Spalio 24 d. minėta tarptautinė klimato kaitos diena, o Aplinkos ministerija jau ketvirtus metus šia proga rengė Klimato savaitę. LRT RADIJO kalbintas aplinkos ministras Simonas Gentvilas tikina – šiemet didžiausias dėmesys yra skiriamas miestams, nes juose klimato kaitos pokyčiai matomi labiausiai. Ministras džiaugėsi, jog Lietuva yra kovos su klimato kaita priešakyje, pasitelkia aplinkai draugiškesnius šildymo būdus nei kaimyninė Latvija ar Estija. Na, o Vilniaus miesto savivaldybės sprendime leisti vykti fejerverkų festivaliui ministras nemato nieko blogo – esą tai tik vienkartinis taršos pliūpsnis.
Karščio bangos, liūtys, audros – tokius klimato kaitos iššūkius kaip vienus pagrindinių LRT RADIJUI įvardina aplinkos ministras S. Gentvilas. Anot jo, didžiausią klimato kaitos poveikį jaučia miestai, todėl reikia skirti didžiulį dėmesį jų infrastruktūros atnaujinimui ir pasiruošimui. Su problemomis, pasak ministro, be abejo, susiduria ir žemės ūkio sektorius, miškininkystė.
„Miestai yra statomi šimtmečiams, o klimato kaita yra žymiai spartesnė. Nors mes ir esame gana plokščias kraštas, šiaurietiškas kraštas, bet tikrai miestai tampa negyvenami, jei jie nepritaikomi karščio ar liūčių metui.
Žiūrint plačiau, žemės ūkyje dėl sausrų arba liūčių akivaizdžiai jau kas antrus metus rizikuojama, kad ūkininkai praras derlių. Ir, pavyzdžiui, miškuose – ar tai Ignalinoje, ar pietų Lietuvoje eglynuose – matome, kad dėl šiltų žiemų, sausų vasarų padažnėja kenkėjai, išpjaunami iš esmės visi spygliuočiai. Mūsų eglynai net ir traukiasi iš Lietuvos, Latvija taps pietine jų zona“, – sako ministras.
Pasak S. Gentvilo, tokiame kontekste svarbu pergalvoti, kaip statyti miestus, kaip projektuoti pastatus, kokius miškus sodinti, kokius stichinėms oro sąlygoms atsparius augalus auginti.
„Mes jau pradedame kalbėti apie prisitaikymą prie klimato kaitos, nes ji akivaizdžiai vyksta ir sprendimų reikia visur. (...) Niekada nėra per vėlu pripažinti klaidą. Aišku, sunku kalbėti apie emisijų mažinimą, kai „Nord Stream“ susprogdinimas išmeta tiek metano, kiek išmeta visa Lietuva per metus. (...) Sunku kalbėti, kai matome sprogdinamas azoto ar kitas chemijos gamyklas Ukrainoje. Bet karas baigsis ir mums reikės sprendimų čia ir dabar“, – tvirtina aplinkos ministras.
Anot jo, valstybė leidžia milžiniškus išteklius investuodama į Žaliąjį kursą, o tai ilgalaikėje perspektyvoje gali teigiamai atsiliepti Lietuvos ekonomikai.
„Lietuva yra viena iš laimėtojų klimato kaitos diskusijoje dėl to, kad mes neturime iškastinių išteklių. Mes neturim dujų, naftos, anglies. Beveik 3 mlrd. eurų lietuvių verslų ir gyventojų pinigų yra išleidžiama išsiunčiant į užsienį, perkant tuos iškastinio kuro išteklius, kurių mes anksčiau ar vėliau turim atsisakyti. Čia yra naudinga, kad tie pinigai per investicijas į vėjo, saulės energetiką, šilumos siurblius, renovaciją liktų Lietuvoje ir kiltų Lietuvos žmonių pajamos. Tai kova su klimato kaita yra naudinga ir nacionalinei ekonomikai, bet tas persilaužimas yra sudėtingas“, – teigia S. Gentvilas.
Paklaustas, kaip vertina Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą šiemet deginti mazutą, aplinkos ministras sako, jog reikia į situaciją žvelgti plačiau, įvertinti Lietuvos padėtį regiono kontekste.
„Kalbame daug apie blogus pavyzdžius, tokius, kaip Vilniaus, bet reikėtų kalbėti apie labai daug gerų pavyzdžių. Apie tai, ką yra padariusios kitos savivaldybės. Palyginkime save su latviais ir estais ir suprasime, kad Latvijoje ir Estijoje, Latvijoje išskirtinai, šildymui yra deginamos dujos. Mes 75 proc. esam perėję prie biokuro, vienintelis Vilnius iš esmės čia degins šiemet mazutą. Estijoje deginama skalūninė nafta, kuri yra žymiai taršesnė netgi už anglį. Mes esam padarę labai daug gerų sprendimų. Ir tas pats Vilniaus atvejis mazuto deginimo būtų neįvykęs, jeigu būtų nesubankrutavęs statybininkas. Šią žiemą jau būtume turėję biokuro katilą. Maždaug 6–7 proc. šalies dujų suvartojimo atsakysime sekančiais metais, kai bus tas biokuro katilas užbaigtas“, – dėsto pašnekovas.
Anot ministro, didžiausia problema šiuo metu Lietuvai yra elektros gamyba – šioje vietoje šalis nėra padariusi savo namų darbų.
„Tik trečdalį suvartojamos elektros mes pasigaminam patys. Kodėl taip buvo nepadaryta apsisprendus nebestatyti atominės [elektrinės]... Na, čia skaudžią klaidą išmokstam“, – svarsto S. Gentvilas.
Paklaustas, ką mano apie tai, jog kovos su klimato kaita kontekste Vilniuje vyksta fejerverkų festivalis, ministras sako tokio renginio poveikio taršos atžvilgiu nesureikšminantis.
„Jeigu miesto savivaldybė ar taryba nusprendžia leisti naujametinį fejerverką ar fejerverkų festivalį, tai yra visgi pačio miesto apsisprendimas. Tai yra laikinas taršos pliūpsnis. Mes neturime nukrypti į radikalumus. Fejerverkai yra vienkartinis dalykas, bet kaip mes gyvename, kaip mes šildomės, kuo šildomės, ką deginame, kaip važinėjame automobiliais, kokie mūsų autobusai, ar dyzeliniai, ar elektriniai, čia yra esminiai sprendimai. (...) Esmė tokie dalykai, kuriuos mes darome šimtus kartų per metus, o ne vieną kartą“, – sako ministras.
Europos Sąjunga (ES) ketina iki 2050 metų tapti klimatui neutralia ekonomika. Ministras įsitikinęs, jog Lietuvai šį tikslą taip pat pavyks įgyvendinti.
„Dabar šita geopolitinė, ekonominė, energetinė krizė rodo, kad (turi būti – LRT.lt) tik atsinaujinanti energetika. Yra ateitis. Ir aš beveik tikras, kad tas Lietuvos pažadas 2050 m. tapti klimatui neutralia valstybe priartės 2040–2045 metais. Mes tiesiog nebenorėsime būti niekaip priklausomi nuo diktatūrų ar kitų valstybių, kurios dažnai uzurpuoja naftos ar dujų išteklius“, – sako S. Gentvilas.
LRT RADIJO kalbintas Lietuvos ambasadorius ES Arnoldas Pranckevičius į ateitį taip pat žvelgia gana optimistiškai.
„Kai yra politinė valia, viskas yra įmanoma. Nepaisant tikrai skirtingų interesų ir susirūpinimų iš įvairių pramonės sektorių, žemės ūkio sektoriaus ir kitur, vis dėlto, yra randamas tas sprendimas, kuris tinka visiems. Jis, galbūt, nepatinka niekam, bet visi supranta, kad reikalinga yra rodyti pavyzdį pasauliui, ES išlikti lydere kovoje su klimato kaita. Kol kas, manau, sekasi tą daryti, net ir nepaisant tikrai neigiamų pasekmių ir poveikio, kylančio iš Rusijos karo Ukrainoje“, – sako A. Pranckevičius.
Netrukus Egipte vyks Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencija. Paklaustas, ko galima tikėtis iš šios konferencijos geopolitinių įvykių kontekste, A. Pranckevičius tikina – viskas „priklausys nuo mūsų sugebėjimo dirbti su partneriais pasaulyje“. O kartais Vakarų Aljansui, vis dėlto, tą padaryti būna sudėtinga.
„Reikia daug įtikinėjimo, reikia labai daug nuoširdaus darbo, ypač su pagrindinėmis jėgomis, kurios teršia, ar tai būtų Kinija, ar Indija, ar Brazilija, ar Pietų Afrika, ar kitos valstybės. Bet, manau, žingsnis po žingsnio judame į priekį, valdžių susitarimas yra įgyvendinamas. Labai svarbu, kad pati Kinija, manau, yra perėjusi mentališkai į tą kitą lygmenį, kur supranta, kad klimato kaitos kova yra neišvengiama ir svarbi jos pačios ekonomikos modeliui. Ir turime labai klimato kaitai palankią JAV administraciją – J. Bideno administraciją, kuri tikrai labai daug dėmesio tam skiria, skirtingai nei buvusioji“, – tvirtina Lietuvos ambasadorius ES.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „10–12“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
