Turistauja po Europą, man teko matyti tuos žmones, tie, kurie dabartinėje Rusijoje jaučiasi pakankamai komfortiškai, LRT RADIJUI sako Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Pasak ministro, turistinių vizų Europoje prašantys rusai nėra emigrantai ar politiniai pabėgėliai. „Jie paturistavę grįžta atgal ir vėl daro savo biznį. Tai yra mažesnė Rusijos gyventojų dalis, tačiau jie yra irgi režimo atrama“, – įsitikinęs A. Anušauskas.
Vakarų šalys prieš keletą dienų Kopenhagoje įsipareigojo pasiųsti daugiau ginklų ir suteikti kitokios paramos Ukrainai. Ministras sako, kad Lietuvos parama karo kamuojamai Ukrainai yra nuosekli ir jai negailima lėšų.
„Lietuva tikrai neatsilieka (dėl paramos suteikimo Ukrainai – LRT.lt). Lietuva dar prieš dvi savaites paskutinę didesnę karinę siuntą išsiuntė. Tos siuntos vyksta dažniau, tačiau aš kalbu jau apie tokią didelę. Mes daugelį valstybių tokiu nuosekliu perdavimu lenkiame. Ne vieną kartą per tris ar šešis mėnesius siunčiame, o nuosekliai, praktiškai kiekvieną mėnesį siuntos iš Lietuvos vyksta“, – tikina A. Anušauskas.
Ne vieną kartą per tris ar šešis mėnesius siunčiame, o nuosekliai, praktiškai kiekvieną mėnesį siuntos iš Lietuvos vyksta.
Ministras sako tiksliai negalintis įvardinti bendros karinės paramos Ukrainai sumos, tačiau ji linksta, anot jo, apie 130 mln. eurų.
Lietuva prisideda ir apmokydama Ukrainos karius. Pasak ministro, po susitikimo Kopenhagoje yra planuojami dar penki kursai jau šį mėnesį. Pasak ministro, mūsų šalis teiks paramą apmokydama Ukrainos specialistus tiek Lietuvoje, tiek ir siųsdama instruktorius į Didžiąją Britaniją.
„Jau rugpjūčio mėnesį mes pradedame penkerius kursus ukrainiečiams. Šiuolaikiniame kare specialistų rengimas ir jų parengtumas vaidina itin didelį vaidmenį, – sako savaite anksčiau iš atostogų grįžęs A. Anušauskas. – [...] Be apmokymo ginklų efektyvumas yra mažesnis, todėl mes norėtume suteikti paramą būtent specialistų apmokymu. Ne žmonių nuo nulio, o būtent specialistų. Ukrainos specialistai mokymų atvyksta į Lietuvą.“
Be apmokymo ginklų efektyvumas yra mažesnis, todėl mes norėtume suteikti paramą būtent specialistų apmokymu. Ne žmonių nuo nulio, o būtent specialistų. Ukrainos specialistai mokymų atvyksta į Lietuvą.
Kai kurie ekspertai sako, kad sprogimai Kryme liudija, jog ukrainiečiai perėmė iniciatyvą šiame kare. Kai kurie sako, kad karas perėjo į trečiąją fazę. A. Anušauskas sako, kad sprogimai Kryme keičia situaciją kare.
„[...] Tai, kas vyksta Pietuose, dabar svarbu abejoms pusėms. Abi pusės ruošiasi galimiems scenarijams. Rusija savo karinę vadovybę jau iš dešiniakrantės Dniepro pusės permetė nuo Chersono link Melitopolio. Tačiau tai jau irgi negelbsti, nes ukrainiečių rezistentai, specialiosios ir ginkluotosios pajėgos kartu daro efektyvias akcijas. Saki aerodromo (Kryme – LRT.lt) sunaikinimas buvo irgi viena iš tokio efektyvių akcijų, kuri padeda bendrai karinei situacijai kisti. Be tokių veiksmų, be paramos naikinti logistikos bazes ir sandėlius, mes dabar nekalbėtume apie naują (karo – LRT.lt) etapą. Lūžio dar kol kas nėra, bet prielaidos tam lūžiui jau yra stipriai sudarytos“, – sako Lietuvos krašto apsaugos ministras.
Taip pat skaitykite
Kalbėdamas apie Lietuvos turimą ginkluotę, A. Anušauskas sako, kad jau šį rudenį pasirašys sutartis dėl HIMARS daugiafunkcinės raketų paleidimo sistemos įsigijimo iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV). Ją Lietuva turėtų gauti drauge su sutartį anksčiau pasirašiusia Estija.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) svarstytą galimybę parengti pasienio su Rusija ir Baltarusija fortifikavimo planą ministras įvertino kritiškai. Anot jo, tai yra pasenęs požiūris į gynybą.
„Gynybiniai planai yra 21 amžiaus gynybiniai planai, ne 19 amžiaus ir net ne 20 amžiaus pradžios“, – teigia A. Anušauskas ir ragina planus, kaip Lietuva būtų ginama, palikti kariškiams, o politikus rūpintis, kad būtų mažinama karinių veiksmų grėsmė ir kariuomenė būtų tinkamai apginkluota.
Gynybiniai planai yra 21 amžiaus gynybiniai planai, ne 19 amžiaus ir net ne 20 amžiaus pradžios.
Pastarosiomis savaitėmis Zaporižios atominė elektrinė (AE), kurią nuo pirmųjų karo dienų yra užėmusi Rusijos kariuomenė, vėl atsidūrė kovų centre. A. Anušauskas neabejoja, kad Zaporižios AE tapo Rusijos manipuliacijos įrankiu, mat ji yra užimta, ten įvesti okupantų kariai.
„Be viso to jų (Rusijos – LRT.lt) atstovai teigia, kad ir užminavo AE. Visos šalys, kurios stebi tą situaciją, negalime atmesti tokių prielaidų, kad jie padarė visa tai, ko negalima daryti atominėje elektrinėje. Savo laiku kalbant su Ukrainos atstovais apie galimus karinius veiksmus Ukrainoje, ukrainiečiai pasakė, kad jie tokių karinių veiksmų tiesiog negali vykdyti, nes tai keltų grėsmę. Vieno Černobylio jiems tikrai užteko.
Vieno Černobylio jiems tikrai užteko. Jokių tokių įvykių pasikartojimo jie tikrai nenorėtų, – tvirtina ministras. – Rusija supranta, kad tai gali būti šantažo įrankis. Jie tuo ir naudojasi.
Jokių tokių įvykių pasikartojimo jie tikrai nenorėtų, – tvirtina ministras. – Rusija supranta, kad tai gali būti šantažo įrankis. Jie tuo ir naudojasi. Tačiau tą šantažą jie jau naudoja ir kiek kitokiu tikslu. Ne veltui Kinija retransliavo dalį Putino retorikos, kas susiję su Zaporižia. Čia yra prielaidos nukreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į Zaporižios AE reikalus, kurie tikrai yra svarbūs, nuo visų kitų, kurie susiję su Ukrainos kariniu rėmimu ir tai, kas vyksta kovos lauke.“
Paklaustas, ar Europos Sąjunga (ES) turėtų įsileisti turistus iš Rusijos, ministras sako manantis, kad „turistavimo sezonas Rusijos piliečiams jau turėtų būti pasibaigęs“.
Jie nėra emigrantai, jie nėra politiniai pabėgėliai. Jie paturistavę grįžta atgal ir vėl daro savo biznį. Tai yra mažesnė Rusijos gyventojų dalis, tačiau jie yra irgi režimo atrama.
„Ir jau senokai. Lietuva savo žingsnių ėmėsi anksčiau. Vizų išdavimas buvo apribotas, tačiau laukti bendro konsensuso, ko gero, nepavyks. Aš manau, kad dalis valstybių tiesiog gali pasitraukti iš tokio bendro sutarimo rengimo. Vis tik, nuleisti rankų dėl to neverta.
Reikia telkti valstybes ir siekti tokio sprendimo, nes turistauja po Europą, man teko matyti tuos žmones, tie, kurie dabartinėje Rusijoje jaučiasi pakankamai komfortiškai. Jie nėra emigrantai, jie nėra politiniai pabėgėliai. Jie paturistavę grįžta atgal ir vėl daro savo biznį. Tai yra mažesnė Rusijos gyventojų dalis, tačiau jie yra irgi režimo atrama“, – sako Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Visas pokalbis su Lietuvos krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ radiotekos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
