Birželio 2 d. – tarptautinės „DUOday“ iniciatyvos diena. Lietuvoje ji vyksta jau trečią kartą. Vieną dieną žmonės su negalia gali susipažinti su darbuotojų užduotimis. Darbdavys gauna progą pažinti dalyvių gebėjimus. Idėjos sumanytoja Jurgita Kuprytė sako, kad vienos dienos patirtis darbe dažnai perauga ir į ilgalaikius pokyčius. O šiemet projekte pasiryžo dalyvauti daugiau kaip 80 įmonių.
Ne vienus metus vykstanti iniciatyva suburia vis daugiau įmonių. Idėjos sumanytoja J. Kuprytė pasakoja, kad 2019 metais į Lietuvą atkeliavęs projektas turi net du tikslus.
„Iniciatyva yra tarptautinė. Į Lietuvą mes ją atvežėme 2019 metais. Ji turi du tikslus. Vienas – kad žmonės su negalia išeitų į skirtingas organizacijas, įmones ir ten galėtų nors vieną dieną išbandyti skirtingas profesijas. Kitas tikslas – šviesti visuomenę, darbdavius apie žmonių su negalia gebėjimus, jų galimybes, apie tai, kad jų daugiau galėtų dalyvauti darbo rinkoje. Kalbant apie rezultatus, tai pradėjome nuo bandomojo projekto ir iniciatyva išaugo. Šiais metais turime prisijungusių 80 įmonių, 12 miestų ir turėsime smagių patirčių“, – sako idėjos sumanytoja.
Profesijų, kurias gali pasimatuoti neįgalieji, spektras labai didelis – šiemet sulaukta ir dalyvio, kuris išbandys prezidento kėdę.
„Profesijos labai skirtingos – nuo kelio darbininkų, apskaitininkų, produktų komplektuotojų iki prezidento. Tai iš tikrųjų tų profesijų spektras didžiulis, nes ir organizacijos, ir įmonės, kurios prisijungė prie iniciatyvos, yra labai skirtingos“, – sako J. Kuprytė.
Idėjos sumanytojos teigimu, įmonėms, kurios dalyvauja iniciatyvoje, nereikia didelio pasiruošimo norint priimti negalią turintį asmenį į darbą vienai dienai.
„Įmonės yra informuojamos, jeigu joms reikia kaip nors specifiškai pritaikyti darbo sąlygas. Bet apskritai tas pasiruošimas yra toks, kad turi atverti širdis ir protus žmonių. Priimti darbuotojus, kurių galbūt organizacijoje įprastai nėra, tai vienai dienai susipažinti ir pažinti negalią turinčius žmones iš arčiau ir galbūt ateityje pagalvoti, kodėl gi tai negalėtų būti kolega ilgam laikotarpiui“, – teigia iniciatorė.
Negalią turinti Renata Nemeikaitė dirba greitojo maisto restorane „McDonalds“. Moteris džiaugiasi ne tik gautu darbu, bet ir kolektyvu. Pašnekovė tikina sunkumų nepatirianti, o į darbą kasdien eina kaip į šventę.
„Aš dirbu ir salėje, ir virtuvėje. Du mėnesiai buvo sunkiausi, kai įsidarbinau, o paskui įsivažiavau. Darbo metu reikia nuvalyti staliukus, surinkti padėklus, šiukšles. Pradžia buvo labai keista, kai pasiūlė mums vadovė Jurgita įsidarbinti. Galvojau, neisiu, bet nusprendžiau pabandyti. Kolektyvas labai draugiškas. Jeigu kas neaišku, yra vadovas arba vadybininkas, gali paklausti. Būna, kad labai daug darbo, pavargsti, bet vis tiek džiaugiesi, kad darbas yra. Į darbą norisi kaip į šventę eiti. Labai džiaugiuosi“, – tikina R. Nemeikaitė.
J. Kuprytė džiaugiasi, kad įmonių, kurios priima darbuotojus su negalia, daugėja. Tačiau patys žmonės yra atitolę nuo darbo rinkos, todėl reikalingas adaptacinis laikotarpis.
Įmonių, kurios kreipiasi į mūsų organizaciją norėdamos įdarbinti žmones su negalia, daugėja. Iš kitos pusės – jiems reikia papasakoti apie tuos žmones ir padėti pasirengti juos priimti. Kalbant apie žmones, labai daug jų nedirba daug metų, kartais niekada nėra dirbę, tas atotrūkis nuo darbo yra ilgas, todėl jie ne visada būna aktyvūs darbo ieškotojai. Jie tiesiog sėdi namuose ir gyvena savo gyvenimą. Tai reikia tam tikro ir paruošiamojo laikotarpio juos išvesti, pripratinti prie kitokios rutinos, prie tam tikrų funkcijų atlikimo, tai užtrunka“, – sako J. Kuprytė.
Po tokios iniciatyvos įmonė „Decathlon Lietuva“ įdarbino vieną žmogų. Dabar, įmonės atstovės Aleksandros Nevlianskajos teigimu, darbuojasi jau 5 asmenys.
„Iš viso dabar yra penki asmenys. Specialiai paruošti darbo vietos mums nereikia, nes mes iš karto priimame į pagalbinio darbuotojo poziciją. Šie žmonės dirba prie matavimosi kabinų, palaiko ten tvarką. Paruošimas buvo labiau iš tos pusės, kad reikėjo žmones integruoti, kad jie apsiprastų. Mes neturime tokių pajėgumų, kad galėtume praleisti su žmonėmis visą dieną ar kelias dienas. Todėl pas mus ateidavo potencialūs darbuotojai arba jau realūs darbuotojai su kuratoriais iš Socialinės įdarbinimo agentūros“, – teigia A. Nevlianskaja.
„Rimi Lietuva“ personalo valdymo partnerė Evelina Dirmaitė taip pat džiaugiasi, kad „DUOday“ iniciatyva vis dažniau pritraukia dirbti negalia turinčių asmenų.
„Labai džiaugiuosi, kad turime tų sėkmės istorijų, kuomet iš „DUOday“ ateina žmonės, pamato detaliau, kaip atrodo tas darbas prekybos centruose. Taip pat turėjome atvejų, kuomet ir biuro pozicijos buvo šešėliuojamos. Manau, labai trūksta to, kad, suvokdamas teisingai darbo aplinką ir darbo poziciją, žmogus galėtų priimti tinkamą sprendimą. Tai tikrai turime ne vieną istoriją, kai po „DUOday“ žmonės įsidarbino. Labai džiaugiuosi, kad žmonės įsidarbina jau susipažinę ir žinodami apie darbo vietą. Pavyzdžiui, dalyvavo „DUOday“ ir kreipiasi po kurio laiko, nes atsidaro nauja parduotuvė, kuri yra netoli gyvenamosios vietos“, – sako E. Dirmaitė.
Idėjos sumanytoja J. Kuprytė sako, kad kalbant apie tai, kaip įmonės turėtų pritaikyti darbo vietas neįgaliesiems, nereikėtų to suprasti siaurąja prasme. Kartais net minimalūs dalykai gali padėti naujam darbuotojui geriau vykdyti paskirtas užduotis.
„Kai kalbame apie darbo sąlygų pritaikymą, nereikia siaurai suprasti, kad tai tiktai įvažiavimas, kas irgi svarbu žmonėms su judėjimo negalia, bet labai dažnai tas pritaikymas gali reikšti darbo valandų skaičių mažesnį, negu yra įprasta darbuotojams, gali būti funkcijų susiaurinimas, jeigu žmogui per sunku daryti daug užduočių vienu metu, ilgesnis apmokymams skirtas laikas ir panašiai. Tokie kartais, atrodo, minimalūs prisitaikymai yra labai reikšmingi žmonėms su negalia, jie leidžia patenkinti individualius poreikius“, – aiškia J. Kuprytė.
Paklausta, ko reikia, kad Lietuvoje žmonės su negalia lengviau įsidarbintų, J. Kuprytė sako, kad labai padėtų tarpininkai tarp darbuotojų ir neįgaliųjų.
„Man atrodo, kad labiausiai reikia paslaugos, kuri suvestų darbdavius ir negalią turinčius žmones, svarbu išsiaiškinti tų žmonių individualius poreikius, paieškoti individualizuotų sprendimų. Kartais darbdaviams savaime, net ir gaunant subsidijas, per sunku įsigilinti į kiekvieną situaciją ir suprasti įvairių negalių, neįgaliųjų poreikius. Tai tos tarpininkų grandies, man atrodo, labiausiai trūksta Lietuvoje, nes sisteminiu būdu nėra teikiama tokia paslauga“, – sako pašnekovė.
Pokalbio klausykitės radijo įraše.
Parengė Miglė Valionytė
