Visuomenės senėjimas yra ne tik laimėjimas, bet ir iššūkis, o šioje srityje Lietuvai yra kur tobulėti, sakė Vilniaus universiteto konferencijoje dalyvavusios ekspertės. Anot jų, čia svarbus veiksnys yra senjorų naudojimasis internetu ir informacinėmis technologijomis, tačiau šioje srityje Lietuva stagnuoja – mūsų šalyje internetu naudojasi kur kas mažiau vyresnio amžiaus žmonių nei kitur.
Vilniaus universiteto (VU) Socialinės politikos katedros docentė dr. Jekaterina Navickė VU socialinės politikos konferencijos metu pažymėjo, kad visuomenės senėjimas yra ir laimėjimas, ir iššūkis.
„Gyvename ilgiau, mūsų senyvo amžiaus žmonės gali ilgiau išlikti darbo rinkoje, bet tai taip pat yra iššūkis, kas liečia vyresnio amžiaus žmonių įtraukimą į visuomenę ir aktyvaus senėjimo koncepciją, kuri apima kelis pjūvius – ir užimtumą, ir finansinį saugumą, dalyvavimą visuomenėje, savarankiškumą ir sveikatą, gebėjimą ir aplinką, kurioje mes funkcionuojame ir veikiame“, – teigė J. Navickė.
Po 30 metų jausime didesnį amžiaus pokytį
VU Filosofijos fakulteto socialinių mokslų daktarė Olga Zamalijeva taip pat antrino, kad Europoje senėjimo procesai ryškūs. Pasak jos, Lietuva yra toje Europos šalių grupėje, kurioje jau po 30 metų jausime didesnį amžiaus pokytį.
„Kadangi neišvengiamai senstame, galbūt visai neblogai būtų tai daryti kažkiek geriau. (...) Senėjimo procese mes taip pat galime siekti aukštesnės gyvenimo kokybės, tam tikrais būdais optimizuojant sveikatos, dalyvavimo visuomenėje ir saugumo galimybes“, – sakė O. Zamalijeva.
Kalbėdama ji rėmėsi Jungtinių Tautų atlikta analize, kuri Europos šalis suskirstė į keturis pagrindinius klasterius pagal aktyvaus senėjimo sritis. Šioje analizėje Lietuva patenka į trečią klasterį.
„Galima pasidžiaugti, kad tai nėra tas klasteris, kuriame yra problemų visose srityse, bet mes patenkame į tą klasterį, kuriame problemų yra trijose srityse iš keturių. Tai nėra pats blogiausias variantas, bet tikrai galima geriau. Gebėjimų ir aplinkos srityje Lietuva yra antra nuo galo. Aplenkėme tik Rumuniją, daugiau kol kas nieko nepavyko aplenkti“, – pasakojo socialinių mokslų daktarė.
Anot jos, gebėjimų ir aplinkos sritis yra svarbi, kadangi ji sudaro aktyvaus senėjimo prielaidas. Tai reiškia, kad vertinama likusi gyvenimo trukmė sulaukus 55 metų, taip pat tai, kiek sulaukus tokio amžiaus žmogui liko sveiko gyvenimo, čia svarbūs tokie aspektai kaip psichologinė gerovė, socialinis susietumas ir išsilavinimas, taip pat informacinių ir komunikacijos technologijų vartojimas.
Besinaudojantys internetu rečiau liūdi ir jaučiasi vieniši
O. Zamalijeva pateikė informaciją, kuri buvo surinkta apklausus 863 Lietuvos gyventojus, sulaukusius 65 metų ir daugiau. Duomenys rinkti 2021 metų gegužės–liepos mėnesiais.
Kaip aiškino O. Zamalijeva, apklausa parodė, kad nuo koronaviruso pradžios internetą bent kartą naudojo 36,7 proc. 65 metų ir vyresni žmonės. Palyginimui, Švedijoje bei Nyderlanduose internetu naudojosi 81,1 proc. tokio amžiaus gyventojų, Danijoje – 75,2 proc.
Nors rodikliai dėl informacijos paieškos apie sveikatą ir viešąsias paslaugas yra panašūs kaip ir Europos vidurkis, situacija skiriasi kalbant apie finansų tvarkymą – Lietuvoje didesnė dalis žmonių šiam klausimui spręsti internetu nesinaudojo.
„Nepaisant to, kad galimybę turi, jos neišnaudoji. (...) Panaši situacija su prekių arba paslaugų pirkimu internetu. Lietuva virš vidurkio blogąja prasme“, – vardijo O. Zamalijeva.
Socialinių mokslų daktarės teigimu, pastebima sąsaja tarp interneto vartojimo ir psichikos sveikatos: „Tarp tų žmonių, kurie įvardijo, kad pandemijos laikotarpiu naudojo internetą, yra mažiau nurodžiusių, kad juos vargino miego sunkumai, nei tarp tų, kurie internetu nesinaudojo. Skirtumas reikšmingas“.
O. Zamalijeva sakė, kad maždaug 30 proc. žmonių, kurie naudojosi internetu, nurodė, kad jautėsi susirūpinę, tačiau tarp nesinaudojusių internetu šis procentas yra didesnis. Beveik dvigubai daugiau žmonių, kurie nesinaudojo internetu, taip pat nurodė per pastarąjį mėnesį patyrę liūdesį ir prislėgtumą, jie kelis kartus dažniau įvardindavo dažnai jautęsi vieniši.
„Nesakome, kad interneto vartojimas pagerina psichikos sveikatą arba apsaugo nuo psichikos sveikatos problemų. (...) Bet turime nepamiršti, kad šiuolaikinėje visuomenėje internetas tampa labai svarbi gyvenimo dalis ir daugelį dalykų, kurių tau reikia, gali gauti tik internetu.
Kuomet žmogus neturi priėjimo prie interneto arba negali juo naudotis, iš karto pasunkėja jo galimybės, jis susiduria su dažnesniais iššūkiais patenkinant savo poreikius“, – pabrėžė O. Zamalijeva.
Baimė prarasti duomenis ir jaučiama gėda
Konferencijos metu Lietuvos socialinių mokslų centro sociologė dr. Gražina Rapolienė sakė, kad atliktas tyrimas atskleidė, jog informacinės technologijos vyresnio amžiaus žmonėms yra sistema, kurią gana sunku suvokti pirmą kartą su ja susiduriant.
„Daug kas prisiminė, kad kursorių buvo sunku valdyti, valdyti pelę, sudėtinga pajausti ekrano ir pelės koordinaciją“, – apie žmonių atsiliepimus pasakojo G. Rapolienė.
Anot jos, svarbu ir tai, kad vyresnio amžiaus žmonės paprastai nemoka anglų kalbos, tačiau tai, kad žmonės nesinaudoja technologijomis, veikia ir psichologiniai aspektai.
„Kai žmogus susiduria su sudėtinga ir neaiškia sistema, kyla negatyvūs jausmai, su kuriais taip pat reikia dorotis – baimė prarasti duomenis, padaryti kažką ne taip, sugadinti techniką, gėda nemokėti, pasirodyti, kad kažko labai paprasto nesupranti ir nemoki, susidūrimas su savo ribotumo patyrimu“, – pažymėjo G. Rapolienė.
Lietuvos socialinių mokslų centro sociologė taip pat sakė, kad vyresnio amžiaus žmonės jaučia sumažėjusią motyvaciją gilintis į naujoves, o tai apsunkina ir sveikatos problemos.
„Gana tipiška, kad tuomet, kai per daug sudėtinga ir tai reikalauja per daug išteklių, pastangų ir kantrybės, neretai žmonės sako, kad iš viso jiems to nereikia. Jie sveria naudos ir kaštų santykį.
Ryškus pavyzdys, kai moteris ilgą laiką vengė bet kokio darbo, kur reikėtų kompiuterio – tiek Lietuvoje, tiek Anglijoje, – o situacija, kai paskutinė vieta, kurioje ji dirbo ir nereikėjo kompiuterio, buvo kompiuterizuota, (...) jai kėlė pyktį“, – pasakojo G. Rapolienė.
Kita problema, pridūrė Lietuvos socialinių mokslų centro sociologė, – technologijos nėra pritaikytos vyresnio amžiaus žmonėms – jiems tenka naudotis daiktais, kurie yra ne jiems ir ne jų. Visgi, pasak G. Rapolienės, anglų kalbos nemokėjimas yra tikriausiai pagrindinė priežastis, kodėl yra ženkliai mažiau vyresnio amžiaus interneto vartotojų.
„Funkciniai ir dizaino technologijų kūrimo aspektai, kurie nepritaikyti vyresnio amžiaus žmonėms, gali taip pat stiprinti nuostatas, kad „tai ne man, negaliu to padaryti“, – pastebėjo G. Rapolienė.
Jos teigimu, informantai minėjo, kad formalūs kursai jiems buvo menkai naudingi dėl ilgų eilių, nepakankamo prieinamumo, taip pat dėl to, kad netinkamai suformuojamos grupės – pažengusieji ir pradedantieji mokomi kartu. Vyresnio amžiaus taip pat žmonėms reikalingas mentoriavimas, neužtenka vieno mokytojo visai grupei.
