Rusų kalbą pasirinkę moksleiviai mokykliniuose vadovėliuose kviečiami keliauti po Rusiją, aplankyti okupuotą Krymą, ten siūloma pasveikinti Rusijos žmones Pergalės dienos proga. Seimo narys, buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis stebisi, kad Lietuvoje išleistuose vadovėliuose Rusija pristatoma kaip patraukli ir draugiška valstybė. Vadovėlių leidėjai LRT RADIJUI teigia prasidėjus karui sustabdę tokių vadovėlių prekybą, knygos keliauja į makulatūrą, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tikina nematanti galimybės skubiai pakeisti mokymo priemonių.
Rusija – draugiška, keliauti patraukli šalis, o šalia – apibūdinimas, kas yra demokratinė valstybė. Taip šalis-agresorė vaizduojama Lietuvoje sudarytuose vadovėliuose šeštų-dvyliktų klasių mokiniams. Anot Seimo nario, buvusio užsienio reikalų ministro A. Ažubalio, tokie teiginiai klaidina rusų kaip antrąją užsienio kalbą pasirinkusius moksleivius.
Pasak Seimo nario, keliuose rusų kalbos vadovėliuose, kuriuos jis pervertė, su žiburiu nerastume nieko apie disidentus, apie 2014 metais Rusijos okupuotą Krymą, apie karą Donbase.
Mokymo priemonės „V dobryj putj“ (liet. „Gero kelio“) pirmą kartą išleistos 2009-aisiais, praėjus metams po Rusijos įsiveržimo į Sakartvelą. Vadovėliai kartoti iki pat 2020 metų. Vadovėliuose vaizduojamos sporto, kultūros garsenybės, šalies pasiekimai, tačiau nei apie įvykius Sakartvele, nei apie 2014-aisiais Rusijos okupuotą Ukrainos dalį neužsimenama. Vadovėliuose kviečiama aplankyti išskirtines imperijos vietas. Viena iš krypčių, kaip sakė A. Ažubalis, yra Krymo pusiasalis.
„Šitie vadovėliai tarnauja kaip tam tikros turizmo brošiūros, įsitikinęs A. Ažubalis. „Čia viskas apie tai, kad „atvažiuokit pas mus, pažiūrėkit, kaip pas mus gerai“, – rusų kalbos vadovėlių turiniu Lietuvos moksleiviams stebisi parlamentaras. – Žinoma, nėra nė žodžio nei apie Sacharovą, nei apie Solženicyną, nei apie iššūkius demokratijai, jau nekalbu apie tai, kad nieko nėra, matyt, natūralu, apie Rusijos agresiją prieš kaimynines valstybes.“
Siūlo draugus iš Rusijos sveikinti gegužės 9-ąją
Dėmesio centre atsidūrusiuose Jelenos Brazauskienės ir Irenos Vološinos vadovėliuose „V dobryj putj“ nurodoma, kaip reikėtų susitvarkyti dokumentus vizai gauti, ką reikėtų aplankyti Maskvoje, Kremliuje. Patariama, kada geriausia pasveikinti pažįstamus iš Rusijos. Anot autorių, tai derėtų padaryti gegužės 9-ąją. Siūloma žiūrėti Rusijos televizijos laidas.
„Neturime jokio pagrindo blogai galvoti apie Rusiją, Rusija turi nuostabią kultūrą ir žmonės turi tuo didžiuotis“, – vadovėlyje pateikiama ir tokia esą turisto amerikiečio citata.
„Galėjo būti, kad kai kurios mokyklos šį vadovėlį užsisakė anksčiau ir kažkodėl gavo juos. Dabar šis vadovėlis išimtas iš apyvartos, jis yra nenaudotinas Lietuvoje“, – per TV3 laidą „Dėmesio centre“ sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Laidos vedėjas vedėjas Edmundas Jakilaitis pabrėžė, kad šį vadovėlį po pamokų parsinešė vienos Vilniaus prestižinės gimnazijos mokinys.
Autorė: politinių aspektų vadovėliuose nėra
Sostinės Žvėryno gimnazijoje dirbanti rusų kalbos mokytoja Irena Vološina – viena iš pratybų serijos autorių. Ji teigia neįžvelgianti prorusiškos propagandos, o vadovėliai parengti tuomet, kai Rusija, anot jos, buvo demokratinė šalis.
„Jeigu jūs pastebėjot, politinių aspektų išvis nėra vadovėliuose. Yra sociokultūra. Tai yra metodiškai pateisinta visų užsienio kalbų vadovėlių kūrimo dalis. Mes, rusistai, puikiai suprantame šį subtilų momentą. Nėra tikriausiai tokio žmogaus, kuris sakytų, kad tai gerai, kada tavo vaikai bėga per dienos miegą darželyje slėptis į rūsį, – sako viena iš rusų kalbos pratybų autorė. – Aišku, mes nepriimame Rusijos dabartinio politinio režimo, jos politikos, čia akivaizdu, bet mes negalime vieną dieną perrašyti vadovėlius – mes puikiai mokame kūrybiškai dėstyti.“
Anot pedagogės, vadovėliai tik papildoma ugdymo priemonė, o mokytojui palikta laisvė interpretuoti. „Mes kalbame apie amžinas vertybes. Apie tai, kad žmonės mylėtų vienas kitą, suprastų, padėtų kaip lietuviai, kad padeda ukrainiečiams dabar. Ir mokytojai tikrai viską padarys, kad jinai (rusų kalba – LRT.lt) būtų dėstoma be šitų nereikalingų temų. Tos propagandos niekada ir nebuvo, patikėkit“, – tikina I. Vološina, rusų kalbos vadovėlių autorė.
Pozityviai Rusiją ir kelionių kainas nebeegzistuojančiais litais vaizduojantis turinys neužkliuvo nei leidėjams, nei Švietimo ministerijai, nei Nacionalinei švietimo agentūrai.
Leidyklos vadovė: paraginome mokyklas nenaudoti šių vadovėlių
Minimus vadovėlius išleidusios leidyklos „Šviesa“ vadovė Milda Juonė sakė, kad rusų kalbos vadovėliai jos vadovaujamoje įmonėje neatnaujinami jau 10 metų.
„Seniai esame nusprendę naujų rusų kalbos vadovėlių neleisti. Nemanome, kad pakaktų atnaujinti turimus vadovėlius – juos visus reikia perrašyti iš naujo. To daryti neplanuojame – rusų kalbos mokymui jokių priemonių nebekuriame ir nebekursime“, – aiškino M. Juonė.
Pasak jos, konkrečiai šie vadovėliai buvo tik kartojami, o ne perleidžiami iš naujo.
„Buvo pakartotas tas pats vadovėlis, nekoreguojant turinio. Suprasdami ir savo indėlį į ugdymo procesą, pripažįstame, kad per ilgai buvo palikta galimybė mokykloms įsigyti šiuos vadovėlius ir juos išėmėme per vėlai. Iš to išsinešame pamoką – sustiprinome kontrolės mechanizmą leidyklos viduje ir nuo šiol visi seno turinio kartojami vadovėliai bus papildomai peržiūrimi, kad tokios situacijos ateityje nesikartotų.
Iškart po rusijos invazijos bet koks kartojimas, platinimas sustabdytas – reagavome iškart. Taip pat nuoširdžiai tikimės ir visada vylėmės, kad šalyje populiarės kitų užsienio kalbų mokymosi pasirinkimas.
Po rusijos invazijos į Ukrainą, rusų kalbos vadovėliai buvo ne tik iškart išimti iš prekybos, bet ir patys pateikėme prašymą Nacionalinei švietimo agentūrai iš galiojančių vadovėlių duomenų bazės pašalinti mūsų seniai leistus rusų kalbos vadovėlius. Papildomai kreipėmės į mokyklas ragindami nenaudoti šių vadovėlių ugdymo procese. Taip pat raginame knygynus grąžinti mums bet kokius su šiuo vadovėliu susijusius leidinius“, – LRT.lt sakė M. Juonė.
Pasak vadovės, šie vadovėliai perduoti popieriaus perdirbėjams.
M. Juonė sakė, kad bendrai per praėjusius metus ir šių metų pirmus kelis mėnesius, prieš išimant vadovėlius „Geros kelionės“ iš prekybos, mokyklos užsisakė ir įsigijo apie 400 vadovėlių.
„Pabrėžiame, kad niekada neskatinome šių vadovėlių įsigijimo jokia forma ir patys rudenį kreipėmės į Nacionalinę švietimo agentūrą, prašydami išimti juos iš galiojančių vadovėlių duomenų bazės.
Taip pat norime pabrėžti, kad labai daug dėmesio skiriame, kad pasikeitusi geopolitinė situacija, apskritai plataus akiračio ugdymas būtų integruotas į naujos kartos vadovėlius. Dar praėjusiais metais, prieš rusijos invaziją į Ukrainą, reaguodami į situaciją pasaulyje, atnaujinome su šalimi agresore susijusią informaciją“, – paaiškino M. Juonė.
Savo žodžius ji iliustravo ir atnaujinamo istorijos vadovėlio puslapiais. Šis istorijos vadovėlis pavasarį išbandytas mokyklose.
NŠA kreipėsi ir į kitus rusų k. vadovėlių leidėjus
Nacionalinė švietimo agentūra tvirtina užsienio kalbos (rusų) serijos „V dobryj put“ vadovėlius išėmusi iš Vadovėlių duomenų bazės, t. y. jie nerekomenduojami naudoti.
„NŠA kreipėsi į vadovėlių leidėją su prašymu ištaisyti nekorektišką vadovėlių turinį. Po šio kreipimosi leidykla informavo agentūrą, kad šie vadovėliai iš prekybos išimti ir naujų vadovėlių užsakymai nėra galimi.
NŠA kreipėsi ir į kitus užsienio kalbos (rusų) vadovėlių leidėjus atkreipdama jų dėmesį peržiūrėti savo vadovėlius geopolitinės situacijos aspektais“, – komentavo NŠA.
Vadovėlių duomenų bazėje buvo pateikta informacija apie 8 serijos „V dobryj put“ vadovėlius, kurie buvo skirti 6-12 klasėms. Duomenų, kiek mokyklų naudojo šiuos vadovėlius, NŠA neturi. Duomenis apie mokyklų įsigytus vadovėlius ir mokymo priemones, NŠA rinks 2023 m.
Ministerija platins rekomendacijas
LRT pradėjus domėtis vadovėlių istorija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pažadėjo artimiausiu metu išplatinti rekomendacijas rusų kalbos mokytojams.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius patvirtina, kad šiuo metu „nėra instrumento ar mechanizmo, kad būtų stabdomas mokymas (jau išleistais rusų kalbos vadovėliais – LRT.lt)“.
Taip pat skaitykite
„Aš norėčiau pabrėžti, kad kaip tiktai, kol jie nėra pakeisti, nes faktas, kad jie turi būti pakeisti, kad tai būtų diskusija, puiki medžiaga pačioje pamokoje, kaip diskutuoti apie pakitusią situaciją, kaip aiškinti, kad Rusija tikrai nėra demokratinė valstybė. Viena pirmųjų rekomendacijų, ką dabar galima daryti, tai yra, kad matant tokį vadovėlį, tas temas, kurių tikrai yra pakitusi realybė, diskutuoti apie apskritai informacijos teisingumą, medijas ir t.t. Tai tampa aktualiu turiniu pamokoje, kaip kritiškai vertinti susidariusią situaciją“, – taip apie rusų kalbos vadovėlius atsiliepia švietimo, mokslo ir sporto viceministras R. Skaudžius.
Rusų, kaip antrąją užsienio, kalbą yra pasirinkę daugiau nei 110 tūkstančių arba 75 procentai šeštų-dvyliktų klasių moksleivių.
Reportažo šia tema klausykitės radiotekos „Ryto garsų“ ir mediatekos „Laba diena, Lietuva“ įrašuose.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
