Birželį abiturientai laikys valstybinį matematikos brandos egzaminą. Kaip parodė 2022 metų egzamino, kurio neįveikė net 35 proc. laikiusiųjų, papildoma analizė, dalis mokinių nesugebėjo pasinaudoti tuo, kas buvo po ranka, – formulėmis ar net galimu nuspėti sprendimo būdu, kurį sufleravo gretimas uždavinys, taip pat ir skaičiuotuvu.
„Mokiniai dažnai egzamino metu nesugeba pasinaudoti pateiktu formulių rinkiniu bei skaičiuotuvo galimybėmis. Taip pat pastebėta, kad mokiniai nemoka teorijos, neišmano sąvokų, tuomet mėgina suktis iš padėties ir rašo viską, ką yra girdėję ir prisimena, taiko netinkamas sprendimo strategijas ir taip sugaišta daug laiko spręsdami netinkamai“, – praėjusių metų pragaištingo egzamino papildomą analizę apibendrino Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) specialistė Danguolė Jonaitienė.
NŠA, atlikdama statistinę praėjusių metų egzamino užduoties analizę, uždavinius suskirstė pagal sunkumą.
„Deja, turiu atkreipti dėmesį, kad 2022 metais mokiniams labai lengvų užduočių nebuvo“, – NŠA pateikiamos analizės pristatyme sakė agentūros specialistė D. Jonaitienė.
Sunkiausia – funkcijos ir geometrija
Geriau pernykščiai abiturientai sprendė kombinatorikos, statistikos, tikimybių uždavinius. Taip pat skaičių ir skaičiavimo užduotis, lygtis ir lygčių sistemas.
Išsamiau apie pernykštes egzamino bėdas galite skaityti ČIA.
Sunkiau įveikiamos buvo funkcijos, analizės pradmenų užduotys ir geometrijos uždaviniai.
D. Jonaitienė kaip problemiškiausią sritį mokiniams jau ne vienus metus išskyrė trigonometriją.
„O mokiniai turi galimybę šias lygtis spręsti naudodamiesi formulyne pateiktomis formulėmis, trigonometrinių reikšmių lentele, naudotis skaičiuotuvais nustatydami tam tikras kampų reikšmes“, – pabrėžė specialistė.
Geometrija buvo dar viena problemiška sritis. Sunkumų kėlė tiek erdvės, tiek plokštumos geometrija, tiek vektoriai. D. Jonaitienė sakė, kad ne vieną uždavinį pernai buvo galima išspręsti tiesiog formulyne, kuris pateikiamas per egzaminą, susiradus tinkamą formulę.
Ką svarbu įsidėmėti vienuoliktokams ir dvyliktokams?
D. Jonaitienė priminė, kad labai svarbu vienuoliktokams ir dvyliktokams įgusti naudotis egzamino užduoties formulynu, žinodami, kokios ten formulės, jie lengviau ras tą, kurios reikia, jau egzaminų centre.
Be to, kaip pabrėžė specialistė, taip mokiniai žinos ir kokių formulių formulyne nėra, žinos, kad jas reikia išmokti.
„Mokiniams sunkiai sekasi ir vektorių uždaviniai. Jau daug metų matome, kad rezultatai tik prastėja, jei palygintume 2021, 2020 metų užduočių sprendimą, 2022 metų rezultatai dar prastesni“, – sakė specialistė.
Pasak jos, bendrajam kursui skirta geometrijos užduotis pernykščiams abiturientams pasirodė labai sunki. Mokiniai negebėjo pateikti trikampių panašumo įrodymo.
„Reikėtų atkreipti dėmesį, kad net antrąją uždavinio dalį mokiniai blogai sprendė, nors galėjo pasinaudoti pirmos dalies rezultatu. Tai yra pirmoji dalis jiems buvo sufleris, kaip reikėtų spręsti antrąją šio uždavinio dalį. Bet, deja, mokiniai vis pasirinkdavo netinkamą strategiją, sugaišdavo daug laiko – netinkamai taikė sinusų teoremą, Pitagoro teoremą ar statinio prieš 30 laipsnių kampą savybę, o kartais net kalbėdavo apie trijų statinių teoremą, nors čia yra plokštumos uždavinys“, – mokinių elgseną nagrinėjo D. Jonaitienė.
Be to, pabrėžė ji, mokiniai neskiria dviejų sąvokų – funkcijos apibrėžimo srities ir funkcijos reikšmių srities, tad jie vietoj reikšmių srities pateikdavo apibrėžimo sritį.
O štai priešpaskutinės – kombinatorikos ir tikimybių teorijos – užduoties sprendimas specialistus nustebino. Nors buvo gana sunki, ji buvo patraukli mokiniams, net patenkinamą lygį pasiekusieji noriai sprendė ją, braižė įvairias schemas, taikė nestandartinius sprendimo būdus.
Išsamiau apie šią analizę ČIA.
Įžvelgė ateities nesėkmę
Po pernykščio matematikos egzamino esamos padėties klampumą įvardijo ir matematikos mokytoja ekspertė Vilija Dabrišienė.
Kaip ji tuomet sakė, jei nesigriebsime skubių intervencinių priemonių, kitais metais, t. y. jau šiais, 2023-iaisiais, matematikos egzamino neišlaikys 40 proc. laikančiųjų. V. Dabrišienė buvo švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės nurodymu suburtos komisijos prastų valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatų priežasčiai nustatyti narė.
Matematikos egzamino rezultatai, anot specialistų, gali būti prasti ir dar po metų, mat pernykštį pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) dešimtokai išlaikė prastai.
Pernykščiai pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatai rodo, kad po metų valstybinio matematikos brandos egzamino gali neišlaikyti apie 30 proc. jį laikysiančių tų metų abiturientų. O gali būti ir dar daugiau jo neįveiksiančių. Taip, paviešinus rezultatus, sakė pedagogai.
Pernai 39,6 proc. mokinių nepasiekė patenkinamo lygio. Patenkinamą lygį pasiekė 34,8 proc., pagrindinį – 21,7 proc., aukštesnįjį – 4 proc. dešimtokų.
Pernai matematikos PUPP dalyvavo 25 043 mokiniai.
„Matematikos žinios formuojamos kaip piramidė ar namas – neįmanoma uždengti stogo, jei nėra sienų, neįmanoma pastatyti sienų, jei nėra pamato. PUPP rezultatai rodo, kad nei pamatų, nei sienų nėra. O vaikai į 11 klasę juk ateina dengti stogo. Tad ko mes galime tikėtis?“ – tuomet kalbėjo matematikos mokytoja ekspertė V. Dabrišienė.
