Parlamentinei opozicijai kyla klausimų dėl energetikos ministro Dainiaus Kreivio žmonos skyrimo į ambasadorės Italijoje pareigas. Pasak „valstiečio“ Aurelijaus Verygos, praėjusioje kadencijoje buvo kritikuojama dėl „įsivaizduojamų ryšių“, o dabar ryšys yra tiesioginis. Pats D. Kreivys teigė, kad balsavime dėl sutuoktinės skyrimo nusišalins.
Antradienį pranešta, kad ministrų kabinetas ambasadore Italijoje ketina siūlyti skirti diplomatę, energetikos ministro Dainiaus Kreivio sutuoktinę Dalią Kreivienę.
Jei būtų paskirta, ji nuo spalio 10 dienos taip pat eitų ambasadorės pareigas Maltai, San Marinui, būtų nuolatine Lietuvos atstove prie Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos.
Tokie Vyriausybės planai sukėlė abejonių Seimo opozicijos atstovams. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Aurelijus Veryga teigė neturintis abejonių dėl D. Kreivienės kompetencijų, tačiau priminė, kas panašiomis situacijomis vyko praėjusioje kadencijoje.
„Norėčiau atsiriboti nuo žmogaus vertinimo. Aš jos nei žinau, nei pažįstu, nei turiu abejonių dėl asmeninių savybių ar dėl jos kompetencijų. Bet turėtume matyti kontekstą. Tai yra, visgi, ministro žmona ir pristatoma visose žinutėse, kad tai yra vieno iš veikiančių Vyriausybės narių sutuoktinė“, – komentavo A. Veryga.
Jis taip pat pastebėjo, kad D. Kreivienės kandidatūrą teika ministerija, vadovaujama Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko Gabrieliaus Landsbergio, o energetikos ministras D. Kreivys yra šios partijos narys.
„Gerai prisimenu praėjusią kadenciją, kada visokios bangos buvo keliamos net ir dėl įsivaizduojamų ryšių ir panašiai, o dabar toks visiškai tiesioginis ryšys – sutuoktinė, institucija, kuri teiks prezidentui yra Vyriausybė, ten yra veikiantis ministras, kuris yra sutuoktinis. Jis gali sakyti, kad „nusišalina“, bet kaip jis nusišalina?
Ir kaip visuomenei reikia paaiškinti, ar čia yra nepotizmo ir protegavimo, ar ne? Aš manau, kad reikėtų įvertinti tokius dalykus ir suprasti, kaip visuomenė juos vertins. Matant reakcijas, panašu, kad visuomenei kyla klausimų, ar čia nėra protegavimo elementų“, – kalbėjo opozicinės „valstiečių“ frakcijos atstovas.
A. Veryga sakė besitikintis, kad prezidentūra, kuri praėjusios kadencijos ministrams, prieš skirdama į pareigas, skyrė „atšalimo“ laikotarpį, principingai žiūrės ir į D. Kreiveinės kandidatūrą.
D. Kreivys: aš nusišalinsiu
Apie žmonos skyrimą ir galimą interesų konfliktą paklaustas D. Kreivys atsakė, kad ambasadoriai skiriami pagal Diplomatinės tarnybos įstatymą.
„Aš nusišalinsiu. <...> Dar kartą noriu pasikartoti, kad diplomatai yra skiriami pagal Diplomatinės tarnybos įstatymą ir jokie ministrai diplomatų neskiria. Ačiū“, – nedaugžodžiavo D. Kreivys.
LRT kreipėsi komentaro ir į D. Kreivienę, tačiau ji komentuoti atsisakė, nurodžiusi kreiptis į Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnybą.
D. Kreivienė nuo 2019 metų Užsienio reikalų ministerijoje (URM) eina Išorinių ekonominių santykių ir ekonominio saugumo politikos departamento direktorės pareigas.
Anksčiau ji yra ėjusi šio departamento vadovo pavaduotojos pareigas, dirbo Lietuvos ambasados Prancūzijoje vadovo pavaduotoja. Diplomatė ministerijoje dirba nuo 1998 metų.
D. Kreivienė – dabartinio energetikos ministro Dainiaus Kreivio sutuoktinė.
Lietuvoje ambasadorius skiria ir atleidžia prezidentas Vyriausybės teikimu, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.
Prezidentas abejonių neturi
Su klausimais dėl D. Kreivienės skyrimo ambasadore portalas LRT.lt kreipėsi ir į prezidentūrą. Šalies vadovo Gitano Nausėdos atstovo Rido Jasiulionio pateiktame komentare nurodoma, kad prezidentui nekyla abejonių dėl D. Kreivienės skyrimo į pareigas.
„Prezidentas vertina p. Dalios Kreivienės profesionalumą, jos ilgametį nepriekaištingą darbą Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. Prezidentui nekelia abejonių, kad p. Dalios Kreivienės diplomatinė karjera yra nesusijusi su jos sutuoktinio, kuris dabar eina energetikos ministro pareigas, politine veikla“, – teigiama komentare.
URM: interesų konflikto negali būti
Portalas LRT.lt su klausimais apie D. Kreivienės skyrimą kreipėsi ir į URM. Ministro atstovė spaudai Paulina Levickytė nurodė, kad tarp energetikos ministro (ar kitos srities ministro) ir URM departamento vadovo interesų konflikto negali būti, nes tarp minimų pareigybių nėra jokio pavaldumo.
„Todėl, atsakant į konkretų klausimą dėl D. Kreivienės, pažymime, kad interesų konflikto tarp energetikos ministro Dainiaus Kreivio ir URM departamento vadovės Dalios Kreivienės nėra, nes jie vienas kitam nepavaldūs. Dalios Kreivienės ilgametė nuosekli karjera URM, nuo vyriausiosios specialistės iki departamento direktorės, – daugiau nei 20 metų“, – komentavo P. Levickytė.
Ji akcentavo, kad D. Kreivienė darbą Užsienio reikalų ministerijoje pradėjo 1998 m., Konsuliniame departamente. Nuo 2000 m. dirba URM Ekonomikos departamente (šiuo metu departamentas vadinasi Išorinių ekonominių santykių ir ekonominio saugumo politikos departamentas), kurio atsakomybės sričiai tenka užsienio prekybos politika, Lietuvos interesų atstovavimas ES Tarybos formatuose, darbas su tarptautinėmis ekonominėmis organizacijomis, Lietuvos dvišalių ekonominių ryšių plėtra ir ekonominio saugumo politika.
„Išorinių ekonominių santykių departamento vadovaujančiose pareigybėse (skyriaus vedėja, departamento direktoriaus pavaduotojas, departamento direktorė) dirba nuo 2009 m. Tai patyrusi diplomatė, turinti aukščiausią URM apdovanojimą už nuopelnus diplomatinei tarnybai. Taip pat 2021 metais D. Kreivienė buvo apdovanota Investuotojų Forumo kaip geriausia valstybės tarnautoja“, – teigė ministro atstovė P. Levickytė.
Paties paskyrimo bėda nelaiko
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovė Ingrida Kalinauskienė portalui LRT.lt komentavo, kad yra aišku ir suprantama, kodėl D. Kreivienei yra skiriamas didesnis dėmesys, o dėl jos skyrimo kyla daugiau klausimų.
„Labai džiaugiuosi, kad tie klausimai yra užduodami ir skiriama tiek dėmesio. Visgi manau, kad esminis klausimas yra, pagal kokius kriterijus yra sprendžiama, ką skirti ambasadoriaus pozicijai. Kiek suprantu, pati D. Kreivienė ministerijoje dirba jau daugiau nei 20 metų ir tikrai turi kompetencijų.
Klausimas, ką labai norėčiau sužinoti ir būtų puiku, jei pati URM daugiau įsitrauktų ir aiškiau papasakotų, kaip valdo su interesų konfliktais susijusias rizikas, kiek dėmesio šiam klausimui skiria ir kaip iš principo atrodo jų korupcijos prevencijos programa ir pokyčių teorija šioje srityje. Dabar informacijos šiuo klausimu trūksta. Norėtųsi, kad būtų užimama proaktyvesnė pozicija ir išsklaidomos galimos abejonės dėl kompetencijų ar paskyrimo į šitą postą“, – teigė I. Kalinauskienė.
Pasak „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovės, savaime tai, kad yra ryšiai ir sąsajos, nėra blogai. Kaip sakė I. Kalinauskienė, atsivželgiant į Lietuvos dydį yra normalu, kad žmonės yra susiję. Visgi klausimas, jos teigimu, kodėl ir pagal kokius kriterijus žmonėms patikima viena ar kita pozicija.
„Būtent čia norėtųsi, kad būtų skiriama daugiau dėmesio ir proaktyvaus paaiškinimo, kad nereikėtų spekuliuoti ar galvoti kitas situacijas, kaip žmogus patenka į vieną ar kitą postą. Svarbu yra kriterijai, kompetencija ir tai, ko tikimasi iš žmogaus tam tikroje pozicijoje“, – portalui LRT.lt komentavo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovė I. Kalinauskienė.
