Ramybė ir gamtos artumas. Šie jausmai lydėjo interjero dizainerę Kristiną Pundę, kūrusią Aukštaitijos miškų prieglobstyje esančios sodybos interjerą. Rezultatas – elegantiška ir universali erdvė, kurioje gyvenimas tempas sulėtėja.
Interjero atspirtis – aplinka
Kai interjero dizainerė K. Pundė pirmą kartą nuvažiavo apžiūrėti Molėtų miškuose esančios sodybos, jos pastatai dar tik kilo. Todėl galutinį vaizdą buvo galima susidaryti tik iš parengtų brėžinių ir šeimininkų pasakojimų.
„Apėjome ne tik planuojamas erdves, bet ir visą teritoriją aplink. Nusileidome iki ežero, pasivaikščiojome po apylinkes, kad geriau suprasčiau, kokie bus šie namai, kur jie yra, kokį jausmą transliuoja aplinka, kiek dieną yra šviesos, kokie vaizdai pro erdvių langus“, – pirmąją „pažintį“ su projektu prisimena ji.
Interjero dizainerei buvo svarbu sukurti jaukius praktiškus namus, kuriuose derėtų funkcionalūs ir estetiški sprendimai, atsispindėtų miško tema ir būtinai atsirastų žalios spalvos.
K. Pundė prisimena, kad projektuojant interjerą jos neapleido po pirmo apsilankymo atmintyje išlikęs nenusakomas ramybės ir gamtos artumos jausmas. Jis tapo atspirtimi renkantis vidaus apdailos medžiagas – jų intuityviai norėjosi natūralių.
„Būnant vietoje ir pabandžius įsivaizduoti juodomis vertikaliomis lentomis dengtus tūrius, supratau, jog labai norisi to juodų lentų motyvo tęsinio ir viduje. Taip atsirado schema: juodos akcentinės lentos, molio sienos, daug natūralaus medžio, natūralaus akmens paviršiai, ratanas, gamtiškos detalės ir formos, ramios, taktilinės medžiagos“, – apie aplinkos inspiruotą interjero apdailą kalba dizainerė.
Trys tūriai – trys funkcijos
305 kv. m sodyba sudaryta iš trijų vieno aukšto tūrių. Centriniame įkurdinta gyvenamoji erdvė. Ilgu koridoriumi jis jungiasi su antra namo dalimi, kur įrengti miegamieji, vonios kambariai bei pirtis. Trečias tūris, į kurį patenkama iš lauko, skirtas maisto gaminimo studijai, jogai bei dirbtuvėms.
Visi trys tūriai skirtingi ne tik funkciškai, bet ir stilistiškai: miegamųjų zonoje paklotos medinės grindys, pasitelktas atsikartojantis skirtingomis spalvomis dažytų lubų motyvas, kambarių sienos išklijuotos miško raštų tapetais. Trečioje, darbinėje, dalyje pasak dizainerės, atsirado daugiau industrinių sprendimų.
Reikšmingu gyvenamosios dalies interjero akcentu tapo aukštos šlaitinės lubos. Jų apdailai dizainerė parinko ąžuolo parketlentes, sukuriančias jaukų erdvę apgaubiantį efektą.
„Tai – puiki šilumos atsvara grindų plytelėms. Namų šeimininkai turi augintinių, tad buvo sutarta, kad gyvenamosios erdvės grindys privalo būti išklotos plytelėmis, kad gyvūnai ir žmonės galėtų laisvai migruoti iš patalpos į lauką ir atvirkščiai – dėl praktiškų sumetimų“, – sako K. Pundė. Į vidaus patalpas persikėlė ir juodų fasado lentų motyvas. Jis atsispindi židinio apdailoje, duryse, virtuvės fasaduose, holo sienų apdailoje.
Sudėtingiausia dalis – židinio siena
Nepaisant gyvenamosios patalpos dydžio ir lubų aukščio, gyvenamasis kambarys jaukus, atitinkantis žmogišką mastelį. Dizainerė sako, kad tokio rezultato padėjo pasiekti ne tik tinkamas medžiagų pasirinkimas, bet ir jų zonavimas.
„Tarkime, sprendimas, kur baigiasi medžio apdaila ant šlaitinių lubų, o kur prasideda siena tarsi „nuleido“ patalpą iki žmogaus mastelio. Taip pat buvo svarbu nuspręsti, koks bus baltos tuščios sienos santykis su medžio/akmens tekstūromis, nes tai duoda skirtingą jausmą erdvei.“ Nejaukaus „tuščios salės“ efekto padėjo išvengti ir užpildytas erdvės plotas, o natūralios tekstilės kilimai, užuolaidos, paminkštinti sodinukai ant palangių padėjo sukurti jaukią akustiką.
Erdvioje gyvenamojoje zonoje numatyta daugybė veiklos scenarijų: grožėtis pro didelius langus atsiveriančiais vaizdais į sodą, skaityti knygas, mėgautis židinio šiluma ar žiūrėti knygų balde „paslėptą“ televizorių.
Vienu unikaliausių namų interjero akcentų, pareikalavusių daug laiko ir pastangų, K. Pundė vadina židinio sieną, kurią įgyvendino net penki rangovai: apdailininkai, židinistai, akmensistai, baldininkai ir juodų medžio lentų apdailos montuotojai. „Gal keturis kartus teko tikslinti ir perbraižyti, nes kiekvienas rangovas turėjo savo „galima / negalima“ vietas, bet viskas pavyko, ir rezultatas džiugina visus“, – šypsosi interjero dizainerė.
Ant sienos – lietuviškas audinys
Trečioje zonoje – suprojektuota erdvi, su valgomuoju apjungta virtuvė. Kartu mėgstančių gaminti šeimininkų pageidavimu, čia įrengtos dvi darbo vietos su atskiromis keraminėmis plautuvėmis. Elegantiškas virtuvės akcentas – varinė gartraukio spintelė. Vasarą virtuvės-valgomojo erdvė dar labiau prasiplečia, nes ji lengvai susijungia su lauko terasa.
Šalia gaminimo studijos įrengtas lakoniškas jogos kambarys. Atsipalaidavimui skirtą erdvę puošia ant sienos kabantis lietuviškas austinis divonas. „Man labai gražūs mūsų audiniai. Jie kaip meditatyvūs meno kūriniai. Vietoje to, kad kabintume kažką japoniško, kodėl nekabinus lietuviško“, – simpatijas lietuvių audėjų darbui reiškia interjero dizainerė.
