Klausimas, bus ar nebus Lietuvoje dislokuota Vokietijos karių brigada, vis dar kelia aistrų. Vokietijos politikai tvirtina, kad įsipareigojimų yra laikomasi, o brigados klausimu reikalingas lankstumas. Lietuvos politikai teigia, kad pagrindinis tikslas – brigada Lietuvoje, nors sutinka, kad kol mūsų šalyje nėra reikalingos infrastruktūros, Vokietijai su Lietuva nėra prasmės apie tai kalbėtis.
„Girdint tokius pareiškimus susidaro įspūdis, kad viena iš susitarimo pusių norėtų naujo susitarimo, kitokio susitarimo arba galbūt net gailisi, kad kažką anksčiau susitarė“, – komentuodamas situaciją dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Iš tikro, brigados klausimas vis dar kelia aistrų, o vienos nuomonės dėl to, koks sprendimas tinkamiausias, atrodo, nėra ir pačių vokiečių politikų gretose.
Portalo LRT.lt žiniomis, Vokietijos politikai siekia, kad į brigados dislokavimą būtų žiūrima lanksčiau, bet taip pat tikina, kad jie, kaip Lietuvos sąjungininkai, įsipareigojimų laikosi.
„Galiu pasakyti tik tiek, kad Vokietijoje savo visuomenei nuolat kartojame, kad mes remiame savo sąjungininkus, savo draugus Baltijos šalyse ir siunčiame karių į Lietuvą“, – portalui LRT.lt teigė Vokietijos parlamentaras, socialdemokratas Ralfas Stegneris.
Taip pat skaitykite
Kitas Bundestago narys, Krikščionių demokratų sąjungos atstovas Knutas Abrahamas, sakė manantis, kad dėl brigados dislokavimo spręsti turėtų karybos ekspertai, tačiau jo, kaip politiko, nuomone, Vokietijos kariai turėtų būti Lietuvoje.
„Turėčiau pasitarti su generolais, kariniais patarėjais, tačiau mano, kaip politiko, instinktas yra, kad vokiečių kariai būtų ten, Lietuvoje. <...> Galbūt lyderystės parodymas būtų Vokietijos karių, brigados buvimas Lietuvoje“, – paklaustas apie Lietuvos ir Vokietijos diskusijas dėl brigados dėstė Krikščionių demokratų sąjungos atstovas.
Tiesa, dar kovo pradžioje Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas viešėdamas Lietuvoje teigė, kad brigados dislokavimo galimybės priklauso nuo NATO sprendimų.
Taip pat skaitykite
„Galų gale, tai nėra klausimas, kas ko nori ar kas ką suteikia, o tai, ką NATO nusprendžia suteikti“, – sakė B. Pistorius.
Tiesa, Lietuvos užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigia – dvišaliam šalių susitarimui NATO neprieštarauja. Kitaip tariant, Lietuva ir Vokietija dėl brigados gali susitarti savarankiškai.
Dvišaliam susitarimui NATO neprieštarauja
Vis dėlto, kol Vokietijos politikai kalba apie lankstumo poreikį ir kad tai yra NATO interesas, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako ką kitą. LRT laidoje „Dienos tema“ jis teigė, kad susitarimas su Vokietija nėra kaip nors pakeistas ir yra toks, koks buvo pasirašytas prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo.
„Girdint tokius pareiškimus susidaro įspūdis, kad viena iš susitarimo pusių norėtų naujo susitarimo, kitokio susitarimo arba galbūt net gailisi, kad kažką anksčiau susitarė“, – teigė ministras.
Pasak G. Landsbergio, jei diskusija dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje būtų grąžinta į NATO lygį, būtų pradėtas „labai didelis pokalbis“, kuriame sutarti reikėtų jau ne dviem valstybėms, o visoms Aljanso narėms, kitaip tariant, 31 valstybei.
„Čia galbūt yra šiokio tokio gudravimo, turint galvoje, kad tokius susitarimus pasiekti yra labai sudėtinga. <...> Praeitų metų Madrido susitarime yra numatyta, kad NATO neprieštarauja, jeigu valstybės dvišaliu būdu susitars dėl pajėgų padidinimo“, – laidoje „Dienos tema“ dėstė G. Landsbergis.
Portalui LRT.lt jis sakė, kad G. Nausėdos ir O. Scholzo pasirašytas komunikatas nepalieka daug vietų interpretacijoms ir Lietuva jį skaito taip, „kaip yra parašyta“, t. y. kad brigada turi būti Lietuvoje.
„Na, mūsų partneriai, mūsų vieni artimiausių karinių partnerių Vokietija jį interpretuoja kitaip“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Tiesa, paklaustas, kodėl, jo manymu, vokiečių interpretacija yra kitokia nei lietuvių, jis teigė negalintis į šį klausimą atsakyti, nes tai tebūtų spėlionės.
„Kelias į priekį, kokį aš matau, tai toliau statyti infrastruktūrą. Mūsų tikslas, mūsų siekis atsispiria nuo grėsmės, o grėsmė, mūsų vertinimu, iš Rusijos ir Baltarusijos auga. Tai Rusija ir Baltarusija mums primena kasdien.
Čia galbūt yra šiokio tokio gudravimo, turint galvoje, kad tokius susitarimus pasiekti yra labai sudėtinga.
G. Landsbergis
Ir tai grėsmei atremti mums reikalingos atgrasymo priemonės, o viena pagrindinių atgrasymo priemonių yra partnerių buvimas Lietuvoje. <...> Todėl mes turime dabar nesivelti į ginčą, o tiesiog pasakyti NATO, pasakyti mūsų partneriams, kad mums reikalinga brigada. Mums reikalingi partneriai ir viskas. Čia yra mūsų konstanta“, – tvirtino G. Landsbergis.
Vis dėlto paklaustas, ar vokiečiai iš Lietuvos girdi vieną žinią, t. y. ar visi aukščiausio lygio politikai vienodai akcentuoja brigados svarbą, užsienio reikalų ministras atsakė: „Turbūt jūs geriau į šį klausimą atsakytumėt.“
Į prašymą niekas kitas neatsiliepė
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė Dovilė Šakalienė portalui LRT.lt kalbėjo, kad reikia nepamiršti, jog prieš metus pradėjus kelti brigados poreikio klausimą, vienintelė Vokietija atsiliepė į prašymą skirti pajėgumų.
„Labai svarbu atsiminti – daugiau niekas ne tik nerodė jokių iniciatyvų, bet net apie tai nekalbėjo“, – sakė D. Šakalienė.
Dabar, anot parlamentarės, ieškoma karinių techninių sprendimų dėl brigados dislokavimo – ar Lietuvoje rotuosis brigados sudėtiniai vienetai, ar ji visa bus dislokuota, ar dalis bus dislokuota nuolat, o dalis rotuosis ir pan.
Taip pat skaitykite
„Kadangi Lietuva šiuo metu neturi infrastruktūros brigadai, akivaizdu, kad Vokietija neturi apie ką šiuo metu kalbėti. Mes neturime kur padėti brigados.
Mes įsipareigojome pastatyti brigadai infrastruktūrą, o jie savo ruožtu įsipareigojo padaryti savo namų darbus, tarp kurių – suformuoti reikalingus resursus“, – kalbėjo NSGK narė.
Pasak D. Šakalienės, kalbant apie brigadai reikalingą infrastruktūrą, reikėtų sau užduoti klausimą – kiek didžiųjų infrastruktūrinių projektų Lietuvoje buvo padaryta laiku.
„Atsakymas yra gana akivaizdus, todėl manau, kad, jeigu mes sugebėsime parodyti, jog mums tai yra toks degantis prioritetas, kad viską įrengsime, aš neabejoju, kad dar labiau priartėsime prie tikslo – ji ne tik būtų mums priskirta, ne tik batalionai nuolat rotuotųsi Lietuvoje, bet ir fiziškai ji visa būtų Lietuvoje“, – portalui LRT.lt dėstė Seimo narė.
Apie lankstumą dėl brigados paklaustas NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtino, kad lankstumas yra gerai, bet dar geriau, kai pajėgos yra čia, Lietuvoje.
„Ypač turint omenyje visą besikeičiančią jėgos struktūrą Rusijoje, jų planą nuo brigadų augintis iki divizijų ir tai, kad jei jie planuotų karą prieš NATO, eitų divizijomis. Todėl yra labai svarbu turėti kuo daugiau pajėgų čia. <...>
Kadangi Lietuva šiuo metu neturi infrastruktūros brigadai, akivaizdu, kad Vokietija neturi apie ką šiuo metu kalbėti. Mes neturime kur padėti brigados.
D. Šakalienė
Mes pritariame, kai kalbame apie lankstumą, greitumą, operatyvumą, bet lygiai taip pat sakome, kad ir čia turi būti kuo daugiau sąjungininkų. Tai nekinta, nes tai yra atgrasymas. Kuo daugiau čia bus sąjungininkų pajėgų, tuo didesnis atgrasymo efektas, o atgrasymas visada yra pigiau nei gynyba visomis prasmėmis, geriau atgrasyti, nei kad paskui reikėtų gintis“, – komentavo L. Kasčiūnas.
Paklaustas, ar Lietuva turi alternatyvų, jei Vokietija visgi neatsiųstų brigados, NSGK pirmininkas teigė, kad tokio klausimo kelti nereikėtų. Jo teigimu, reikia dirbti su Vokietija, NATO ir regiono partneriais ieškant sprendimų, leidžiančių rasti geriausią atgrasymo formą.
„Reikia eiti to, kas yra realu, link, tai pirmiausia yra išankstinis šitos brigados ginkluotės dislokavimas. Po to reikia padaryti viską, kad pagal pratybų tvarkaraštį nuolat suktųsi čia kuo daugiau pajėgų, pavyzdžiui, bataliono lygio pajėgos, ir po to eiti prie galutinio tikslo – brigada čia. Natūralu, kad tai yra susiję su mūsų namų darbais, su infrastruktūros darbais“, – portalui LRT.lt sakė L. Kasčiūnas.
Paliko komentuoti politikams
Su klausimu apie brigados dislokavimą ir tai, kaip šioje situacijoje atrodytų lankstumas, portalas LRT.lt kreipėsi ir į Lietuvos kariuomenės vadą Valdemarą Rupšį.
Jo atstovės raštu atsiųstame komentare teigiama, kad užduoti klausimai susiję su politiniais vertinimais ir pasisakymais, todėl juos komentuoti turėtų politinis lygmuo.
„Kalbant apie ar Vokietijos ir Lietuvos kariuomenių vadų ar kariuomenių bendradarbiavimo lygmenį, pagal politinius sprendimus vykdome atgrasymą ir esant reikalui dalyvautume gynybos veiksmuose.
Karinių veiksmų planavimas pagrįstas grėsmių analize ir priešininko įvertinimu. Pagal tai ir esamus politinius sprendimus šiandien ir dėliojame gynybos planus ar veiksmus tiek su Vokietijos kariais, tiek su kitais mūsų sąjungininkais“, – komentare portalui LRT.lt rašė kariuomenės vado atstovė spaudai mjr. Rūta Montvilė.
