Apie emocinę ir psichologinę paramą vyrams kalbama vis drąsiau – jungiamasi į bendruomenes, o ištikus kriziniam momentui pagalbos raginama kreiptis ir emocinės pagalbos telefonu. Tačiau kitaip nei pagalbos linijos vaikams, jaunimui, moterims ar vyresnio amžiaus žmonėms, kurios veikia visą parą, dvi specialiai vyrams skirtos linijos veikia vos kelias valandas.
Vis drąsiau atsigręžiama į vyrų emocinę būseną
Prieš dvejus metus pradėjusios veikti vyrų bendruomenės „Gentys“ programose sudalyvavo jau daugiau nei pusantro tūkstančio vyrų. Projekto bendraįkūrėjas, psichologas Antanas Grižas sako, tai, kad atsigręžiama į vyrų psichologinę būklę, yra pakankamai nauja. Pasak jo, vyrai taip pat rečiau kreipiasi pagalbos.
„Daug metų ir dešimtmečių buvo laikyta, kad vyrai yra stiprioji lytis ir jiems ir taip viskas gerai, bet dabar mes vis labiau atsigręžiam į tai, kad savižudybių yra daugiausia vyrų, priklausomybių yra irgi daugiausia tarp vyrų, kalėjimuose sėdi daugiausia vyrai, benamių yra daugiausia vyrų, darbo vietoje miršta daugiausia vyrai“, – teigia psichologas.
Tačiau svarbus vaidmuo tenka ne tik bendruomenėms, bet ir emocinės paramos linijoms. Anot A. Grižo, tarptautinė praktika rodo, kad svarbus emocinės paramos linijos veikimas visą parą, nes krizinis momentas gali ištikti bet kada.
Pagalbą teikia vos kelias valandas per parą
Vienos iš dviejų Lietuvoje veikiančių vyrams skirtos emocinės pagalbos linijos „Nelik vienas“ vadovas Darius Docius sako, kasdien sulaukiama iki 10 skambučių, tačiau linija dirba ne visą parą, o nuo 18 iki 21 valandos darbo dienomis ir savaitgaliais. Emocinės paramos linija „Nelik vienas“ yra viena iš dviejų vyrams skirtų veikiančių pagalbos linijų Lietuvoje.
„Jau netgi pagal turimas valandas ir resursus mes sugebam atsiliepti tik į kas antrą skambutį ir linijos ne darbo valandomis mes turime irgi nemažai skambučių“, – sako D. Docius.
Pasak jo, nors šiandien linijoje dirba 37 savanoriai, tam, kad linija galėtų veikti visą parą, jų turėtų būti keliskart daugiau. Be to, reikalingas ir didesnis pagalbos linijos žinomumas. „Nelik vienas“ vadovas sako, finansavimo iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sulaukiama, todėl porą kartų į metus pavyksta parengti keletą savanorių komandų, organizuoti jiems mokymus. Vis dėlto dabartinis finansavimas nėra pakankamas: tam, kad pagalba galėtų būti teikiama visą parą, trūksta ne tik bent 10 kartų daugiau savanorių, bet ir linijos viešinimo.
„Žinoma, finansavimo kaip visada, kaip ir visoms nevyriausybinėm veikiausiai, jo trūksta. Ir siekiant to 24 valandų per parą nepertraukiamo budėjimo, mes turėtume suprasti, kad ir finansavimas turėtų būti visai kitokiam lygmeny“, – teigia paramos linijos vadovas.
Vyrų krizių ir informacijos centro atstovas Donatas Nėnius pritaria, kad trys valandos veikimo per parą neužtikrina emocinės paramos vyrams poreikio. Pasak jo, tenka sulaukti neigiamų reakcijų iš žmonių, kai šiems nepavyslta į pagalbos liniją prisiskambinti.
„Tenka išgirsti tų atsiliepimų, kai negauna tos paramos, nes būtent jam reikia čia ir dabar, o tom valandom ji yra neteikiama (...) Šiandien tą momentą, kurio negalima teikti, tą sukompensuoja kitos linijos, nes vyrai negalėdami kreiptis į vyrų linijas ar paramos kažkokius centrus, kurie dirba ribotą laiką, tas paslaugas gauna iš kitų įstaigų“, – sako D. Nėnius.
Ministerija problemą pripažįsta, žada paramą
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Tomas Kavaliauskas sako, problemos yra matomos ir žinomos: per kelerius metus žadama organizacijoms padėti augti ir stiprėti, o vėliau skirti ir didesnį finansavimą. Pasak ministrės patarėjo, 2021-ais metais vyrų organizacijoms skirta 80, šiemet numatyta 120 tūkstančių eurų.
„Tenka pripažinti, kad tai bandymas šiuo metu spręsti pasilikusią spragą, kai iš tikrųjų buvo dedikuotos linijos vyram, vaikam, jaunimui, vyresniem žmonėm, vyrai tarsi liko pamiršti kabutėse. ir 2021 m. buvo skirtas finansavimas šitom organizacijom, kurios teiktų šitas paslaugas vyrams, bet pačios organizacijos dar labai jaunos ir vadinkim taip augina kompetencijas“, – teigia ministrės patarėjas.
Emocinės paramos poreikis nenuslūgo
Tačiau valstybės finansavimas dar po pandemijos sudaro labai svarbią dalį ir kitoms emocinės ir psichologinės pagalbos linijoms. Emocinės paramos tarnybų asociacijos direktorius Tomas Baranovas sako, pagalbą teikiančios linijos per parą sulaukia iki 700 skambučių per parą. Be to, temos po pandemijos pasidarė rimtesnės, pokalbiai trunka ilgiau.
„Per covido pandemiją mūsų emocinės paramos linijos padidino veiklos apimtis, buvo skiriamas papildomas finansavimas, dabar jau nuo šių metų tas finansavimas sumažėjo, tai iš tikrųjų susiduriam su iššūkiais, kaip užtikrinti tą padidėjusias veiklos apimtis, kai finansavimas sumažėjo. (...) Iš tikrųjų, dėmesio iš valdžios reikėtų didesnio. Ypač atsižvelgiant į po covido šitą situaciją, kai pasekmės covido emocinei sveikatai yra jaučiamos ilgą laiką, taip pat dėl karo Ukrainoj, dėl visų šitų visų veiksnių tikrai dėmesio galėtų būti dar daugiau“, – sako T. Baranovas.
Psichologas A. Grižas sako, svarbi ne tik emocinė parama telefonu, tačiau būtina stiprinti ir kitus psichologinės pagalbos būdus.
„Nereiktų galvoti, kad vien emocinės paramos linijos išspręs visą situaciją, reikia ir prieinamų psichologinių paslaugų, reikia ir bendruomeninės pagalbos, reikia įgūdžių lavinimo, kaip pačiam sau padėti, reikia ir viešai kalbėti apie tai, ir visuomenę šviesti“, – teigia jis.
Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pernai ir užpernai finansavimą linijoms skyrė ir sveikatos apsaugos ministerija. Finansavimas buvo didesnis, tačiau tik numatytam periodui. Pasak ministrės patarėjo, be tikslinės paramos, linijoms ministerijos finansavimas kasmet didėja, šiemet joms numatyta skirti per 630 tūkstančių eurų.
