NATO aljansui vykdant Madrido viršūnių susitikimo nutarimus, Lietuvai skiriama Vokietijos brigada jau įpusėjo simbolines pratybas. Tačiau tai sukėlė ginčų net dėl gynybos klausimų paprastai sutariančioje Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje, kai krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė, jog brigada gali atkeliauti per 10 dienų, tačiau visą laiką Lietuvoje nebus dislokuota.
Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio teigimu, Vokietijos įsipareigojimas Lietuvai buvo ne sparčiai atkeliausianti brigada – 5 ar 6 tūkstančiai žmonių, o šalyje visą laiką dislokuoti kariai. „Susitarimas yra ne toks <...> Prezidento Nausėdos ir kanclerio Scholzo pasirašytas susitarimas kalba apie kovai pasiruošusią brigadą Lietuvoje“, – pirmadienį Seime kalbėjo ministras. Tačiau koks susitarimas buvo pasiektas iš tikrųjų?
Susitarimas mini vadavietę
A. Anušauskui sulaukus kritikos, esą jis palaiko Lietuvos interesų neatitinkančią poziciją, jo retorika taip pat pasikeitė.
„Svarbu tas pastangas išlaikyti, tęsiant nuoseklų darbą, tai ir vokiečių brigada bus čia, kaip jau yra nuolatinėje parengtyje esančios Vokietijos vadovaujamos priešakinės NATO pajėgos. Ir tai labai aiškus signalas, kad jokių įsipareigojimų Vokietija nekeičia. Mums iš savo pusės reikia dar daugiau dirbti, stengiantis, kad susitarimai būtų įgyvendinti“, – trečiadienį feibuke skelbė ministras.
Vis tik prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytas susitarimas taip akivaizdžiai nemini, jog Vokietija įsipareigoja Lietuvoje dislokuoti brigadą. Čia minima, kad dislokuota bus kariuomenės vadovybė, keliasdešimt asmenų, o apie visą brigadą užsimenama – ji turi būti dislokuojama itin greitai, jei to prireiktų.
„Iš pradžių šią brigadą, kuriai vadovaus Lietuvoje nuolat dislokuotas priešakinės vadavietės elementas, sudarys specialiai šiam tikslui skirtos Vokietijos kovinės pajėgos, kurias galbūt papildys tarptautinis kontingentas, kad būtų suformuota galinga ir tik šiam tikslui skirtas kovinis vienetas, pasirengęs būti greitai dislokuotas ir panaudotas“, – sakoma bendrame komunikate.
Komunikato pasirašymo dieną prezidentūroje kalbėjęs O. Šolcas, paminėjęs Vokietijos ryžtą skirti lėšas NATO gynybai, atrodo, stabtelėjo ties žodžiais apie brigadą.
„Esame pasiryžę didinti savo įsitraukimą, plėsti jį gerai parengtos kovinės brigados kryptimi, kuri gebėtų kartu organizuoti agresijos atgrasymą Lietuvoje. Esame pasiryžę dėl to dirbti kartu“, – sakė jis.
Prezidentūra ir URM sieks brigados Lietuvoje
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Ridas Jasiulionis sakė, kad komunikatą reikėtų suprasti kaip Vokietijos įsipareigojimą brigadą Lietuvoje dislokuoti.
„Susitarimas, užfiksuotas komunikate, numato Vokietijos vadovavimą gerai parengtai kovinei brigadai, dislokuotai Lietuvoje. Lietuva šiuo susitarimu įsipareigoja suteikti tinkamą paramą, infrastruktūrą. Prezidentas tikisi, kad Lietuvos pusė įsipareigojimus įgyvendins per trumpiausią įmanomą laiką. Lietuva yra įsipareigojusi sukurti sąlygas Vokietijos brigadai, kuri skirta atgrasyti ir ginti nuo Rusijos galimos agresijos, dislokuoti Lietuvoje“, – trečiadienį kalbėjo R. Jasiulionis.
Tačiau ar tai reiškia, kad Lietuvoje fiziškai vienu metu bus 5 ar 6 tūkstančiai Vokietijos karių?
„Komunikatas numatė, kad Lietuva ir Vokietija sudarys bendrą darbo grupę, kad kartu dirbs ministerijos, gynybos ministrai ir įgyvendins šią koncepciją. Taip, ilgainiui susitarimas, pastangos leis padidinti dislokuotas sąjungininkų brigados pajėgas iki brigados dydžio, tai užrašyta juodu ant balto“, – sakė R. Jasiulionis.
Paties prezidento teigimu, tai yra ir Lietuvos derybų klausimas, kuris tebėra atviras.
„Mano giliu įsitikinimu, ir Vokietijai, ir mums būtų naudingiau, jog ši mums dedikuota brigada būtų čia, nes yra daugybė praktinių, techninių dalykų, kurie rodo tik viena – būdami čia jie gali veikti sėkmingiau, jie lengviau gali koordinuoti savo veiklą su mūsų kariuomene ir, svarbiausia, kaip atgrasymo veiksnys“, – sakė G. Nausėda interviu BNS, publikuotame pirmadienį.
Užsienio reikalų ministerija LRT.lt patikino, kad ministerijos pozicija taip pat yra palaikyti nuolat Lietuvoje dislokuotų karių idėją. Viceministro Jono Survilos teigimu, tai yra būtina, atsižvelgiant į Rusijos keliamą grėsmę.
„Vokietija yra tikrai labai reikšmingas partneris saugumo ir gynybos srityje. Jos karinis buvimas mūsų regione yra labai svarbus NATO rytinio regiono atgrasymui ir gynybai <..> Dėkojame už sprendimą dislokuoti brigados priešakinį elementą Lietuvoje, tačiau siekiame ilgai neatidėliodami sutarti dėl abipusiai priimtino tvarkaraščio, kad Lietuvoje būtų pilnai dislokuota Vokietijos brigada pastoviam buvimui“, – sakė jis.
Viceministro teigimu, Lietuva yra pateikusi ir tvarkaraštį, kuris numato, jog per kelis metus Vokietijos kariai gali būti perkelti į Lietuvą.
„Siekiame procesą paspartinti kuo labiau, žinoma, reikia ir infrastruktūrinių sprendimų. Bet Lietuva yra apsirengusi investuoti ir sukurti architektūrą per artimiausius keletą metų. Tvarkaraštis yra sudėliotas ir pateiktas Vokietijos pusei“, – sakė J. Survila.
Ambasadorius: kariai yra ten, kur vadavietė
Tuo metu pati Vokietija į Lietuvoje kilusias diskusijas kol kas nesureagavo – tačiau Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonn išplatino pareiškimą, kuriame priminė, jog brigados vadovybė jau yra Lietuvoje, o karių skaičius bus didinamas priklausomai nuo to, kokią infrastruktūrą suteiks pati Lietuva.
Lietuvos kariuomenės teigimu, Lietuvoje yra maždaug pusė brigados vadovybės, kurią iš viso sudaro apie 70 žmonių. M. Sonn sako, kad Vokietijos prioritetas – ne „apsnūdęs garnizonas“, o mūšiui pasirengę kariai.
„Jau nuo rugpjūčio 41-oji mechanizuota brigada <...> vykdo paskirtą užduotį ginti Lietuvos teritorinį vientisumą. Fiziškai, brigada jau yra Lietuvoje <...> Paklauskite karybos ekspertų: brigada yra ten, kur jos vadai. Siūlau apie tai pagalvoti visiems Lietuvos politiniams veikėjams“, – atkreipia dėmesį ambasadorius.
Birželio 7 d. pasirašytame Lietuvos ir Vokietijos vadovų komunikate konkretūs įsipareigojimai nėra minimi: tvirtinama, kad Lietuvoje bus dislokuota brigados vadavietė. G. Nausėdos teigimu, Lietuva turi suteikti tinkamas sąlygas Vokietijos kariams, ir jie bus pasirengę atvykti, tuo metu URM sako tebesilaikanti nuostatos, kad Lietuvos interesus geriausiai atitinka nuolat dislokuota brigada, buvo parengtas dislokavimo planas.
