Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas antradienį su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu aptarė Berlyno pajėgumų didinimą Lietuvoje ir kolegai pabrėžė – Rusija NATO regionuose rengiasi ilgalaikei konfrontacijai, o tą rodo žvalgybos duomenys.
„Mes konstatuojame, kad realių Rusijos grėsmių yra, net jei dalis Rusijos pajėgumų yra sudaužyta Ukrainoje. Tuos pajėgumus ji (Rusija – LRT.lt) gali atkurti per gana trumpą laiką“, – tokią žinią Vokietijos gynybos ministrui spaudos konferencijoje siunčia krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
Anušauskas pasiuntė signalą dėl Rusijos: ji savo pajėgumus gali atkurti gana greitai
„Rusijos kariniai pajėgumai Kaliningrado srityje išlieka mažai paveikti jos vykdomo karo prieš Ukrainą. <...> Kremliaus planai skaitlingai didinti pajėgas su NATO besiribojančiuose regionuose rodo pasiryžimą ilgalaikei konfrontacijai. Kartu su Vokietijos kolega aptarėme ir Vilniaus viršūnių prioritetus“, – sakė ministras A. Anušauskas.
Jo teigimu, geografinė Baltijos valstybių padėtis reikalauja sąjungininkų buvimo regione.
„Turime būti pasirengę planą, kuriuo artimiausiais metais sukursime visą reikalingą infrastruktūrą, tą pristačiau ir Vokietijos gynybos ministrui. <...> Kartu didiname pratybų intensyvumą, siekiame, kad pratybų programa užtikrintų nepertraukiamą bent vieno Vokietijos bataliono buvimą Lietuvoje“, – teigė ministras.
Ministras pasidžiaugė Vokietijos sprendimu į Ukrainą siųsti „Leopard“ tankų.
Krašto apsaugos ministras dar kartą pakartojo, kad Lietuvai itin svarbi dar didesnė partnerių parama, ypač atsižvelgiant į žvalgybos pranešimus ir geografinę padėtį – esame apsupti Rusijos ir Baltarusijos.
„Žvalgybos vertinimas rodo, kad Rusija savo pajėgumus gali atkurti gana greitai. Lietuva yra tarp Baltarusijos, kuri prarado savo savarankiškumą, ir Kaliningrado srities. Baltijos šalių gynybos strategija negali remtis tik pastiprinimu, turi remtis ir patikimomis „in place“ pajėgomis, to reikalauja mūsų geografija ir faktoriai, kuriuos minėjau. Be jūsų minėtos brigados ir oro gynybos pajėgumų, Lietuvai reikia daugiau pajėgų“, – sakė ministras.
Tiesa, jis pabrėžė, kad Lietuva ne tik prašo papildomų pajėgų, bet ir deda dideles pastangas ir investuoja į savo pajėgumų ir gynybos stiprinimą.
Vokietijos gynybos ministro B. Pistoriuso teigimu, karas Ukrainoje verčia NATO mokytis iš skaudžių pamokų, ypač svarbu atkreipti dėmesį į oro gynybą.
„Rusijos karas prieš Ukrainą rodo, kaip svarbu turėti efektyviai veikiančią oro gynybą. NATO oro gynybos sistema veikia, dalyvaujame oro policijos misijose Baltijos šalyse. <...> Taip pat sustiprinome budrumo veiklą Lietuvoje, vakar aplankiau čia esančius karius“, – Vilniuje kalbėjo B. Pistoriusas.
Vokietijos gynybos ministras: brigados dislokavimo galimybės priklauso nuo NATO sprendimų
Sprendimai dėl nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje priklauso nuo NATO pozicijos, sako Vokietijos gynybos ministras B. Pistoriusas.
Antradienį lankydamasis Pabradėje, jis žurnalistams pabrėžė, kad brigadai dislokuoti Lietuvoje yra būtina infrastruktūra, įskaitant ir karių apgyvendinimą su šeimomis.
„Tai ne tiek klausimas, ką Vokietija planuoja, veikiau – ką NATO laiko reikalinga. Mes turime Lietuvai priskirtą brigadą, Lietuva jau pradėjo reikalingus infrastruktūros įrengimo procesus. Kalbant apie brigadą, reikėtų priimti apie 5 tūkst. karių, kalbame apie keletą batalionų, transporto priemonių, todėl reikalinga ta infrastruktūra, kuri priimtų tą brigadą. <...> Bet keliame kitą klausimą, ką sako NATO apie tai, kas iš karinės pusės yra būtina ir reikalinga, ar mes turime Baltijos šalyse turėti nuolat dislokuotą brigadą“, – sakė Vokietijos gynybos ministras.
Berlynas vadovauja 2017 metais Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam sąjungininkų batalionui, taip pat yra Lietuvai priskyrusi brigadą. Vilnius siekia, kad visos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai iki šiol viešai kartojo, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.
