Trečiadienis – dviejų egzaminų diena. Abiturientai laiko valstybinį geografijos brandos egzaminą, o vienuoliktokai – istorijos.
„Per viduriuką“, – taip egzamino užduotį apibendrino Vytautas iš Vilniaus statybininkų rengimo centro. Vaikinas stos į statybos inžineriją, geografijos įvertinimas įeis į konkursinio balo sandarą.
„Man keblokos buvo kelios užduotys. Apie Antarktidą, ar turizmas ten gali būti laikomas tvariu. Dar viename klausime buvo žodis „antropogeninis“, o aš pamiršau, ką tai reiškia, tai nesu tikras, kad gerai padariau. Tai pat keblus buvo klausimas apie
iškastinį kurą“, – šypsojosi vaikinas.
Vytautas tikisi gauti 40-50 taškų iš 60-ies.
„Tikrai gerai išdėstytos užduotys. Tai nebuvo kažkoks universitetinis lygis“, – sakė vaikinas.
Pavlo: anksčiau geografija nepatiko
„Gana lengvos užduotys, tiesa, buvo klausimų apie Antarktidą, kurios aš nelabai išmanau. O visa kita puikiai“, – kalbėjo Pavlo iš Vilniaus statybininkų rengimo centro. Mokykloje geografiją jis mokėsi aštuntukais, devintukais. Vaikinas rinkosi laikyti šį egzaminą, nes geografija – mėgstamas dalykas.
„Anksčiau nebūčiau patikėjęs, kad galėčiau rinktis laikyti geografiją. Nepatiko man šis dalykas. O perėjęs į vienuoliktą klasę supratau – man tai patinka“, – pasakojo vaikinas.
Pavlo 2014-aisiais su tėvais iš Ukrainos, Mariupolio, persikraustė į Lietuvą. Vaikinas sakė, kad gerai išmokti lietuvių kalbą jam užtruko trejus metus. Išmoko taip puikiai, kad nekilo bėdų ir rašant lietuvių kalbos rašinį – rinkosi Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“ ištraukos interpretaciją.
Dėl lietuvių kalbos keblumų nekyla
Gerai nusiteikę po egzamino išėjo ir Gabriela su Nikita iš Grigiškių gimnazijos. Jiedu sakė, kad jei domiesi geografija, tikrai bėdų neturėjo kilti.
„Tikrai nesudėtingos užduotys, daug ką buvo galima atsakyti atidžiai skaitant šaltinius“, – pasakojo abiturientai.
Nikitai geografijos reikės stojant į Sporto universitetą, o Gabriela į egzaminą ėjo iš meilės geografijai.
Keletas abiturientų atsisakė kalbėtis su žurnalistais – sakė, kad prastai moka lietuvių kalbą. Gabrielai ir Nikitai tokių keblumų nekyla. Lietuvių kalbos egzaminą jie laikė A lygiu. Gabriela rinkosi svarstyti apie kuklumą, remdamasi Kristijono Donelaičio „Metais“, o Nikita – apie blogio akivaizdą ir rėmėsi Vytauto V. Landsbergio „Alina“.
Sunkiausi klausimai – apie išteklius, Antarktidą, nedarbą
Milana iš Grigiškių gimnazijos sakė maniusi, kad geografijos egzamino užduotis bus sunkesnė, bet išvydusi ją apsidžiaugė, kad įveiks ir pelnys neprastą balą – apie 60 balų. Ją taip pat sutrikdė užduotis apie Antarktidą.
„Vidutiniškai moku geografiją, bet ėjau su mintimi, kad pasiseks. Manau, kad, kaip ir per pirmąją dalį, surinksiu apie pusę taškų“, – kalbėjo Fausta iš Lazdynų mokyklos.
Jai sudėtingiausi buvo klausimai apie gamtinius išteklius, o klausimai apie Antarktidą ją nudžiugino, mat domisi šia tema, tad nesunkiai atsakė apie klimato pokyčius Antarktidoje, turizmo poveikį šiam kraštui, mokslininkų veiklą ten.
Abiturientas Julius iš Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos tikras: jei mokeisi per pamokas ir šiaip domiesi geografija, egzaminą tikrai išlaikysi, pakaktų net bendrojo išprusimo. Taip kalbėjęs vaikinas taip pat išskyrė Antarktidos klausimą. Juliui jis pasirodė keblesnis. Vaikinas viliasi surinksiąs bent 45 taškus.
Tiesa, ne visi iš egzamino išėjo tokie užtikrinti. Antai dvyliktokė Anastasija laikyti egzamino ėjo su nerimu, mat bandomąjį nekaip išlaikė, tiesa, pirmąją geografijos dalį pernai įveikė 29 taškais iš 40-ies. Merginai sudėtingiausias pasirodė klausimas apie nedarbą Vokietijoje.
Vyksta du egzaminai
Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, geografijos egzamino antrąją dalį laikyti rinkosi 6,7 tūkst. dvyliktokų. Istorijos egzamino pirmąją dalį laikys 11,2 tūkst. vienuoliktokų.
Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, šiemet egzaminų sesijoje iš viso dalyvaus 27,8 tūkst. vienuoliktokų ir 29,6 tūkst. dvyliktokų.
Kad egzaminą išlaikytum, reikia pelnyti mažiausiai 25 taškus.
