Ketvirtadienį ant Seimo narių stalų vėl nugulė mažo kiekio kanapių dekriminalizavimo siūlymas. Tiesa, jau nuo pirmųjų posėdžio minučių posėdžių salėje pasigirdo reikalavimai projekto nesvarstyti. Visgi galiausiai antrąją pakopą siūlymas perlipo – po svarstymo projektui buvo pritarta. Tiesa, sprendžiant dėl susijusio Baudžiamojo kodekso (BK) projekto, šis grąžintas Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti.
Per svarstymo stadiją už dekriminalizavimą balsavo 63 parlamentarai, prieš buvo 60, du susilaikė. Kitaip tariant, palaikančių projektą buvo vos vienu daugiau.
Prieš projektą balsavo ne tik opozicija, bet ir dalis valdančiųjų atstovų – konservatoriai Paulius Saudargas, Valdas Rakutis, Audronius Ažubalis, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Justinas Urbanavičius bei liberalai Ričardas Juška ir Juozas Baublys. Projektą palaikė vienintelė opozicijos atstovė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė.
Reikalavo perbalsuoti
Tiesa, iškart po balsavimo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Domas Griškevičius teigė, kad jo balsas nebuvo užskaitytas, nes nesuveikė Seimo posėdžių balsavimo sistema. Jis prašė perbalsuoti dėl projekto, tačiau Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pakartoti balsavimą atsisakė. Tai sukėlė ginčus posėdžių salėje.
Taip pat Demokratų frakcijai priklausantis Tomas Tomilinas teigė, kad šioje Seimo sesijoje jau ne kartą buvo atvejai, kai panašiose situacijose buvo perbalsuojama, net ir esant didesniam balsų skirtumui. T. Tomilinas taip pat reikalavo perbalsavimo, bet V. Čmilytė-Nielsen tai vadino nekonstruktyvia diskusija.
Perbalsuoti ragino ir „valstiečiai“ Jonas Jarutis ir Arvydas Nekrošius. Šūksniai, skatinantys perbalsuoti, skambėjo ir iš kitų opozicijos atstovų. Visgi perbalsavimas taip ir neįvyko.
Galiausiai, atėjus laikui apsispręsti dėl BK pataisų, kuriomis siūloma dekriminalizuoti disponavimą nedideliu kiekiu kanapių, parlamentarai po svarstymo pataisoms nepritarė ir nusprendė jas grąžinti tobulinti TTK.
Taigi, po ketvirtadienio balsavimų Seime dėl kanapių dekriminalizavimo, susidarė situacija, kai už disponavimą kanapėmis linkstama numatyti administracinę atsakomybę (lieka vienas balsavimas), tačiau baudžiamoji atsakomybė už minėtą veiką nebuvo panaikinta.
Prašė ekspertinio vertinimo
Kad kanapių klausimas į Seimo darbotvarkę grįš dar šią savaitę, tapo aišku trečiadienį. Siūlymai dekriminalizuoti mažą kiekį kanapių buvo įtraukti į rytinio ketvirtadienio posėdžio darbotvarkę. Visgi jau pirmosiomis posėdžio minutėmis buvo pareikalauta klausimą iš darbotvarkės išbraukti.
„Noriu informuoti, kad dėl [šių] klausimų – Administracinių nusižengimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso – yra surinktas 31 parašas dėl ekspertinio vertinimo ir kreipėmės į komitetą, kad jis būtų atliktas. Todėl šitie klausimai šiandien negali būti darbotvarkėje svarstomi“, – stojęs prie mikrofono teigė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Aurelijus Veryga.
Posėdžiui pirmininkavusi Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen, atsakydama „valstiečiui“, teigė, kad svarstyti šį klausimą galima: „Nėra jūsų surinkimas parašų priežastis nesvarstyti jo.“
Tačiau A. Veryga netruko atsakyti Seimo pirmininkei. Jis kalbėjo, kad pagal Seimo statutą paprašius ekspertinio projekto vertinimo, komitetas privalo jį atlikti. O kol vertinimas nėra atliktas, pasak LVŽS nario, klausimo svarstyti negalima.
Į „valstiečio“ žodžius sureagavo Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius. Jis teigė apgailestaujantis, kad opozicija naudojasi ekspertinio vertinimo galimybe tam, kad blokuotų ir vilkintų įstatymo projektą svarstymą plenariniame posėdyje.
„Dėl ekspertinio vertinimo buvo kreiptasi ir dėl Civilinės sąjungos įstatymo. Teisės ir teisėtvarkos komitetas konstatavo, kad toks vertinimas, praėjus svarstymo stadiją, komitete nėra atliekamas. Norėčiau [paprašyti] Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko, kad plačiau šitą susidariusią situaciją pakomentuotų“, – sakė T. V. Raskevičius.
Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė teigė, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas dėl ekspertinio vertinimo iki šiol nėra apsisprendęs. Ji taip pat kalbėjo, kad ginčas dėl šio projekto vyksta ir Etikos ir procedūrų komisijoje.
„Matyt, kad jau tai būtų pagrindas išimti [projektą] iš darbotvarkės ir laukti tiek komiteto sprendimo, tiek Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo. O kad klausimai dėl ekspertinio vertinimo kyla, prisiminkime, kaip projektą viešai yra vertinusi Lietuvos Generalinė prokuratūra, kuri būdama išties ekspertinė institucija pasisakė labai kritiškai. Tai, manau, natūralu, kad Seimo nariai nori išgirsti ir daugiau nuomonių, ne tik valdančiosios daugumos“, – teigė A. Širinskienė.
Tos pačios frakcijos narė Rita Tamašunienė pabrėžė, kad jei yra surinkti parašai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) privalo kreiptis dėl ekspertinio vertinimo. Tačiau komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras kalbėjo, kad dėl ekspertinės išvados galima kreiptis, kai vyksta projekto svarstymas komitete, o komitetas kanapių dekriminalizavimą svarstė ne vieną mėnesį ir tą svarstymą jau baigė.
Kad svarstymo procesas komitete yra pasibaigęs ir dabar projekto jau turi imtis Seimas, kalbėjo ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ji kalbėjo, kad jau buvo ne viena galimybė kreiptis dėl ekspertinio vertinimo, bet jomis nebuvo pasinaudota.
„Gerbiama Seimo pirmininke, noriu paprašyti neinterpretuoti Seimo statuto ir komiteto pirmininkas negali taip elgtis, paneigdamas Seimo narių teisę kreiptis ekspertinio vertinimo, nesvarbu, kad jis vadovauja komitetui.
O jeigu jūs vis dėlto nuspręsite laužyti Seimo statutą, mes dėl kreipsimės į Etikos ir procedūrų komisiją. Bet, tokiu atveju, šiandien frakcijos vardu prašau šitą klausimą išimti iš darbotvarkės, jei jūs nusprendžiate pažeidinėti procedūrą“, – dėstė A. Veryga.
Seimas balsavo dėl LVŽS atstovo siūlymo išbraukti darbotvarkę, tačiau balsų dauguma tam nebuvo pritarta. Tiesa, trijų Seimo narių prašymu balsavimas buvo pakartotas ir dar kartą siūlymui išbraukti pritarta nebuvo.
Mitalas citavo Verygą
Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, Seimui ėmusis projekto, teigė, kad daugelyje šalių kanapių vartojimas jau yra dekriminalizuotas. Jis priminė, kad anksčiau Seimo jau atmestam mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo projektui buvo parengta Vyriausybės išvada. V. Mitalas taip pat dėstė, kad projektui pritarė policija, Teisės institutas, Aukščiausiasis ir Apeliacinis teismai bei kitos institucijos bei ekspertai.
„Seimui to nepakako ir dėl to TTK pakeitė projektą ir dėl to dabar svarstome tik vienos psichoaktyvios medžiagos – marihuanos – dekriminalizavimą“, – sakė V. Mitalas. Jis citavo teisės ekspertus, kurie teigė, kad baudžiamosios teisės taikymas asmenims, kurie disponavo mažu kiekiu kanapių, yra perteklinis.
Be to, V. Mitalas citavo ne tik teisės ekspertus, bet ir kitų politinių jėgų atstovus, pavyzdžiui socialdemokratą Vytenį Povilą Andriukaitį ir patį A. Verygą. Pastarasis, kaip citavo V. Mitalas, 2017-aisiais sakė: „Dekriminalizavimą, kai vartotojas nebaudžiamas už marihuanos turėjimą ir vartojimą, aš palaikyčiau, nes priklausomą žmogų reikia ne bausti, o gydyti.“
Tuo metu pats A. Veryga kalbėjo, kad kanapes perkantys ir vartojantys žmonės žino, jog tai daro neteisėtai, perka medžiagas iš narkotikų gaujų ir remia nusikalstamus verslus ir „krauna pinigus kažkam, kas prekiauja žmonėmis ir užsiima narkotikų kontrabanda“.
„Čia negalima lyginti su alkoholiu ar tabaku, nes tai yra absoliučiai skirtingi dalykai, todėl, kad tai yra legalu. Taip, iki tam tikro amžiaus nelegalu, bet iš principo tai nėra kažkoks kriminalas. Čia yra didelis skirtumas. Noriu akcentuoti, kad šitų medžiagų vartojimas kelis kartus padidina šizofrenijos susirgimo tikimybę“, – tikino A. Veryga.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad įstatymo rengėjai skleidžia netiesą sakydami, jog žmogui, pagautam su narkotinėmis medžiagomis iškart gresia kalėjimas, o jo gyvenimas yra sugriaunamas.
„Galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, padarius baudžiamąjį nusižengimą. Taip ir nusprendė įstatymų leidėjas, konstruodamas konkrečias teisės normas, kad teismas turėtų galimybę individualizuotai, atsižvelgiant į kiekvieną asmenybę, į kiekvieną atvejį, tokį sprendimą priimti.
Taip, yra žmonių, kurie pirmą kartą padaro klaidą, suklysta, jiems padaro įtaką kažkokios aplinkybės. Šiandien baudžiamasis įstatymas numato atleidimą, suteikia tokią teisę teismui atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo, kai yra lengvinančių aplinkybių, pagal laidavimą“, – dėstė S. Skvernelis.
Jis sakė manantis, kad tokio projekto tikslas yra ne padėti su kanapėmis sugautiems žmonėms, o galiausiai legalizuoti mažmeninę prekybą šia medžiaga. S. Skvernelis kreipėsi į vaikų ir anūkų turinčius Seimo narius, klausdamas, ar šie norėtų, kad paaugliai galėtų įsigyti kanapių prie mokyklų ar diskotekose.
„Dalis mūsų visuomenės nueis į dugną. Ir patikėkite, teko matyti, kada aptvėrus taborą policijos pajėgomis, jie kaip zombiai šliaužė mirdami tos savo dozės reikalingos. Ar mes norime tą padaryti?“, – sakė S. Skvernelis.
Varkalys: „Eilinį kartą su narkotikais įkliuvęs žmogus pats galėtų apsispręsti – arba kalėjimas, arba pagalba“
Ketvirtadienį svarstant Administracinių nusižengimų ir Baudžiamojo kodeksų pataisas dėl kanapių dekriminalizavimo, Seimas turės apsispręsti, ar palaikyti Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario, Priklausomybių prevencijos komisijos nario Jono Varkalio kompromisinį pasiūlymą, teigiama pranešime žiniasklaidai.
Seimui ieškant sprendimo, kokiu griežtumu vertinti nedidelio kiekio kanapių disponavimą be tikslo jas platinti, J. Varkalys siūlo įrašyti nuostatą su kanapėmis sulaikytam asmeniui savanoriškai dalyvauti terapijoje, tai yra taikyti administracinio poveikio priemonę – „įpareigojimą kreiptis į priklausomybės ligų centrą ir įvykdyti gydytojo psichiatro sudarytą gydymo programą“.
„Šiuo atveju eilinį kartą su narkotikais įkliuvęs žmogus pats galėtų apsispręsti: arba kalėjimas, arba pagalba. Jeigu jis per metus daugiau nei tris kartus būtų baustas pagal atitinkamą straipsnį, jam būtų siūloma rinktis tarp psichiatro ir teismo“, – pranešime paaiškina J. Varkalys.
Lapkritį Teisės ir teisėtvarkos komitetas šiam daliniam dekriminalizavimo variantui nepritarė, vis dėlto ketvirtadienį dėl to galutinai apsispręs Seimas.
Seimo liberalo pasiūlymas yra vadinamojo kanapių dekriminalizavimo iniciatyvos dalis. Ketvirtadienį svarstomos Baudžiamojo kodekso pataisos numato, kad pagal baudžiamąją atsakomybę neatsakytų „asmenys, kurie neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų neturėdami tikslo jų parduoti ar kitaip platinti“.
Po ginčų – pritarimas
Pagal Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pakoreguotą siūlymą, Administracinių nusižengimų kodeksas turėtų būti papildytas nuostata, kad neteisėtas nedidelio kiekio kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, dervos, ekstraktų ar tinktūrų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas be tikslo platinti užtrauktų įspėjimą arba baudą nuo 50 iki 300 eurų.
300–1000 eurų dydžio baudos grėstų už pakartotiną nusižengimą. Visais atvejais kanapės, jų dalys, aliejus, dervos, ekstraktai ar tinktūros būtų konfiskuojamos.
Kokį kanapių kiekį laikyti nedideliu, nustatytų sveikatos apsaugos ministras.
Parlamentas taip pat pritarė Liberalų sąjūdžio atstovo Jono Varkalio siūlymui, kad tris kartus per vienus metus su kanapėmis įkliuvęs asmuo turėtų sulaukti įpareigojimo kreiptis į priklausomybės ligų centrą ir įvykdyti gydytojo psichiatro sudarytą gydymo programą.
„Jei žmogus su tuo nesutinka, jis renkasi Baudžiamąjį kodeksą“, – ketvirtadienį sakė J. Varkalys.
Taip pat numatyta, kad asmuo, kuris savanoriškai kreiptųsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar valstybės institucijai pats atiduotų neteisėtai įgytas kanapes, jų produktus, būtų atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės.
Šiuo metu už disponavimą nedideliu kiekiu bet kokių narkotinių medžiagų gresia baudžiamoji atsakomybė.
Pagal Seimui teikiamą projektą, Baudžiamajame kodekse būtų numatyta, kad asmenims, kurie neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, dervos, ekstraktų ar tinktūrų neturėdami tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, nebūtų taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Siekis dekriminalizuoti kai kurių narkotinių medžiagų įsigijimą ir turėjimą nėra pirmas šios kadencijos Seime – parlamentarai praėjusį lapkritį atmetė tai numačiusias pataisas.
Praėjusios kadencijos „valstiečių“ Seimas yra patvirtinęs tuometinio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos vadovautos Sveikatos apsaugos ministerijos rengtą Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metams programą, joje irgi įrašytas siekis dekriminalizuoti mažiau pavojingas su narkotikų vartojimu susijusias veikas, už jas numatant administracinę atsakomybę.
2018 metais Seimas du kartus atmetė pataisas dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimo dekriminalizavimo.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas šių metų pradžioje skelbė, kad narkotikų paplitimas Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus išaugo pusantro karto.
