Priklausomybės, įvairios krizinės situacijos ir identiteto paieškos – su tokiais sunkumais vyrai kreipiasi į Kauno apskrities vyrų krizių centrą. Pasak centro specialistų, vis dar aktuali smurto artimoje aplinkoje problema. Dažnai prieš aplinkinius smurtavę vyrai patys jaučiasi aukomis – nors neretai tokie argumentai gali būti manipuliacija ir noras nusimesti atsakomybę, nemažai vyrų pasakoja apie galbūt patirtą psichologinį smurtą.
Kauno apskrities vyrų krizių centras skaičiuoja penkioliktus veiklos metus. Kaip LRT.lt pasakoja centro direktorė psichologė Dovilė Bubnienė, veiklą centras pradėjo nuo darbo su probleminiuose santykiuose ir skyrybų peripetijose atsidūrusiais vyrais, vėliau – su artimoje aplinkoje smurtaujančiais vyrais.
„Šiandien šios problemos vis dar labai aktualios, tiesa, susiduriame ir su priklausomybių bei savižudybių problemomis, seksualinio identiteto paieškų sunkumais“, – vardija D. Bubnienė.
Ji išskiria, kad veiklos pradžioje į centrą per metus kreipdavosi keliasdešimt vyrų, o dabar kartu su „Vyrų linija“ centras pagalbą suteikia beveik tūkstančiui besikreipiančių vyrų, taip pat ir moterims, kurios kreipiasi dėl savo artimųjų vyrų.
Kreipiasi dėl santykių, įvairių krizinių situacijų
Prieš kelerius metus įsteigta ir nuotolinė kompleksinė „Vyrų linijos“ specialistų pagalba telefonu. Pasak centro direktorės D. Bubnienės, vyrai kreipiasi dėl santykių iššūkių, įvairių finansinių sunkumų, nedarbo. Kiti skambina dėl priklausomybių, fizinės ar psichologinės sveikatos, įvairių krizinių situacijų ar nusivylimų.
Taip pat skaitykite
„Vyrų linijos“ telefonas veikia jau trečius metus, per šį laiką paskambino beveik 2 tūkst. vyrų. Kai kurie iš jų gavo ne vieną, o daug daugiau specialistų – psichologų, psichoterapeutų, priklausomybių konsultanto, teisininko – konsultacijų“, – vardija D. Bubnienė.
Centro direktorės teigimu, „Vyrų linija“ teikia tęstinę pagalbą – pasikalbėjęs telefonu, vyras gali sutarti dėl kitos konsultacijos laiko ir pagalbą galės gauti tol, kol problema pradės spręstis.
„Kai kurie vyrai skambina reguliariai, kol išsprendžia savo problemą ar bent jau kartu randame jam priimtiną pagalbą gyvai arčiausiai jo gyvenamosios vietos“, – pastebi psichologė.
Anot D. Bubnienės, neretai, jei tokios pagalbos reikia, skambinantys vyrai nukreipiami į arčiausiai esančius psichikos sveikatos centrus, ypač jei paskambinęs žmogus yra ūmios būsenos. Jei reikia, vyrai nukreipiami į priklausomybės ligų centrus, reabilitacijos bendruomenes ar kitur.
Už smurto – skausmas, bejėgiškumas ir neteisybės jausmas
Kaip pasakoja centro direktorė D. Bubnienė, didelę darbo dalį sudaro darbas su artimoje aplinkoje pavojų keliančiais ir smurtaujančiais asmenimis.
Taip pat skaitykite
Kauno apskrities vyrų krizių centro psichoterapeutas Saulius Subačius priduria, kad neretai už vyrų noro skriausti kitus ir smurtauti artimoje aplinkoje, už mėginimų nusižudyti ar priklausomybių slypi stiprus skausmas, bejėgiškumas ir neteisybės jausmas.
„Dažnai prieš aplinkinius smurtavę vyrai patys jaučiasi aukomis, – pažymi S. Subačius ir priduria, kad neretai tai būna ir manipuliacijos bei noras nusimesti atsakomybę, – tačiau beveik kas antro vyro pasakojime atsispindi paties patirtas psichologinis smurtas.“
S. Subačius pabrėžia – tai nereiškia, kad vyras neturėtų prisiimti atsakomybės už savo smurtinį elgesį ar turėtų išvengti pasekmių. Vis dėlto, centro psichoterapeuto vertinimu, vyrai taip pat patiria psichologinį smurtą, tik fizinis smurtas yra labiau pastebimas.
Taip pat skaitykite
„Būna, kad konsultacijų metu kalbame su vyrais apie tai, kas yra psichologinis smurtas ir kaip su tuo gyventi, nesiimant fizinio smurto ir išvengiant kitų skaudžių pasekmių, pavyzdžiui, priklausomybių, savižudybės.
Psichologinis smurtas yra neatsiejama gyvenimo dalis – užtenka įsijungti televiziją ir pasižiūrėti, kaip tarpusavyje bendrauja politikai. Dažnas vyras sprogsta – pratrūksta fiziniu smurtu – net nesuvokęs, kad daug metų kentėjo psichologinį smurtą“, – portalui LRT.lt sako S. Subačius.
Neleidžia bendrauti su vaiku ir taip baudžia sutuoktinį
Pasak centro psichoterapeuto, viena skaudžiausių smurto formų – tėvų atstūmimas, kai po skyrybų vaikas naudojamas kaip ginklas, kad vyras būtų skaudinamas ir baudžiamas, jam neleidžiama bendrauti su vaiku ar vaikas nuteikinėjamas prieš tėvą.
„Baisiausia, kai dėl ilgai trunkančio nuteikinėjimo pats vaikas nebenori bendrauti su tėvu“, – apgailestauja S. Subačius.
Taip pat skaitykite
Jis teigia dirbantis su tokiais užaugusiais vaikais, kurie, praėjus ne vienam dešimtmečiui, kreipiasi psichoterapinės pagalbos dėl įvairiausių sunkumų, atsiradusių po tėvo atstūmimo.
„Ši psichologinio smurto forma traumuoja ne tik vyrą, bet ir vaiką. Todėl dažnas vyras kalba apie savo bejėgiškumą saugant vaiką nuo tokio psichologinio smurto. Neretai vyrai apie mėginimą pasipriešinti šiai psichologinio smurto formai (tėvų atstūmimui) kalba kaip apie kovą su vėjo malūnais.
Neretu atveju jie radikalizuojasi savo teisybės paieškose ir tai tik dar labiau pablogina vyro psichologinę būseną – jie metų metus nešiojasi patirtą nuoskaudą savyje. Taip pradeda nuodyti ne tik save, bet ir aplinkinius“, – vardija S. Subačius.
„Baimė kažko bijoti“
Kauno apskrities vyrų krizių centro psichologas Lionius Demjanovas pastebi, kad paprastai vyrai jaučiasi taip, lyg iš jų nuolat kažko reikalaujama – teigiamų rezultatų moksle, pergalių, pelningo darbo ar klestinčio verslo, aukštesnio statuso ir kitų pagarbos. Vis dėlto L. Demjanovas tvirtina, kad jausdami spaudimą, vyrai jaučia ir įvairių baimių.
„Didžiausia ir dažna vyrų baimė – baimė kažko bijoti. Juk visuomenė tiek daug reikalauja iš vyrų ir trokšta, kad jie būtų drąsūs ir išmintingi“, – pabrėžia L. Demjanovas.
Psichologas pasakoja, kad jaunoji karta dažniau nerimauja dėl nesėkmių susipažįstant su merginomis ir išdavysčių draugaujant, taip pat fizinės ir emocinės sveikatos trikdžių, brandos problemų, dėl nepasitenkinimo savo kūnu ar fiziologinio identiteto paieškos.
Jaunuoliai baiminasi būti atstumti bendraamžių, nerimą taip pat kelia finansinis nestabilumas ir tėvų nesupratingumas.
Pasak L. Demjanovo, vidutinio amžiaus vyrai dažniau bijo pripažinti, kad ir jie būna silpni, nerimauja dėl skyrybų su partnere ir baiminasi vienatvės. Psichologas priduria, kad šios kartos vyrai nerimauja dėl rutininių buities darbų ir „perdėtos kontrolės, moterų viršininkių darbe ir tokių pačių namų viršininkių šeimoje“.
Kaip vardijo L. Demjanovas, pastebima, kad vyrai nesijaučia saugūs ir nerimauja, kad gali suklysti ir susižavėjimas jais ar jų veikla sumažės. Nerimą taip pat kelia galimybė atsidurti prie suskilusios geldos, kai netenkama galimybių praradus darbą ar netekus pareigų.
Psichologo teigimu, vyresnio amžiaus vyrai dažniau bijo galimybių ribotumo dėl amžiaus, seksualinės sveikatos problemų, vienatvės dėl galimos partnerės netekties, taip pat šeiminių interesų konfliktų, kai namiškiai ignoruoja jų norus, nuomonę ar sprendimus.
