Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad visi Taivaniečių atstovybės atidarymo Lietuvoje buvo derinti su prezidentu Gitanu Nausėda.
„Su prezidentu, prieš atidarant atstovybę, buvo ne tik derinta, bet buvo aktyviai koordinuoti visi veiksmai“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje kalbėjo G. Landsbergis, paklaustas, ar Užsienio reikalų ministerija nederino Taivaniečių atstovybės pavadinimo su prezidentūrą.
„Daugiau nenorėčiau šio klausimo aptarinėti dėl to, kad, kaip matome, nacionalinės politikos tam tikros detalės greitai persikelia į užsienio politiką ir to turbūt nei aš, nei prezidentas nenorėtume“, – pridūrė G. Landsbergis.
LRT.lt primena, kad G. Nausėda pareiškė, kad Lietuvai leidus Taivaniečių atstovybei pavadinime naudoti salos vardą, taip iššaukiant aštrią Kinijos reakciją, buvo padaryta klaida.
„Aš manyčiau, kad ne Taivaniečių atstovybės atidarymas buvo klaida, o pavadinimas, kuris nebuvo derintas su manim“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė prezidentas.
G. Nausėda pažymėjo, kad tiek Lietuva, tiek Taivanas gali atidaryti atstovybes, kurios neturi diplomatinio statuso, tačiau apgailestavo, kad „atstovybės pavadinimas tapo tuo esminiu veiksniu, kuris dabar veikia labai stipriai mūsų santykius su Kinija“.
G. Landsbergis, paklaustas, ar supranta G. Nausėdos poziciją dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo, pabrėžė, kad ministerija vadovaujasi anksčiau prezidento deklaruota nuomone, kad jis pritaria ir siūlomam Taivaniečių atstovybės pavadinimui.
„Mes vadovavomės prezidento viešai išreikšta pozicija, kuria buvo išsakyta parama taip pat ir pavadinimui (Taivaniečių atstovybės – LRT.lt)“, – aiškino G. Landsbergis.
Užsienio reikalų ministras tikino nuolat kalbantis, bendraujantis su prezidentu G. Nausėda užsienio politikos klausimais. G. Landsbergis teigė, jog iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad sutarimą su šalies vadovu pavyksta rasti.
„Pokalbiai yra geranoriški, draugiški ir konstruktyvūs. Tokia yra mano patirtis su valstybės vadovu. Kartais taip atsitinka, kad jie skiriasi nuo vėliau viešumoje išreikštos pozicijos ir tada mes, tie, kurie bendraujame, kartais turime nustebti dėl to, kad viduje kalbamės kita intonacija, atrodo, labai konstruktyviai, vieni kitus labai suprantame. Vėliau, matyt, yra tam tikri aspektai, kurie situaciją pakeičia“, – aiškino G. Landsbergis.
Užsienio reikalų ministras tikino, kad yra dirbama su Lietuvos partneriais užsienyje, jog jie suprastų, kad Lietuvos institucijos sutaria dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo, kad Lietuvos pozicija šiuo klausimu nesikeičia. Pasak G. Landsbergio, siekiama akcentuoti, kad būtent Kinijos veiksmai Lietuvos atžvilgiu, nėra teisingi.
„Dirbame su partneriais, kad galėtume paaiškinti, kad Lietuvos pozicija yra tvirta, Lietuva nepadarė nieko to, kas būtų pažeidimas, tai yra suvereni mūsų teisė. Veiksmai, kurie yra taikomi Lietuvai, jie yra pažeidimas. Šiandien Lietuva yra ta, kuri yra nuskriausta už savo teisingą, vertybinę poziciją“, – apie Lietuvos įmonių prekybos su Kinija problemas kalbėjo G. Landsbergis.
G. Landsbergis pasakojo, kad Lietuva dėl vis agresyvesnių Kinijos veiksmų nuolat palaiko dialogą su užsienio partneriais, tai yra su Europos Komisija ir Vašingtonu.
„Jeigu tai būtų kalba tik apie Lietuvos ir Kinijos dvišalį nesutarimą dėl vienų ar kitų užsienio politikos klausimų, tai galime tai spręsti ir esame pasiruošę tai daryti, tačiau Kinijos sprendimas eskaluoti problemą į Europos Sąjungą užkabina visą Europos Sąjungą“, – dėstė G. Landsbergis.
Anot jo, Kinijos spaudimas Vakaruose veikiančioms verslo įmonėms yra testas visoms Vakarų valstybėms.
„Šitas klausimas yra testas Vakarams. Arba Vakarai jį atlaiko oriai ir pasako, kad neteisėti veiksmai yra neteisėti ir už juos bus atsakas, arba neatlaiko ir tada iš esmės tam tikra prasme patvirtina naują realybę“, – sakė užsienio reikalų ministras.
