Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Lietuva, apribodama tranzitą į Kaliningradą, vykdė Europos Sąjungos (ES) sankcijas. Anot jo, kitokio sprendimo Lietuva priimti negalėjo. Tuo metu Seimo opozicijos atstovas Saulius Skvernelis šiai nuomonei nepritaria.
Apie tai G. Landsbergis žurnalistams kalbėjo po uždaro Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) ir Užsienio reikalų komitetų (URK) jungtinio posėdžio.
„Turėjome galimybę pristatyti Europos Komisijos mums pateiktus išaiškinimus bei patį reglamentą ir jis nepalieka jokios erdvės jokiai interpretacijai, tai yra juodu ant balto parašyta. Ir kaip sakė Europos Sąjungos aukštasis reikalų patikėtinis J. Borellis, Lietuva tiesiog elgėsi pagal taisykles. Ir, jeigu mes esame teisės viršenybės principą ginanti valstybė, tai mes, valstybės įmonė, neturėjo kitos galimybės kaip tai padaryti“, – aiškino G. Landsbergis.
Anot jo, sprendimas riboti tam tikrų prekių tranzitą į Kaliningradą nebuvo slepiamas.
„Kovo 14 dieną sankcijos buvo priimtos, laikų atidėjimai buvo aiškūs, buvo pasakyta, kas važiuos, kas nevažiuos. Visa tai buvo [...] ant stalo padėta“, – aiškino ministras.
G. Landsbergio teigimu, Kremliaus pasipiktinimas Lietuvos veiksmais greičiausiai yra Rusijos propagandos dalis.
„Rusija, norėdama savo propagandinių tikslų ir dėl ne taip sėkmingai einančio karo, kaip jie tikėjosi, norėjo apkaltinti Vakarus, pasinaudodama Lietuvos pavyzdžiu.
Visa tai, kas buvo pavadinta neva blokada arba kažkokiu uždarymu tranzito, sudaro mažiau negu 1 procentą visų pervežimų, kurie kerta Lietuvos teritoriją. Kitaip tariant, visa ši informacinė ataka prieš Lietuvą yra padaryta dėl kiek mažiau negu 1 procento“, – komentavo užsienio reikalų ministras.
G. Landsbergis, paklaustas, kaip suprasti Kremliaus pareiškimus, kad bus ribojama 50 proc. tranzito į Kaliningradą, pabrėžė, jog toks skaičius susidaro, susumavus visas sankcionuojamas prekes. Tačiau ministras pridūrė, kad pačios Rusijos tranzitas į Kaliningradą nuo karo prieš Ukrainą pradžios ėmė mažėti.
„Sudėjus visas būsimas sankcionuotas prekes, joms pritaikius sankcijas, neleidus joms kirsti Lietuvos teritoriją, jos sudarytų šiek tiek mažiau negu 50 procentų visos tranzito apimties. Noriu pabrėžti, kad nuo karo pradžios tranzito apimtys nuolat mažėjo. Galima iš to daryti išvadą, kad Rusija ruošėsi sankcijoms, buvo perskaičius dokumentus teisingai. Tai yra dar vienas akmenėlis į ta informacinės atakos kontekstą“, – komentavo G. Landsbergis.
Kremlius pareiškė, kad Lietuva tranzito ribojimais į Kaliningrado sritį pažeidžia tarptautinius susitarimus ir pareikalavo, kad Lietuva nutrauktų dalies prekių tranzito geležinkeliais draudimą. Lietuvos atstovai tikina, kad vienašališkų ribojimų neįvedė ir priduria, kad tranzito draudimus numato ES sankcijos.
ES sankcijų pakete Rusijai įvesti ribojimai rusiškam plienui ir kitų juodųjų metalų produktams pagal sutartis, sudarytas iki birželio 17-osios, o nuo paėjusio šeštadienio jie negali būti gabenami per ES šalių teritorijas.
Ragino nesistebėti Rusijos reakcija
G. Landsbergis ragino nesistebėti, jei Rusija dėl Lietuvos sprendimų vykdyti ES sankcijas piktinsis ir ateityje.
„Nenustebkime. Gali būti piktesnių žodžių. Dėl to mes siekėme būti NATO nariais, dėl to mes norime išlikti NATO nariais, dėl to norime, kad aljansas įsikurtų Lietuvoje su nuolatiniais pajėgumais“, – tikino jis.
G. Landsbergis, atsakinėdamas į klausimus, teigė neturintis informacijos apie galimą Rusijos atsaką į tranzito ribojimą į Kaliningradą.
„Neturime jokios informacijos. Lygiai taip pat ir iš mūsų žvalgybos nėra jokių indikacijų, kurios keltų dabar susirūpinimą“, – pažymėjo ministras.
Jis kartojo, kad Kremlius šiuo metu užsiimta informacine ataka, dezinformacija, tad, G. Landsbergio teigimu, svarbiausia pateikti tikslią informaciją, siekiant atremti Rusijos propagandą.
Ministras, paklaustas, kodėl apie tranzito į Kaliningradą ribojimą, vykdant ES sankcijas, nebuvo kalbėta praėjusią savaitę, tvirtino, kad iš pradžių norėta visus procesus iki galo suderinti su Europos Komisija.
G. Landsbergis pažymėjo manantis, kad Rusijai sankcijos turi būti taikomos, neieškant kažkokių išimčių, nors, anot jo, kai kurios Europos valstybės galbūt ir būtų linkusios šiuo klausimu nusileisti Kremliui.
„Manau, kad tai buvo teisinga. Nemanau, kad reikėtų svarstyti apie kažkokius alternatyvius galimus sprendimus“, – aiškino užsienio reikalų ministras.
Jis užsiminė, kad Rusijai dėl jai taikomų sankcijų turi teisę kreiptis į Europos Komisiją, ES Teisingumo Teismą, tačiau, ar taip bus padaryta, G. Landsbergis spėlioti nenorėjo.
Tranzito srautas sumažėjęs daugiau negu du kartus
NSGK ir URK posėdyje dalyvavęs susisiekimo ministras Marius Skuodis žurnalistams sakė, kad Rusijos tranzito į Kaliningrado sritį srautai, palyginus praėjusių metų pabaigą ir šių metų gegužę, yra sumažėję daugiau negu du kartus.
„Srautai pradėjo kristi dar iki karo pradžios ir toliau tolygiai mažėjo“, – atkreipė dėmesį M. Skuodis.
„Tai daug ką pasako, kaip sankcijos buvo suprastos ir kam rengtąsi“, – pridūrė ministras.
M. Skuodžio teigimu, įvertinus visas Rusijai ir Baltarusijai taikomas sankcijas, galima prognozuoti, kad „Lietuvos geležinkeliai“ šiemet perveš 50 proc. mažiau krovinių negu įprastai.
„Tas nekelia kažkokios nuostabos, tai yra žinoma situacija. Natūralu, mes dedame visas pastangas investuoti į Vakarų kryptį, į termodalinį pervežimą“, – tvirtino ministras.
M. Skuodis užsiminė, kad vykdant ES sankcijas, būta atvejų, kai vilkikuose gabentos dvejopos paskirties prekės neturėjo tam tikrų leidimų, tačiau, anot jo, Lietuvoje nėra fiksuojami masiniai pažeidimai, siekiant apeiti ES sankcijas.
Skvernelis: Lietuva turėjo kitą pasirinkimą
Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Saulius Skvernelis tvirtino nesutinkantis su G. Landsbergiu, kuris teigė, kad Lietuva, vykdydama ES sankcijas ir ribodama Rusijos tranzitą į Kaliningradą, neturėjo kitos išeities.
„Lietuva turėjo pasirinkimą prieš priimant sprendimus, kitokį pasirinkimą, bet pasirinko tokį kelią.
Kiekvienu atveju, kai svarstomi sankcijų paketai, valstybės numato tam tikras grėsmes, konkrečiai, kas gali būti, kaip gali būti tai panaudota, atsakant į sankcijas prieš konkrečią valstybę, tai Lietuva tą turėjo vertinti. Galbūt ir įvertino, esame drąsi šalis, tai tokį sprendimą ir priėmė“, – žurnalistams komentavo S. Skvernelis.
Jis teigė nemanantis, kad Lietuvai, taikant sankcijas, reikėjo prašyti išimčių, tačiau, S. Skvernelio teigimu, reikėjo įvertinti galimą Rusijos atsaką.
„Nesakau, kad reikėjo išimties prašyti, bet reikėjo tiesiog įvertinti tą atsaką, koks galėjo būti, koks yra, mes nežinome, koks jis dar bus, ir priimti galbūt kitokius sprendimus“, – dėstė parlamentaras.
S. Skvernelis apgailestavo, kad opozicijos atstovai tik dabar sužinojo apie sprendimus dalinai riboti Rusijos tranzitą į Kaliningradą. Anot jo, apie tai galima buvo Seime padiskutuoti ir anksčiau.
Opozicijos atstovas, paklaustas apie sankcijas Rusijai, pažymėjo, kad itin svarbu, jog sankcijos būtų tikslios ir paveikios.
„Ar šiandien tai, kas yra ribojama, tai yra pervežti iš Rusijos teritoriją į Rusijos teritoriją per Kaliningrado koridorių tranzitu, yra skausmingos sankcijos? Ar jos buvo vertos to, kokią Rusijos reakciją iššaukė – aišku, nežinome dar pasekmių – į šito sankcijų paketo taikymą?“, – kėlė klausimus politikas.
S. Skvernelis teigė, kad uždarame NSGK ir URK posėdyje buvo kalbėta ir apie galimas Rusijos reakcijas į tranzito į Kaliningradą ribojimą, tačiau, kaip teigė poliitikas, tai yra ribojo naudojimo informacija, tad jos neatskleidė. Vis dėlto, pasak S. Skvernelio, Kremliaus grasinimai atsakomaisiais veiksmais nėra iš piršto laužti.
„Aš nemanau, kad tai yra tušti gąsdinimai. Kokie tie veiksmai bus, parodys ateitis. Manau, kad tai įvertino valdantieji ir turbūt, kai prie apskrito stalo buvo svarstomos sankcijos, tikiuosi, reakcijos buvo įvertintos“, – kalbėjo Seimo narys.
Beda pirštu į kaistančią situaciją
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Dainius Gaižauskas po NSGK ir URK posėdžio tvirtino, kad sankcijų prieš Rusiją įgyvendinimas dar labiau kaitina geopolitinę situaciją.
„Karinė žvalgyba akcentuoja, kad situacija kaista. Valstybės saugumo departamentas sako, kad situacija pavojinga, iš prezidentūros atstovo išgirdome, kad eskalacija yra didžiausia grėsmė ir, jei kažkas būtų, tai būtų Kaliningradas“, – žurnalistams aiškino jis.
„Valstietis“ neslėpė pasigendantis Vyriausybės reakcijos į galimą agresyvų Rusijos atsaką dėl jos atžvilgiu vykdomų sankcijų.
„Man nepatinka tai, kaip mūsų dabartinė Vyriausybė ir valdantieji į tai reaguoja. Tas jų optimizmas man tikrai nesuprantamas“, – aiškino parlamentaras.
D. Gaižauskas pažymėjo, kad taip pat būtina vertinti ir Rusijai taikomų sankcijų efektyvumą.
„Jeigu mes nepasiekiame tam tikro rezultato tam tikromis sankcijomis, bet prisišaukiame didelių grėsmių Lietuvai, mūsų piliečiams, tai manau, kad tam tikrus klausimus galėtume apsvarstyti ar bent jau pateikti Europos Sąjungai“, – tvirtino opozicijos atstovas.
NSGK pirmininkas: išimtys žudo sankcijas
NSGK pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas po komitetų posėdžio ragino kolegas iš opozicijos pasverti kiekvieną žodį, kalbant apie galimą Rusijos reakciją į Lietuvos veiksmus, mat anot jo, neatsakingas kalbėjimas gali pasėti paniką.
Jis teigė tikintis, kad po NSGK ir URK posėdžio parlamentarai įsitikino, jog tranzito į Kaliningradą ribojimas buvo ne Lietuvos iniciatyva, o sprendimas, kuriuo vykdomos ES sankcijos.
L. Kasčiūnas teigė manantis, kad, taikant ES sankcijas, reikėtų kalbėti apie kažkokias išimtis. Anot jo, būtent to ir siekia Rusija.
„Ką reiškia išimtys? Išimtys nužudo sankcijas. Čia yra esminis dalykas“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.
„Jeigu kažkas siūlo tokiu keliu eiti, tai jie siūlo iš esmės rusišką receptą, tai yra atšaukti sankcijas“, – pridūrė NSGK pirmininkas.
Jo teigimu, energetiniai apribojimai galėtų būti vienas būdų, kaip Maskva gali atsakyti į ES sankcijas, kuris vykdo Lietuva, tačiau, anot L. Kasčiuno, Lietuva tam yra pasiruošusi.
„Esame padarę labai daug namų darbų, bet mūsų pozicijos energetiniame sektoriuje, kuris galėtų būti tas taškas, yra labai solidžios. Net ir elektros energetikai, kur yra kalbų, kad mus atjungs nuo BRELL sistemos. Mes galėtume ir be šios sistemos“, – komentavo NSGK pirmininkas.
Jis priminė, kad Lietuva nenaudoja rusiškų gamtinių dujų.
„Šioje vietoje esame pasiruošę, turime pasiekę tam tikrą atsparumo lygį ir, manau, kad jis tikrai solidus“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Pasak politiko, pats Kaliningradas priklausomas nuo per Lietuvą einančios infrastruktūros.
„Ne viskas taip paprasta ir jiems. Jie gali turėt suskystintų dujų terminalą, vis tiek yra priklausomi nuo vamzdžio, einančio per Lietuvą. Jie irgi turi tą kalkuliuoti, svarstyti, mąstyti, dėliodami savo tam tikrus atsakus“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
Jis abejojo, kad karinių priemonių panaudojimas prieš Lietuvą yra tikėtina.
„Jie negali šiuo metu kariauti antro karo vienu metu. Jie gali riaumoti, rėkauti, bet jei kalbame apie iššūkį NATO šaliai, jie tiesiog nepajėgūs to daryti. Gali daryti provokacijas, įgyvendinti lokalų algoritmą, bet kalbėti apie kažkokią karinę invaziją, jie tiesiog nepajėgūs“, – dėstė L. Kasčiūnas.
