Pagal Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymą kiekvienas pilietis turi teisę bendrauti, būti aptarnaujamas ir gauti informaciją lietuvių kalba. Šiuo pagrindu visi į Lietuvą dirbti atvykstantys užsieniečiai privalo išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą. Išimtis buvo padaryta tik karo pabėgėliams iš Ukrainos, jiems buvo suteikti 24 mėnesiai mokytis ir išlaikyti egzaminą.
Šią publikaciją galite skaityti ir rusų kalba.
Šiuo metu pabėgėliai iš Ukrainos gauna laiškus, kuriuose primenama apie būtinybę mokytis lietuvių kalbos ir artėjantį egzaminą. Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka interviu LRT.lt paaiškino, kokie yra lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimai, kas prižiūri egzaminą ir kodėl kai kurie žmonės, ne vienerius metus gyvenantys Lietuvoje, atsisako mokytis valstybinės kalbos.
– Karo pabėgėliai iš Ukrainos neseniai gavo Migracijos departamento raštus, kuriuose nurodoma, kad ilgiau nei 24 mėnesius Lietuvoje gyvenantys ir čia dirbti ketinantys ukrainiečiai turi mokėti lietuvių kalbą ir išlaikyti privalomą testą. Koks šių laiškų tikslas ir kodėl ukrainiečiams reikia mokėti lietuvių kalbą?
– Valstybinė lietuvių kalba reikalinga ne tik ukrainiečiams, bet ir visiems vietos gyventojams. Tai pirma ir svarbiausia. Valstybinės kalbos įstatyme aiškiai nurodyta, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turi teisę būti aptarnaujamas ar, pavyzdžiui, konsultuojamas poliklinikoje valstybine kalba.
Antra, vietos kalba kalbantis asmuo jaučiasi saugiau ir patogiau. Juk gali pasitaikyti įvairių situacijų. Pavyzdžiui, skambinate numeriu 112 ir kaip paaiškinsite, ko jums reikia? Taip, galite tai padaryti angliškai, rusiškai ar ukrainietiškai, bet kartais žmogus kitame laido gale kalba tik lietuviškai, o jums nutiko nelaimė ir negalite nieko paaiškinti.
Taip pat labai svarbu suprasti lietuvių kalbą, kad būtų galima elementariai perskaityti, kas parašyta, įvairias taisykles ir įstatymus. Tai taip pat susiję su žmogaus saugumu.
– Kokie reikalavimai keliami lietuvių kalbos mokėjimui ir nuo ko priklauso reikalaujamas kalbos mokėjimo lygis?
– Tai priklauso nuo darbo vietos, nuo to, ką žmogus dirba. Jei, pavyzdžiui, dirbate vairuotoju ir turite tik užpildyti tam tikrus standartinius dokumentus arba pabendrauti su keleiviu, turėtumėte suprasti, kas parašyta, ir mokėti keletą minimalių frazių. Tai žemiausias lygis, atitinkantis Europos A2 lygį.
Tačiau jei norite dirbti valstybės tarnyboje, turėsite pasiekti B2 arba aukštesnį lygį, nes ten daug daugiau dokumentų tvarkymo ir bendravimo.
– Taigi kalba yra privaloma žmonėms, kurie dirba su žmonėmis? Jei žmogus, pavyzdžiui, yra gydytojas, koks lygis jam yra būtinas?
– Lietuvių kalba privaloma visiems, kurie bendrauja su žmonėmis. Tai apima ir paslaugų sektorių, ir gydymo įstaigas, ir viešąsias paslaugas teikiančias kontoras, ir švietimo įstaigas.
Turime visą dokumentą, kuriame išsamiai aprašyta, kokios profesijos atstovams koks kalbos mokėjimo lygis yra reikalingas. Man atrodo, gydytojas turėtų būti pasiekęs bent B1 lygį.
– Ar yra numatyta kokių nors baudų ar apribojimų nemokantiems lietuvių kalbos ir kas tai prižiūrės bei tikrins?
– Pirmiausia, Valstybinė kalbos inspekcija stengiasi išvengti nuobaudų. Paskutinį kartą baudą reikalauta sumokėti 2019-aisiais. Juk iš esmės Lietuvoje žmonės labai atidžiai vertina šį aspektą, tie patys darbdaviai, priimantys į darbą. Bet jeigu prasidėtų kažkoks teisinis nihilizmas, žinoma, turime teisę skirti baudą. Bauda siekia iki 300 eurų. Palyginimui, Estijoje ji yra 2600 eurų.
Už darbuotojo lietuvių kalbos mokėjimą atsako darbdavys, jis ir mokėtų baudą, jei to prireiktų. Todėl darbdavys suinteresuotas ieškoti kompromisinių variantų su savo darbuotojais.
Pavyzdžiui, kaip šiuo metu daroma vaistinėse. Lietuvoje yra vaistinių, kuriose dirba kvalifikuoti ukrainiečiai, bet šalia jų visada yra darbuotojas, kuris moka lietuvių kalbą ir, iškilus kokiai nors kebliai situacijai, jis prieina, išverčia, padeda. Ir į vaistinę atėjęs žmogus gauna pagalbą savo gimtąja kalba.
– Kas kontroliuoja, ar žmogus moka lietuvių kalbą, ar ne? Pavyzdžiui, jei Lietuvos gyventojas aptarnaujamas ne valstybine kalba, ar jis kreipiasi į jus, rašo skundą?
– Taip, šiuo atveju galima kreiptis į mus. Mes kontroliuojame lietuvių kalbos mokėjimą ir esame už tai atsakingi. Tačiau, skirtingai nei, pavyzdžiui, kolegos iš Estijos, kurie kalbos žinias tikrina patys, mūsų inspektoriai to nedaro ir kalbos mokėjimo lygio nenustatinėja. Mūsų inspektoriams reikia parodyti dokumentą. Jei esate baigę ne lietuvišką mokyklą, ne lietuvišką universitetą, net jei gana gerai kalbate lietuviškai, mums reikia dokumento, įrodančio valstybinės kalbos mokėjimo lygį.
Suprantu, kad tai skamba labai biurokratiškai, bet mes turime pamatyti dokumentą. Jei jo nėra, inspekcija pareikalaus išlaikyti egzaminą.
– Kaip vyksta registracija į egzaminą, kur reikėtų kreiptis?
– Gavusi užklausą, Kalbos inspekcija konsultuoja šiais klausimais, tačiau galiu trumpai pasakyti, kad tai sprendžia vietos valdžios institucijos. Reikia nueiti arba paskambinti į savivaldybę ir paklausti, kur ir kada vyks kitas valstybinės kalbos egzaminas, ir jie jums viską paaiškins. Tokie egzaminai vyksta reguliariai ir yra suskirstyti pagal reikiamą lygį.
– Kada galima laikyti egzaminą? Kitaip tariant, kaip žmogus gali sužinoti, kada jis turi laikyti egzaminą ir kiek laiko dar turi pasiruošti?
– Tai priklauso nuo to, kada žmogui buvo suteiktas pabėgėlio statusas. Nuo to momento, kai jam suteikiamas pabėgėlio statusas, jis turi lygiai 24 mėnesius išmokti kalbą ir išlaikyti egzaminą. Pasibaigus šiam terminui, jokios indulgencijos nebelieka ir reikia laikyti egzaminą.
– Ar įstatymas dėl valstybinės kalbos ir egzamino laikymo taikomas visiems užsieniečiams Lietuvoje, ar tik ukrainiečiams?
– 24 mėnesių laikotarpis suteikiamas tik ukrainiečiams. Tiksliau, ne šiaip ukrainiečiams, o karo pabėgėliams iš Ukrainos, turintiems šį oficialų statusą. Kitiems Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams ši išimtis negalioja ir reikalavimas taikomas iš karto – išlaikytas kalbos egzaminas yra būtina sąlyga norint dirbti Lietuvoje.
– Kas nutiks egzamino neišlaikiusiam žmogui? Ar jis galės likti ir dirbti Lietuvoje?
– Žinoma, iš šalies jo niekas nedeportuos. Jis taip pat galės oficialiai dirbti Lietuvoje, bet tik tose pareigose, kur nereikia mokėti kalbos, kur nereikia bendrauti su žmonėmis. Pavyzdžiui, pramonėje, dirbtuvėse, gamykloje.
Jei kalbame apie žmogų, kuris neišlaikė egzamino, bet nori dirbti ankstesnėse pareigose, Kalbos inspekcija duoda nurodymą ir nustato terminą (paprastai 2–6 mėnesius), per kurį asmuo turi išlaikyti egzaminą, kad galėtų toliau dirbti norimoje vietoje. Manome, kad tai protingas laikas, per kurį, jei reikia, galima išmokti net Pietų Korėjos tarmę.
Jei per šį laikotarpį žmogus neišlaiko egzamino, darbdavys gauna baudą ir sprendžia, ką daryti su darbuotoju.
– Lietuvoje susiklostė situacija, kai lietuvių kalbos norintys išmokti ukrainiečiai negali to padaryti, nes nėra tiek vietų nemokamuose kalbos kursuose, o privačių kursų kaina gana didelė. Ką tokiu atveju daryti?
– Po kelių savaičių Seime netgi įvyks diskusija šia tema, joje išsamiai aptarsime susidariusią situaciją. Žinome, kad paklausa yra didelė, tačiau tai priklauso ir nuo miesto. Pavyzdžiui, Vilniuje eilė į kursus tikrai didelė, tačiau mažesniuose miestuose tokios problemos nėra.
Tačiau norėčiau pabrėžti, kad būnant kalbinėje aplinkoje kalbą galima išmokti ir be kursų. Namuose įsijunkite televizorių ar radiją, klausykitės laidų lietuvių kalba. Darbe, gatvėje stenkitės bent šiek tiek kalbėti lietuviškai. Net jei iš pradžių tai bus pačios paprasčiausios frazės ir žodžiai. Paprašykite kolegų, kad su jumis kalbėtų ne rusiškai ar angliškai, o lietuviškai. Kad jie ir jums padėtų šį bei tą pasakyti.
Po kurio laiko pamatysite pažangą ir po truputį išmoksite kalbą net ir be kursų. Jei tikrai norite ją išmokti.
– Ne kartą pabrėžėte, kad jei yra noras, žmogus tikrai gali išmokti kalbą, net ir savarankiškai. Tačiau šiuo metu viešojoje erdvėje plačiai diskutuojama apie lietuvių kalbos reikalingumą ir apie tai, kaip tokie apribojimai gali paveikti žmonių norą likti ir dirbti Lietuvoje. Kai kurie ukrainiečiai sako, kad lietuvių kalbos jiems nereikia, nes visus klausimus galima išspręsti rusiškai arba angliškai. Ir čia yra dalis tiesos, juk, pavyzdžiui, Vilniuje visiškai nekyla problemų bendraujant rusų kalba. Ką apie tai manote?
– Jei yra žmonių, kurie sako, kad Lietuvoje nebūtina mokėti lietuvių kalbą, tai reiškia tik viena – mes, lietuviai, esame per daug liberalūs. Turėtume būti reiklesni ir ginti savo kalbą. O jei kas nors mano, kad jiems šios kalbos nereikia, tokius naratyvus mes dešimtmečius girdėjome iš kolonistų, iš rusų okupantų lūpų.
Ir kai šiandien žmonės, kad ir karo pabėgėliai iš Ukrainos, sako tą patį, lietuviai iškart prisimena, kur girdėjo tokius pasakymus. Taip sakydavo rusų okupantai. Taigi nereikėtų pamiršti, kad lietuviai prisimena, kiek daug bėdų buvo iš tų, kurie nejautė poreikio mokytis lietuvių kalbos, o visuomenė gali labai greitai pakeisti savo nuomonę ir apie tuos pačius ukrainiečių pabėgėlius.
Nesiginčiju, yra žmonių, kurie Lietuvoje gyvena daugiau nei 30 metų ir visą tą laiką kalbėjo rusiškai, o lietuviškai moka tik kelias frazes. Tokie žmonės greičiausiai dirbo tokiose pareigose, kur nebendravo su žmonėmis, arba gyveno vadinamajame kultūriniame gete.
Tačiau tai yra labai netikusi praktika ir mūsų valstybė tam tikrai prieštarauja. Dabar daugelis lietuvių kalba rusiškai ir iš tiesų tai yra pagrindinė mūsų bendravimo su ukrainiečiais kalba, tačiau visi supranta, kad toks lojalumas nėra amžinas.
Valstybinė kalbos inspekcija niekada nesutiks su tokia nenorinčių mokytis valstybinės lietuvių kalbos pozicija. Juk paprasčiausiai gėda ir, be abejo, kyla reputacijos klausimas. Juk gyventi dešimtmečius ir neišmokti vietos kalbos yra didžiulė nepagarba šaliai ir jos piliečiams.
