Metinė infliacija euro zonoje gegužės mėn. paspartėjo iki 3,2 proc. nuo 3 proc. balandį.
Taip pat paaugo grynoji infliacija, neapimanti maisto ir energijos kainų, – nuo 2 proc. iki 2,5 proc., o paslaugų infliacija padidėjo nuo 3 proc. iki 3,5 procento. Pastarieji duomenys rodo, kad kainų augimas ekonomikoje dėl energetikos kainų šoko tampa platesnio masto reiškiniu ir apima vis daugiau prekių bei paslaugų kategorijų. Atitinkamai, rinka jau yra visiškai įskaičiavusi, kad ECB kels palūkanų normas birželio 11 d. posėdyje ir pakartos palūkanų didinimą dar bent vieną kartą antroje šių metų pusėje.
Europos akcijų biržos vakar žengė aukštyn. STOXX 600 indeksas augo 0,66 proc., daugiausia dėl technologijų sektoriaus (+3,7 proc.) įmonių. Investuotojai teigiamai reagavo į puslaidininkių gamintojos „STMicroelectronics“ pateiktas atnaujintas pardavimų gaires, kurios rodo, kad įmonė 2026 metais tikisi sugeneruoti 1 mlrd. dolerių pajamų iš su duomenų centrais susijusios veiklos – tai beveik dvigubai daugiau nei ankstesnė pajamų prognozė. Įmonės akcijų kaina šoktelėjo 15 proc., o kartu kilo ir kitų sektoriaus įmonių akcijos, įskaitant „Infineon Technologies“ (+9,5 proc.) ir „ASML“ (+5 proc.). Vokietijos DAX augo 0,48 proc., Prancūzijos CAC – 0,77 proc., Italijos FTSE MIB – 1,61 proc., o Baltijos birža pasižymėjo nedideliu 0,02 proc. mažėjimu.
JAV akcijų biržos vakar fiksavo nuosaikų augimą, tęsiantis dirbtinio intelekto raliui ir neapibrėžtumui dėl JAV ir Irano taikos perspektyvų. NASDAQ augo 0,03 proc., o S&P 500 – 0,13 procento. Stiprius rezultatus vėl fiksavo didžioji dalis puslaidininkių (+1,8 proc.) bei elektronikos įrangą duomenų centrams gaminančių įmonių (+3,2 proc.). Tarp pastarųjų labiausiai išsiskyrė „Marvell Technology“, kurios akcijų kaina vakar šoktelėjo 32 procentais. Investuotojai reagavo į „Nvidia“ vadovo J. Huango teiginius, kad, jo vertinimu, „Marvell“, kurios kapitalizacija šiuo metu siekia daugiau nei 200 mlrd. dolerių, bus kita įmonė, pasieksianti 1 trln. dolerių vertę. Tuo tarpu prasčiausiais rezultatais vakar pasižymėjo komunikacinių paslaugų sektorius (-2,6 proc.), kurį žemyn nutempė beveik 4 proc. smukusi „Alphabet“ akcijų kaina. Investuotojai neigiamai sureagavo į planuojamą 80 mlrd. dolerių vertės akcijų platinimą, kuriuo siekiama pritraukti kapitalą dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtrai.
Pastarųjų dienų įvykiai didina abejones dėl JAV ir Irano taikos perspektyvų. Nors iš D. Trumpo pusės akivaizdžiai matomas siekis kuo greičiau užbaigti karą ir atverti Hormūzo sąsiaurį, panašu, kad Izraelis nėra linkęs siekti taikos ir tęsia karinius veiksmus Libane, kuriuos Iranas laiko paliaubų pažeidimu. Be to, pasikartojantys smūgių apsikeitimai tarp JAV ir Irano pajėgų didina riziką, kad karas gali atsinaujinti. Šiandieniniai pranešimai apie JAV smūgius kariniams taikiniams Iranui priklausančioje Kešmo saloje bei Irano įvykdytą raketų paleidimą link JAV bazių Kuveite ir Bahreine indikuoja, kad taikos derybos gali užtrukti. Iš kitos pusės, JAV valstybės sekretorius M. Rubio vakar Senate teigė, kad yra reali galimybė, jog artimiausiu metu JAV pasieks susitarimą su Iranu, pagal kurį Iranas atsisakytų branduolinio ginklo ambicijų. Vyraujant neapibrėžtumui, „Brent“ naftos kaina trečiadienio rytą buvo pakilusi 1,5 proc. ir viršijo 97 dolerius už barelį.
JAV darbo rinka rodo atsparumo ženklus. Vakar pranešta, kad balandžio mėnesį JAV ekonomikoje buvo 7,6 mln. laisvų darbo vietų – tai didžiausias skaičius nuo 2024 metų gegužės, gerokai viršijęs analitikų prognozes. Laisvų darbo vietų ir bedarbių skaičiaus santykis balandį padidėjo iki 1,03, palyginti su 0,95 kovą, o tai rodo, kad ekonomikoje šiuo metu laisvų darbo vietų skaičius viršija bedarbių skaičių.
