Nevyriausybinė gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“ antradienį prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pastato surengė dar vieną protesto akciją – institucijos vadovės Audronės Mikalauskienės „(ne)darbo metines“. Organizatorių teigimu, VMVT direktorė metus delsia priimti sprendimą ir uždrausti paršelių kastraciją be nuskausminamųjų vaistų.
„Šio protesto tema yra VMVT vadovės Audronės Mikalauskienės (ne)darbo metinės“, – proteste kalbėjo „Tuščių narvų“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.
Prie VMVT pastato skambėjo dainos „Su gimimo diena“ melodija, organizacijos teigimu, „švenčiant“ tarnybos vilkinamų sprendimų metines, o vienu iš protesto akcentų tapo kraujo imitacijos tortas su 12 žvakučių – teigiama, kad jos uždegtos „po vieną už kiekvieną delsimo mėnesį“.
Proteste taip pat skambėjo be nuskausminamųjų kastruojamų paršelių žviegimas.
Pasak organizacijos „Tušti narvai“ vadovės, šia protesto akcija norima toliau raginti A. Mikalauskienę priimti sprendimą ir uždrausti paršelių kastraciją be nuskausminamųjų.
„Mes ir toliau skatiname VMVT direktorę Audronę Mikalauskienę priimti sprendimą apsaugoti gyvūnus“, – Eltai teigė ji.
Protesto akcijos organizatoriai ketino VMVT vadovei įteikti „padėką“ už, jų teigimu, „išskirtinį indėlį į gyvūnų kančią Lietuvoje“.
„Šiandien bandysime jai įteikti padėką už išskirtinį nuopelną gyvūnų kankinimams Lietuvoje. Tikimės, kad ji iš mūsų priims šią padėką. Iš verslo lobistų apdovanojimus ji priima, neseniai buvo apdovanota kaip modernumo lyderė“, – kalbėjo „Tušti narvai“ vadovė.
Kaip skelbė Lietuvos verslo konfederacija (LVK), A. Mikalauskienė „už esminių valdysenos pokyčių inicijavimą VMVT, diegiant inovacijas ir formuojant modernios, efektyvios vadybos kultūrą viešajame sektoriuje“ įvertinta apdovanojimu „Modernumo lyderis 2025“.
Organizatorių duomenimis, antradienį vykusioje protesto akcijoje dalyvavo apie 90 žmonių. Susirinkusiųjų rankose – plakatai „Audrone, negi negirdi?“, „Audrone, jūsų tylėjimas – ne neutralumas. Tai leidimas kankinti“, „VMVT kasdien laužo veterinaro priesaiką“ ir kiti.
Protesto dalyviai pabrėžė, kad be nuskausminamųjų kastruojami paršeliai yra kankinami.
„Atvykau čia, nes pati jau šešerius metus esu veganė ir man labai rūpi gyvūnų sveikata, jų jausmai. Man atrodo, mums negalima tiesiog galvoti, kad jie mūsų (nuosavybė – ELTA)“, – Eltai teigė Tiša iš Vilniaus.
„Esu čia, nes labai ilgai delsiamas labai paprastas sprendimas uždrausti paršelių kastraciją be nuskausminamųjų – procedūrą, kuri yra paršelius kankinanti. Atrodo, vienintelė priežastis, kodėl jos neuždraudžia, yra verslo lobistai“, – Eltai sakė protesto dalyvis Vadimas iš Vilniaus.
Protesto metu skambėjo šūkiai „Modernumo lyderė gyvūnų nekankintų, modernumo lyderė paršelius apgintų“, „Audrone, netylėk, parašą padėk“.
„Ši tema yra man labai svarbi, todėl esu čia ir būsiu, kiek reikės. (…) Tiesą sakant, nebesitikiu daug (protestu pasiekti – ELTA), nes su šia vadove yra žlugęs reikalas“, – Eltai sakė Paulius iš Vilniaus.
Pernai organizacija surengė penkis protestus, kuriais reikalavo pakeisti šiuo metu galiojančią tvarką, pagal kurią jauni paršeliai yra kastruojami nenaudojant nuskausminamųjų vaistų.
Vaitkevičiūtė apie VMVT darbo grupę: išėjome, nes ją visiškai įslaptino
Praėjusiais metais paršelių kastracijos be nuskausminamųjų klausimui spręsti buvo suburta darbo grupė, kurios tikslas, kaip anksčiau skelbė VMVT, buvo ieškoti sprendimų, kurie leistų užtikrinti aukščiausius gyvūnų gerovės standartus ir ateityje keisti paršelių kastracijos be nuskausminamųjų praktiką.
Organizacijos vadovės G. Vaitkevičiūtės teigimu, „Tušti narvai“ iš šios darbo grupės išėjo dėl grupės veiklos slaptumo.
„Mes iš tos darbo grupės išėjome, nes joje pradėjo vykti keisti dalykai – jie absoliučiai įslaptino darbo grupę, padarė ją tokią slaptą, kad premjerė negalėtų žinoti, kas toje grupėje vyksta. (...) Manome, kad ne taip valstybė turėtų veikti, kad diskusijos turėtų būti viešos ir visuomenė turėtų teisę žinoti, apie ką yra diskutuojama už jų pinigus“, – Eltai teigė ji.
„Mums atrodė, kad vyksta kažkas labai nešvaraus, keisto, slapto ir nenorime būti įtraukti į tokį procesą“, – pridūrė G. Vaitkevičiūtė.
„Tuščių narvų“ teigimu, atšaukti dabar galiojantį reglamentavimą užtektų vieno VMVT direktorės parašo.
Savo ruožtu VMVT anksčiau Eltai nurodė, kad darbo grupės dėl paršelių kastravimo be nuskausminamųjų dalyviai vieningai sutaria, jog perspektyviausia ilgalaikė kryptis galėtų būti nekastruotų gyvūnų auginimas, tačiau radikalių sprendimų priėmimą apsunkina Europos Sąjungos (ES) rinkos specifika.
VMVT teigimu, Lietuvos rinkoje realizuojama didelė dalis iš kitų ES valstybių įvežamos kiaulienos, kai vartotojams nėra atskleidžiama, ar ir kokiu būdu gyvūnai buvo kastruoti, todėl vienašališkas papildomų reikalavimų taikymas tik Lietuvos augintojams galėtų sudaryti nevienodas konkurencines sąlygas ir neleistų pasiekti rezultato visos rinkos mastu.
„Tuščių narvų“ duomenimis, paršelių kastraciją be nuskausminamųjų jau yra uždraudusi Suomija, Vokietija, Prancūzija, Švedija, Nyderlandai, Norvegija ir Belgija, o griežtesni apribojimai jau galioja ir Šveicarijoje bei Danijoje.
Paršeliai paprastai kastruojami siekiant sumažinti agresyvų elgesį, taip pat norint išvengti nemalonaus kuilio mėsos kvapo.
