Vilniuje viešintys Vokietijos Bundestago parlamentarai ir patys nesutaria, ar Vokietija turi į Lietuvą atsiųsti brigadą. Lietuvos įsipareigojimas – parengti visą reikalingą infrastruktūrą. Dabar planuojama, kad per 10 parų Lietuvos ginti bus siunčiami mobilizuoti kariai, tačiau šalies politikai atkerta, kad ne tokio sprendimo reikia.
Brigada Lietuvoje kelia abejonių
Vokietijos gynybos ministrės Christinos Lambrecht vizitas praėjusį spalį sukėlė aštrias diskusijas tiek tarp politikų, tiek visuomenėje. Krizės atveju Lietuvai priskirta vokiečių kariuomenės brigada būtų čia per 10 parų, o tam pritarė ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Kilus viešai diskusijai, prezidentas Gitanas Nausėda paragino A. Anušauską vengti dviprasmiškų komentarų dėl Vokietijos kariuomenės – esą sutarta, jog Vokietija nuolat dislokuos maždaug 4 tūkst. karių brigadą.
„Manau, kad ministras, pirmiausia, turėtų labai aiškiai komunikuoti, jog Vokietijos brigados buvimas čia, Lietuvoje, yra mūsų didžiausias prioritetas. <...> Ir mes turime padaryti viską, kad šis procesas neišsitęstų per begalę metų“ – po Ch. Lambrecht vizito komentavo G. Nausėda.
Pastarosiomis dienomis Vilniuje viešintys Vokietijos Bundestago nariai sako, kad realiausia, brigada galėtų į Lietuvą atvykti 2026 metais, tačiau dar reikia nuveikti daug darbų: Lietuvai reikia sukurti infrastruktūrą – ne tik kariams, personalui, technikai, bet ir šeimoms. Tai, mažų mažiausiai, milžiniška užduotis. Tačiau Vokietijos Bundestago užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas sako nežinantis, ar Vokietija apskritai dislokuos brigadą.
„Akivaizdu, kad turime investuoti į pagalbą Ukrainai. Turime būti tikri, kad Ukraina yra pasirengusi, ar bus pasirengusi išvaduoti okupuotas teritorijas ir išstumti Rusijos karius. Tai irgi labai svarbi šio klausimo dalis“ – sako Thomas Erndlis, Vokietijos Bundestago Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas.
Vokietijos žaliųjų atstovė saugumo ir politikos klausimais Sara Nanni teigia, kad pernelyg daug diskusijų pasiekė viešą erdvę, o šalys turi dirbti išvien ir sukurti konkretų planą.
„V. Putino pats svarbiausias tikslas suskaldyti Europos Sąjungą ir NATO. Viskas, ką mes pasakome ar darome, gali sukelti nepasitikėjimą, o tai yra žalinga mūsų pačių saugumui. Taip, klausimų yra, yra skirtingų interpretacijų, tačiau turime tai galutinai išspręsti užkulisiuose“ – tikina Sara Nanni, Vokietijos žaliųjų atstovė saugumo ir politikos klausimais.
Yra palaikančių ir Lietuvą
Kitokios nuomonės laikosi Bundestago užsienio reikalų komiteto narys Roderichas Kiesewetteris. Esą vertinant Lietuvos ir Vokietijos vadovų susitarimą jam taip pat susidarė įspūdis, kad brigada bus, o Vokietijoje dislokuoti kariai, reikalui esant, galintys ateiti į pagalbą, yra milžiniška klaida.
„Strategiškai – tai neišmintinga, nes mes kaip tik turime mažinti mobilizacijos laiką. Žvelgiant į artimiausius kelerius metus, Rusija išliks didele grėsme, todėl reiks tvirto bendradarbiavimo ir atgrasymo. Brigada Lietuvoje kaip tik tokiu atgrasymu ir galėtų tapti. Lietuva pasiūlė daug įvairiausių galimybių.“ – teigia R. Kiesewetteris.
Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas akcentuoja, kad Ukraina suteikia laiko pasiruošti. Esą nors Rusija ir yra įstrigusi Ukrainoje, tai nereiškia, kad neatstatytų pajėgumų progai pasitaikius. Kol Ukraina gauna ginkluotę, tol Rusija negali atsitraukti ir planuoti kitų operacijų. Kol Europa ir JAV Rusiją smaugia sankcijomis, tol Kremlius nelabai gali atkurti arsenalo. Bet, pasak L. Kasčiūno, jei susiklostytų scenarijus pagal kurį Rusija išpeštų paliaubas ir įšaldytų konfliktą, tuomet galėtų lengviau atgauti kvapą. Laikas tiksi ir sąjungininkai turi ruoštis. Ypač vokiečiai per daugelį metų nustekenę savo kariuomenę.
„Jie turi irgi investuoti, jie turi generuoti pajėgumus, turi kurti brigadas ir divizijas. Jie irgi turi ruoštis viskam – ir gynyba NATO rėmuose, ir apginti konkrečiai Lietuvą. Tai tie du namų darbai vyksta lygiagrečiai ir mūsų tikslas sujungti juos – mūsų infrastruktūros planą su jų galimybėmis turėti tą pajėgumą. Kai sujungsime, turėtume tą perspektyvą, kad brigada atsirastų Lietuvoje. Mūsų tikslas yra toks.“ – aiškina L. Kasčiūnas.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, nėra svarbesnio šiandien valstybės saugumui uždavinio, kaip sulaukti Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje, tačiau Vokietijos ambasadorius Lietuvoje šiandien pabrėžia, reiškiamas nepasitenkinimas Vokietija neatsiųs nė vieno papildomo kario.
