Kėdainiuose antradienio rytą įgriuvus tiltui, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) tvirtina, kad tilto sija galėjo būti pažeista dėl juo važiavusio sunkiasvorio transporto, kai viršyta leistina masė. Savo ruožtu būtent šiandien šiame mieste viešintis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad šis incidentas tik dar kartą įrodo, kad Lietuvoje dalies tiltų būklė – apverktina.
„Toks sutapimas, šiandien suplanuotas ir tebėra suplanuotas mano vizitas Kėdainiuose, tačiau tiltas nusprendė sugriūti. Dėkui Dievui, kad neįvyko nieko baisesnio, neturime nukentėjusių, neturime materialaus turto suniokojimo, išskyrus patį tiltą. Tačiau tai verčia dar kartą atkreipti dėmesį į apverktiną Lietuvos tiltų būklę“, – viešėdamas Kėdainiuose kalbėjo šalies vadovas G. Nausėda.
Antradienį popiet, komentuodamas galimas nelaimės priežastis G. Nausėda, sakė, jog negalima atmesti, kad tiltu važiavo per sunki technika. Tačiau tai, anot šalies vadovo, paaiškės peržiūrėjus turimą vaizdo medžiagą.
„Bet kuriuo atveju, problema yra ir ji yra gerokai platesnė nei tik čia, Kėdainiuose. Tokių tiltų yra ir daugiau, niekada nežinai, kur panašaus pobūdžio incidentai gali atsitikti kitose vietose.
Finansavimas yra nepakankamas, ypač atsižvelgiant į tai, kad infliaciniai procesai yra paspartėję. Viskas kainuoja brangiau – brangiau kainuoja darbas, brangiau kainuoja medžiagos. Žinoma, kad tas finansavimas, kurį turime numatę. Iš šios istorijos teks padaryti išvadas“, – sakė šalies vadovas.
G. Nausėda kalbėjo, kad apgriuvęs Kėdainių tiltas tampa savotišku simboliu, nes dažnai kalbama, kad regionams stokojama dėmesio, o vieno iš prezidento vizituose regionuose metu ima ir griūva tiltas.
„Prezidento vizitas norint aplankyti regioną ir parodyti dėmesį prasideda nuo to, kad dėl per menko dėmesio nukenčia tiltas tą pačią dieną. Sutapimas, bet, vis dėlto, simbolinis sutapimas ir dar kartą kartoju, kad regioninė politika turi būti prisimenama ne tik švenčių progomis, ne tik sveikinant miestus su jubiliejais, bet kievieną dieną. Ir tai turime suprasti visi – pradedant prezidentu, baigiant savivaldybės tarnautojais“, – komentavo prezidentas.
Jis teigia, kad šio tilto būklė Kėdainiuose dar visai neseniai per patikrinimą įvertinta kaip patenkinama, tačiau, pasak šalies vadovo, „tiltas manė kitaip“.
„Tokios istorijos žmonėms, kurie nevykdo įsipareigojimų, pirmiausia leidžia pagalvoti, kokią naštą savo sąžinei būtų prisiėmę, jeigu būtų įvykę kas nors baisesnio, fatališkesnio“, – svarstė prezidentas.
„Deja, LAKD nevykdė sutartinių įsipareigojimų savivaldybės atžvilgiu ir tie darbai, kurie buvo numatyti tiltui renovuoti, atstatyti, nebuvo įgyvendinti. Jei būtų įgyvendinti, šiandien būtume baigę tik dokumentus tvarkyti, o pats tiltas stovėtų kaip stovėjęs“, – kritikos LAKD pažėrė šalies vadovas.
„Esu priverstas priminti, kad 2023 metų biudžete bendrai kelių priežiūrai esame numatę nominaliai tą pačią pinigų sumą, tačiau, kaip jūs puikiai suprantate, kai infliacija yra 20 ir daugiau procentų, ta suma realiai leidžia padaryti maždaug penktadaliu mažiau darbų. <...> Tai tampa didele problema, į tai turėtume atkreipti dėmesį planuodami jau 2024 metų biudžetą“, – sakė G. Nausėda.
„Sutartinius įsipareigojimus reikia vykdyti, todėl, kaip ir kiekvienoje sutartyje, kai nevykdomi įsipareigojimai, viena šalių, kuri to nevykdo, turėtų patirti tam tikrą žalą arba teisinių pasekmių. <...> Visa kita, profesionalių teisininkų darbas“, – reziumavo G. Nausėda.
Ministras Marius Skuodis: dar prieš savaitę tiltas buvo apžiūrėtas ir nebuvo įžvelgta grėsmė
Susisiekimo ministras M. Skuodis, išgirdęs apie nelaimę Kėdainiuose, tikina buvęs išmuštas iš vėžių, nes dar prieš savaitę patikinta, kad šio tilto būklė nekėlė grėsmės.
„Tai tikrai labai liūdna situacija, neslėpsiu, ji mane ryte išmušė iš vėžių. Aš pats Kėdainiuose lankiausi, pats apžiūrėjau tuos tiltus. Šio tilto projektavimas vyksta, kad mes galėtume kuo greičiau jį pakeisti“, – sakė M. Skuodis.
Jo teigimu, liūdna, kad iš esmės, senų tiltų problema, tam tikra prasme, paveldėta.
„Lietuvoje turime 70–80 prastos būklės tiltų. Ir vienu metu jų visų sutvarkyti neįmanoma. Kalbant apie konkretų Kėdainių tiltą, esu LAKD vadovybės patikintas (ji šiuo metu lankosi Kėdainiuose), kad apžiūra vykdyta prieš savaitę ir apribotas eismas tam tikro svorio transporto priemonėms“, – sakė ministras.
Pasak jo, tiltas apžiūrėtas ir grėsmė įžvelgta nebuvo.
„Vienas dalykų, galėjęs nutikti – naktį važiavo svorį viršijanti transporto priemonė. Žinau, kad kameros Kėdainiuose tikrinamos ir tie atsakymai bus gauti“, – kalbėjo M. Skuodis.
Tilto būklė buvo apverktina jau ilgą laiką
LRT.lt primena, kad antradienio rytą pranešta, jog Kėdainiuose, Tilto g., sugriuvo dalis avarinės būklės tilto, atsivėrė skylė. Eismas šioje vietoje draudžiamas. LAKD aiškinasi įvykio priežastis, viena galimų versijų – tilto sija galėjo būti pažeista dėl juo važiavusio sunkiasvorio transporto, kurio masė viršijo nustatytą masės ribojimą.
Tai pagrindinis tiltas, vedantis į miestą.
Kaip LRT.lt portalui teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Situacijų koordinavimo skyriaus atstovas, pranešimas apie nelaimę gautas 07:40 val., pajėgos į įvykio vietą atvyko 07:49 val.
Anot jo, įgriuvo tilto sija, eismas uždarytas, nukentėjusiųjų, pirminiais duomenimis, nėra. Į vietą atvyko tarnybos, taip pat apsilankė ir Kėdainių meras.
Kaip skelbia LAKD, šis tiltas buvo įvertintas kaip blogos būklės ir dėl šios priežasties jau kurį laiką buvo apribota leistina masė iki 20 tonų, taip pat nukreipiamosiomis gairėmis po 1,2 metro iš abiejų pusių susiaurinta važiuojamoji dalis. Tiltą ruoštasi tvarkyti. Praėjusių metų gruodžio mėn. pasirašyta sutartis dėl projektavimo.
Šio tilto stebėseną LAKD specialistai vykdė nuolatos. Paskutinį kartą tiltas apžiūrėtas praėjusią savaitę.
