Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) panorusi įregistruoti savo iniciatyvos „Man ne dzin“ prekės ženklą išgirdo, kad jis pažeidžia viešąją tvarką.
„Nesitikėjome, kad būtų galima taip siaurai žiūrėti į mūsų valstybinę kalbą. Mes dirbame su jaunais žmonėmis, dėl jaunų žmonių, tad visuomet ieškome naujesnių būdų prie jų prieiti. „Dzin“ turi, paprastai tariant, „cinkelį“, kuris motyvuoja domėtis, įsitraukti, dalyvauti. Man „dzin“ yra linksmas žodis, aš jį vartoju tik gerame kontekste“, – kalbėjo LiJOT vadovas Lukas Kornelijus Vaičiakas.
Tačiau Valstybinis patentų biuras (VPB) nutarė neregistruoti prekės ženklo, nes jis esą prieštarauja viešajai tvarkai.
Toks sprendimas, anot žargonu besidominčio Vilniaus universiteto kalbininko Roberto Kudirkos, verčia sudvejoti vertintojų lingvistine kompetencija. Lietuvių kalbos ir nenorminės leksikos žodyno sudarytojas susiklosčiusią situaciją pavadino „baziniu piš“.
L. K. Vaičiakas sakė, kad LiJOT jau sulaukė advokatų siūlymų ištiktuką „dzin“ nemokamai ginti teisme.
Apstulbino pavyzdys su žodžiu „penis“
„Man ne dzin“ (MND) – nevyriausybinės jaunimo organizacijos LiJOT informacinė jaunimo pilietiškumo skatinimo kampanija. Ji startavo ir tokiu pavadinimu gyvuoja nuo 2004-ųjų.
Prieš keletą mėnesių LiJOT nusprendė, kad atėjo laikas registruoti šį prekės ženklą. Žinia, kurios sulaukė iš VPB Prekių ženklų ir dizaino skyriaus, organizacijos narius apstulbino.
Taip pat skaitykite
VPB nusprendė prekės ženklo „Man ne dzin“ neregistruoti, nes jis esą prieštarauja viešajai tvarkai arba gerai moralei.
Tokį sprendimą biuras grindė tuo, kad Lietuvių žargono bazėje, taip pat internetiniame žodyne pateikiama tokia ištiktuko „dzin“ reikšmė: „tas pats, bala nematė, nesvarbu, nerūpi, nusispjauti, velniop“. Žodelis „dzin“ yra įtrauktas ir į Egidijaus Zaikausko Lietuvių žargono žodynėlį.
„Pateiktame institucijos išaiškinime vartojami keisti pavyzdžiai, aiškinamos reikšmės ir galiausiai prieinama prie to, kad viešoji tvarka sugrius, jeigu leisime jaunimui prie balsadėžių sušukti „Man ne dzin“. Dziniakas man ant tų jūsų rinkimų ir prezidentų, kaip sako patentų biuras“, – socialiniame tinkle svarstė nevengdamas emocijų LiJOT vadovas L. K. Vaičiakas.
Jį nustebino ir tai, kad valstybinė institucija, savo išaiškinime aptardama, kodėl netinkamas pavadinimui ištiktukas „dzin“, vartoja žodį „penis“.
VPB savo rašte, nusiųstame LiJOT, pabrėžia, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad Valstybinis patentų biuras pagrįstai neregistruoja prekių ženklų su netaisyklingais žodžiais, nes tokių žodžių vartojimas pažeistų Valstybinės kalbos įstatymą.
„Atsižvelgiant į „dzin“ santykį su kitais junginio žodžiais, bendrą junginio semantinę reikšmę, vartojimo kontekstą, šis ištiktukas vertintinas kaip atitinkantis apibūdinimų „tas pats“, „nesvarbu“, „nerūpi“ reikšmes, o visas junginys aiškintinas kaip nurodantis „man ne tas pats“, „man nėra nesvarbu“. Tokia reikšme vartojamas žodelis „dzin“ ir visas junginys vertintinas kaip žargoninis, t. y. nenorminis, neteiktinas“, – aiškinama VPB rašte.
Jei nesuprantama, kas yra žargoniškumas, tai kokia sprendimų vertė ir moralė? Bazinis piš.
R. Kudirka
Kaip pabrėžia VPB, „įvertinus semantinę prasmę, vartojimo kontekstą, naudojamas nenorminis, neteiktinas ištiktukas „dzin“, tad jo įregistravimas pažeistų Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo 17 ir 23 straipsnius, kartu ir viešąją tvarką“.
L. K. Vaičiakas LRT.lt sakė ketinantis kreiptis į VPB, kad jis darsyk apsvarstytų savo sprendimą, juolab kad tai, reaguodama socialiniame tinkle, rekomendavo teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska. Tiesa, pakartotinis kreipimasis kainuosiąs dar apie 500 eurų. Į LiJOT kreipėsi ir advokatų kontoros siūlydamos nemokamai atstovauti teismuose, jei to prireiktų.
Kalbininkas: „tai bazinis piš“
Kaip LRT.lt sakė žargonu besidomintis kalbininkas R. Kudirka, šioje istorijoje pats įdomiausias dalykas yra vertintojų lingvistinė kompetencija.
„Kaip buvo suvokta, kad „dzin“ nenorminis? Nes nerado Dabartinės lietuvių kalbos žodyne ar tezauriniame lietuvių kalbos žodyne (lkz.lt)? Bet tuose žodynuose nėra, pavyzdžiui, ir ištiktuko „dzinkt“. Ištiktuko „dzinkt“ nėra nei DLKŽ, nei LKŽ, tad irgi 17 ir 23 straipsnius pažeistų, net sutrikdytų viešąją tvarką respublikoje?.. Įdomu, kaip VPB vertintų pavadinimą „Man ne dzinkt“?“ – neslėpdamas nuostabos svarstė kalbininkas.
Anot jo, suvokti tinkamumą padėtų dešimtys analogiškų ištiktukų ar jaustukų, kurie aprašyti Lietuvių kalbos žodyne:
pi̇̀š menkumui, prastumui, rezultatų nebuvimui nusakyti (Ar iš to visko neišeis tik piš?);
šni̇̀pšt kieno menkumui, pasibaigimui ar rezultato nebuvimui nusakyti;
nei šni̇̀pšt ničnieko, nė trupučio (Jie visą turtelį išsidalino, o man nė̃ šni̇̀pšt);
nė̃ dziñ visai nėra (Nėr kuo ugnies užsikurt nė̃ dziñ).
Dzin reiškia zen
R. Kudirka tikras, kad kontekstinei pasakymo prasmei „nebūk abejingas“ labai taikliai buvo pasirinktas šnekamosios kalbos žodelis „dzin“.
„Pavadinimo kūrėjai nori būti paveikūs ir kalbėti jaunimo kalba“, – pabrėžė kalbininkas.
Jis paaiškino, kad pati žodžio „dzin“ kilmė nežargoniška, tai adaptuotas skolinys iš anglų šnekamosios kalbos – „zen“ („zen“ (colloquial) enlightened, unburdened and free of worries; chill, extremely relaxed and collected), kas reiškia „atsipalaidavęs“, „be rūpesčių“).
„Valstybinis patentų biuras tokių dalykų nerado Lietuvių žargono bazėje, nes kažin ar ten bazė? Jei nesuprantama, kas yra žargoniškumas, tai kokia sprendimų vertė ir moralė? Bazinis piš“, – reziumavo kalbininkas.
VPB: sprendimas nėra galutinis
Kaip LRT.lt paaiškino VPB Pramoninės nuosavybės informacijos skyriaus specialistas Lukas Valentukevičius, prekių ženklų ekspertas, atlikęs prekių ženklo ekspertizę, nusprendė, kad ženklas neregistruotinas, mat prieštarauja viešajai tvarkai.
L. Valentukevičius pabrėžė, kad VPB registruoja prekių ženklą, jeigu jis atitinka jam keliamus absoliučius reikalavimus, numatytus Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnyje. Vienas iš galimų atsisakymo registruoti ženklus pagrindų yra atvejis, kai ženklas prieštarauja viešajai tvarkai.
Vertindamas prekių ženklą ekspertas taip pat atsižvelgia į sukauptą gyvenimo ir darbo patirtį, vidinį įsitikinimą, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus.
L. Valentukevičius
„Kadangi prekių ženklai yra naudojami viešojoje erdvėje, jiems taikomi valstybinės kalbos vartojimą viešajame gyvenime reglamentuojantys įstatymai. Pateiktame registruoti ženkle žodis „dzin“ yra vartojamas žodžių junginyje, kuris dėl savo nevienareikšmiškos prasmės priskiriamas prie lietuvių kalbos žargono ir viešojoje erdvėje yra nevartotinas. Ekspertas, įvertinęs šią informaciją ir atsižvelgdamas į Lietuvos teismų praktiką, kad valstybinės kalbos reikalavimų laikymasis yra viešosios tvarkos dalis, priėmė sprendimą atsisakyti registruoti šį prekių ženklą“, – paaiškino biuro atstovas.
Taip pat skaitykite
Anot L. Valentukevičiaus, prekių ženklų registravimo taisyklės numato, kad, atlikdamas ekspertizę ir priimdamas sprendimą dėl prekių ženklo registravimo, ekspertas vadovaujasi prekių ženklų ekspertizės gairėmis, Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos praktikos derinimo prekių ženklų srityje programos bendraisiais pranešimais ir naudojasi visa jam prieinama rašytine ir elektronine informacija, susijusia su ženkle nurodytais žymenimis, kurios kilmės šaltinį galima nustatyti: duomenų bazėmis, enciklopedijomis, žinynais, žodynais, žurnalais, katalogais ir kitais leidiniais.
„Vertindamas prekių ženklą ekspertas taip pat atsižvelgia į sukauptą gyvenimo ir darbo patirtį, vidinį įsitikinimą, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei pareiškėjo ar trečiųjų asmenų pateiktą informaciją“, – sakė L. Valentukevičius.
Specialistas priminė, kad šis VPB eksperto sprendimas nėra galutinis, nes kiekvienas pareiškėjas per nustatytą terminą turi teisę paprašyti pakartotinės ekspertizės ir pateikti papildomą informaciją bei argumentus, jeigu nesutinka su eksperto sprendime išdėstytais argumentais ar motyvais.
