupė ir pakviečiamas mokytojas iš kitos savivaldybės. Jis į dalį pamokų atvažiuoja gyvai, o kita dalis vyksta nuotoliniu būdu.
Toks būdas galimas, žinoma, jis tinkamesnis vyresniems mokiniams, tačiau tai neturėtų būti tipinė praktika. Turime ieškoti mokytojų dalykininkų, ieškoti sprendimų, kaip jų pritraukti ir į regionus. Tai yra iššūkis. Jį reikia spręsti taikant nacionalinio lygmens priemones – perkvalifikavimo studijas, stipendijas. Bet daug gali padaryti ir pačios savivaldybės, įgyvendindamos mokytojų pritraukimo priemones.
– Ar įdiegus naują vertinimo sistemą išliks brandos darbas, ar nesunyks jo prasmė? Jį vis dar renkasi mažai mokinių.
– Šiandien brandos darbas prilygsta mokykliniam brandos egzaminui. Ir jo pakanka, greta lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino, kad abiturientas įgytų vidurinį išsilavinimą. Keičiantis egzaminų, patikrinimų sistemai, ir toliau išlieka galimybė rinktis brandos darbą, bet jis neatstos valstybinio brandos egzamino. Tai yra, neužteks išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą ir parengti brandos darbą, kad asmuo įgytų vidurinį išsilavinimą.
Bet brandos darbas ir toliau suteiks papildomų taškų stojant, jis ir toliau išlieka darbu, kuris leidžia mokiniui demonstruoti įgytas kompetencijas.
Brandos darbo plėtra galima specializuoto ugdymo mokyklose. Ar tai būtų inžinerija, ar tai būtų menai, sportas, o ir kadetų ugdymas atsiranda. Kiek kalbėjome su specializuotomis mokyklomis, jos mato brandos darbo prasmę ugdymo programoje ir galvoja, kaip pasiekti, kad kuo daugiau mokinių jį rinktųsi.
Brandos darbą palaiko ir plėtros galimybių mato savitos pedagogikos mokyklos. Neseniai buvau susitikusi su Valdorfo mokyklų asociacija, jos atstovai pabrėžė, kad brandos darbas – puiki terpė 11–12 klasių mokiniams parodyti įgytas kompetencijas.
Jei pavyktų didinti jo populiarumą, galėtume galvoti, ar tai neturėtų būti vienas reikalavimų įgyjant vidurinį išsilavinimą. Šiuo metu tokio reikalavimo nėra. Yra tik Seime įregistruotas toks siūlymas. Bet siūlymai dar neįveikę tolesnių stadijų. Galbūt dar grįšime apie tai diskutuoti. Gal ateityje, tarkime, apie 2029–2030 metus, tokio pokyčio galima siekti, bet tai labai priklausys nuo mokyklų pasirinkimo. Jei brandos darbą ir toliau rinksis 1 ar 2 proc. mokinių, akivaizdu, to negali padaryti sisteminiu procesu.
– Kada nors Lietuvoje ateis tas metas, kai nebereikės laikyti brandos egzaminų, kad baigtum vidurinę mokyklą?
– Pasaulyje – labai nedaug šalių, kur atsisakyta brandos egzaminų. Negaliu pasakyti, kad tai neįmanoma. Turbūt viskas įmanoma, jei dėl to sutariama, bet šiandien tokių siūlymų ir svarstymų nėra.
