Politikai jau ruošiasi ne tik Seimo sesijai, bet ir mokslo metams. Grupė parlamentarų vėl nori įteisinti galimybę užsiimti pedagogine veikla – esą tai padėtų pritraukti į Seimą daugiau intelektualų. Kiti politikai įžvelgia pavojų – esą būtų sunku derinti grafikus, grėstų ir interesų konfliktai.
Kas galima, o ko ne Seimo nariams, Konstitucinis Teismas išaiškino, kai kreipėsi tuometis Seimo etikos komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas dėl politikų dalyvavimo šokių projektuose.
„Jei nori sportuoti, šokti – eik į sporto salę, į šokių būrelį. Rašyk knygą – tas galima, bet neturi peraugti į veiklą. Ir pedagoginė veikla negalima“, – nurodo buvęs Seimo etikos komisijos pirmininkas.
Tačiau dalytis patirtimi su studentais politikai ir vėl nori. Seimo narių grupė siūlo Konstitucijos pataisas, kad parlamentarai galėtų užsiimti pedagogine veikla – dėstyti aukštosiose mokyklose ir už tai gauti atlygį.
„Turėtume daugiau intelektualių žmonių Seime ir dėl to tautos atstovybė tik laimėtų. Turime Teisės ir teisėtvarkos komiteto narius, kurie tikrai galėtų dėstyti teisę, Aplinkos komiteto narius, kurie galėtų dėstyti apie aplinkosaugą. Turime sutarti laikytis etikos standartų“, – tikina Seimo TS-LKD frakcijos narys Mykolas Majauskas.
Apsižodžiavimai Seimo salėje – tikrai ne retenybė. Vilniaus universitete dirbusi Vilija Targamadzė sako, kad į parlamentą išrinkus daugiau mokslininkų, dėstytojų, diskusijos būtų dalykiškesnės. Ji teigia, kad priėmus pataisas, ir pati jomis pasinaudotų.
„Jei matyčiau, kad galėčiau doktorantams pagelbėti, nes iš tikro turiu nemažą patirtį, bandyčiau kalbėtis, gal ir pasinaudočiau“, – svarsto parlamentarė.
Kitas iki Seimo Mokslų akademijoje ir universitetuose dirbęs Seimo narys Eugenijus Jovaiša mano, kad dėstančių parlamentarų paskaitos gali būti tik įdomesnės.
„Seimo darbas praplečia akiratį, daraisi platesnis, todėl toks žmogus pedagoginiame darbe gali būti labai reikšmingas jaunajai kartai“, – tikina jis.
Tačiau Seimo senbuviai įžvelgia pavojų. Dabar be pagrindinio darbo Seime politikai gali užsiimti tik kūrybine veikla. Jos grafikas, pasak liberalo Eugenijaus Gentvilo, daug lengviau suderinamas su Seimo posėdžiais nei dėstytojo.
„Koks nors Gentvilas netaps nei baleto šokėju, nei operos solistu, nei kompozitoriumi, nei dailininku, tai duota. Pedagoginė veikla – pakeičiama veikla: gali atlikti ne tik genijus kūrėjas, bet ir kitas žmogus“, – pabrėžia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.
„Atsiranda interesas – jei aš dėstau Vilniaus universitete, tai svarstant biudžetą, pakelsiu ranka, kad VU galėtų gauti iš biudžeto“, – tvirtina Seimo LSDP frakcijos narys Algirdas Sysas.
„Dalyvavau ne vienam svarstyme, ir kad ten būtų draskymaisi dėl vieno ar kito universiteto biudžeto, kokių nors nesusipratimų, nesu pastebėjęs“, – sako E. Jovaiša.
Konstitucinės teisės ekspertas Vytautas Sinkevičius sako, kad priėmus pataisas atsivertų galimybės siekti užsiimti ir kitomis veiklomis, pavyzdžiui, politikams- medikams – gydyti.
„O kodėl tik pedagoginis darbas? Čia bandymas plačiau atverti duris. Seimo nariai skirs mažiau laiko savo tiesioginiam darbui – kitaip tariant mažiau gilinsis į visuomenei rūpimas problemas. Jų profesionalus darbas – politika, visas laikas turi būti skirtas darbui Seime“, – pabrėžia V. Sinkevičius.
Pasak siūlymo iniciatorių, pataisos įsigaliotų tik nuo kitos kadencijos – 2024-ųjų. Konstitucijos pataisai priimti reikia ne mažiau nei 94 parlamentarų balsų.
