Ir užsienio, ir Lietuvos ekspertų nuomonės sutampa – praėjus daugiau kaip metams nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, Lietuvos piliečiai iš esmės nepradėti ruošti pilietiniam pasipriešinimui. Tai konstatuota Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje.
Krašto apsaugos viceministras informavo, kad per 11 mėnesių nepavyko parengti plano, kaip įgyvendinti Seimo nutarimu priimtą Pilietinio pasipriešinimo strategiją. Plano nėra ir neaišku, kada jis bus parengtas. Per praėjusius metus pilietinio pasipriešinimo kursus išklausė vos 3000 žmonių. Komiteto nariai sako, kad taip dirbant prireiks šimtmečių, kol visuomenė taps atspari, tai yra kiekvienas žinos, kaip jam elgtis karo atveju.
Lietuvos kariuomenė puiki, profesionali, mūsų šalis viena pirmųjų skyrė 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, bet to neužtenka, sako atsargos generolas Benas Hodgesas, prieš keletą metų vadovavęs Jungtinių Valstijų kariuomenei Europoje, rūpinęsis Suvalkų koridoriaus saugumu ir ne kartą čia lankęsis. Vašingtone įsikūrusiame Europos politikos analizės centre šiuo metu dirbantis kariškis sako pastaruoju metu iš Vyriausybės ir Seimo atstovų girdintis tik tai, kad Vokietija pažadėjo mums duoti brigadą, bet to nedaro.
„Suomija susiduria su tokiais pat iššūkiais – yra šalia Rusijos, kuri kelia grėsmę, ten gyvena nedaug žmonių. Bet Suomijos visuomenė atspari – pasiruošusi atsilaikyti, jie veikia, turi apie tai bendrą supratimą. Kiek esu buvęs Lietuvoje, niekada nejaučiau tokios pat skubos pasirūpinti, kad tikrai būtumėte pasiruošę“, – komentare „LRT Forumo“ laidai balandį teigė JAV sausumos pajėgų vadas Europoje 2014–2018 m. B. Hodgesas.
Lietuvos visuomenė ir profesionali kariuomenė karts nuo karto atsiduria greta įvairiuose renginiuose, kaip kad, pavyzdžiui, bėgime narystei NATO paminėti. Tačiau kaip bendradarbiauti ar bent netrukdyti karo atveju – žinių visuomenėje trūksta.
„Jeigu prasidėtų karas rytoj – būtų didžiulis chaosas, būtų begalės aukų taip, kaip buvo Ukrainoje pradžioje, kai vieni į kitus šaudėsi, organizacijos – nulis“, – mano nepriklausomybės akto signataras Saulius Pečeliūnas.
Šaulių sąjungos vadas sako, kad žmonių nežinojimas, kaip elgtis užpuolimo atveju, ypač susidūrimo su Rusija atveju, – labai pavojingas.
„Ne taip, kaip mes galbūt įsivaizduojam, kad čia reikėtų gal kokią demonstraciją organizuoti, blokuoti su automobiliais rusams kelią, kad su tankais nepravažiuotų, nes jie vis tiek pravažiuos. <...> Jei tu nori kovoti, tai tu turi kovoti, nes jei tu kumščiu pamojuosi – tau atsakys iš sunkiojo kulkosvaidžio, tai būsi prisižaidęs. Ir tai, ką mes matėme Ukrainoje, kad nepasidarytumėm Bučų“, – komentuoja Šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis.
Įstrigęs Lietuvos piliečių ruošimas pilietiniam pasipriešinimui – ir ginkluotam, ir neginkluotam – neseniai aptartas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje, į kurį pakviesti šia tema besidomintys ekspertai ir politikai. Nepriklausomybės akto signataras rodo į krašto apsaugos ministeriją ir Vyriausybę.
„Jau ne vieni metai bendraujam – viską reikia su pagaliu įmušinėti į galvą, bet rezultatų kol kas neturim, išskyrus keletą paruoštų dokumentų, praktiškai neturim nieko“, – teigia signataras S. Pečeliūnas.
Seimas beveik prieš metus nutarimu patvirtino Pilietinio pasipriešinimo strategiją, bet jos įgyvendinimo plano, kuris turėjo būti parengtas iki 2022 metų rugsėjo, iki šiol nėra. Krašto apsaugos viceministras teigia, kad per praėjusius metus neginkluoto pilietinio pasipriešinimo kursą išklausė 3000 žmonių.
„Tai niekaip nepajudėjom – jeigu 3000 piliečių, per metus išklausiusių pilietinio pasipriešinimo kursą, yra daug, tai kiek mums reikės metų, kad visa visuomenė apie tai išgirstų. Tai kaip minimum kelių šimtų metų. Kas padaryta – nedovanotina. Iš tikrųjų nieko nėra padaryta per beveik metus, kada mūsų komitetas iškėlė šitą klausimą ir priėmė pasipriešinimo strategiją. Nei Krašto apsaugos ministerija, nei Švietimo ministerija – jie tą pripažįsta“, – teigia Seimo NSGK narys Jonas Jarutis.
„3000 per metus yra per mažai. 30 000 per metus, 100 000 per metus yra tai, ko mums reikia siekti“, – komentuoja Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Valdančiųjų atstovas Seime pripažįsta Krašto apsaugos ministerijos atsakomybę dėl įstrigusio piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui.
„Visi mes, kurie atsakingi, kad šita strategija nebūtų tik popieriumi stalčiuje, esam atsakingi, bet aišku, pirmiausia, pirmiausia krašto apsaugos sistema. Nesakau, kad nedaro – bet reikėtų daugiau. Daugiau ugnies, daugiau energijos, daugiau noro“, – mintimis dalijasi L. Kasčiūnas.
Krašto apsaugos viceministras nesutinka, kad plano rengimas įstrigo vien dėl Krašto apsaugos ministerijos kaltės.
„Plano rengime dalyvavo ne tik krašto apsaugos sistema, bet ir kitos valstybės institucijos, kurios prisidėtų prie piliečių rengimui pilietiniam pasipriešinimui. Buvo daug diskusijų dėl pačių priemonių įgyvendinimo, diskutavom dėl kriterijų, matavom, kaip mes matuosim pasirengimą, tai dėl to pats procesas užtruko truputėlį ilgiau, nei planuota“, – apie priežastis kalba krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.
Krašto apsaugos viceministras taip pat sako, kad labiausiai orientuojamasi į profesionalus, šauktinius ir tuos, kurie turi prievolę ginti valstybę.
„Tie, kurie neturi prievolės, tai, dienai X ištikus, tu negali garantuoti, kad tie asmenys iš tikrųjų esant tam tikrai situacijai ateis ir prisidės prie valstybės gynybos“, – sako Ž. Tomkus.
Ir Krašto apsaugos ministerija, ir Seimo politikai, ir ekspertai Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje kalbėjo, kad dėl piliečių rengimo daug tikisi iš Šaulių sąjungos.
„Tai čia labai lengva perduoti kibirą. Tai kibiro perdavimas Šaulių sąjungai, kad „jūs būsite ir už patriotinį rengimą atsakingi, ir už piliečių pasipriešinimo visą organizavimą“, tai čia yra lengviausias reikalas – bet Tėvynės gynyba yra visų reikalas – ne Šaulių sąjungos reikalas“, – pabrėžia Šaulių sąjungos vadas L. Idzelis.
Atsargos karininkas Vaidotas Malinionis sako, kad reikia Vyriausybės lyderystės, bet pabrėžia, kad atsakomybė dėl to, kad tiek mažai padaryta, – ne jos vienos.
„Visų prieš tai buvusių vyriausybių. Reikia suprasti, kad ši Vyriausybė, kuri dabar dirba, yra atsidūrusi labai blogoje padėtyje dėl to, kad akivaizdžiai pamatytos spragos, labai didelės spragos, ir jiems dabar reikia taisyti visas šitas spragas. Juos reikia užjausti, bet reikia ir reikalauti“, – teigia V. Malinionis.
Kai kurie Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai ragina keisti mąstymą.
„Mes turim šiandien galvoti, kad po dvejų metų bus karas. Vat kada šitas ateis į galvas valstybei, tada reikalai pajudės“, – mano Seimo NSGK narys Valdas Rakutis.
