Eidamas 97 metus mirė partizanas Juozas Jakavonis-Tigras. Nuo devyniolikos J. Jakavonis dalyvavo ginkluotame pasipriešinime. Tėvų kieme įrengtame bunkeryje kurį laiką dirbo su partizanų vadu Adolfu Ramanausku-Vanagu. J. Jakavonis-Tigras buvo ir pogrindinės spaudos platintojas, o po dvejų metų aktyvios partizaninės kovos sučiuptas NKVD. Neišdavęs nė vieno bendražygio partizanas iki 1959-ųjų kalėjo Sibire.
Šios sodybos kiemas Kasčiūnų kaime ant Merkio šlaito 1945-aisiais tapo prieglobsčiu partizanams. Įrengtas bunkeris tapo ir pirmąja Pietų Lietuvos partizanų vadaviete. Čia dirbo ne tik partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, bet ir tada dar tik devyniolikmetis Juozas Jakavonis.
Taip pat skaitykite
Minėdamas 90-metį J. Jakavonis prisiminė, ginti tėvynę privalėjo visi.
„Aš gimęs 1925 metais, ėjau mokyklon, patriotiškai mokino mokytojai ir kunigai. Dėstė meilę Dievui ir Tėvynei. Ir mes jau kada reikėjo kovoti, 1944 metais jau mes išėjom 10 vyrų, matot kiek per 20 metų mums įskiepijo patriotizmą ir buvo bažnyčia ir mokykla mums dėstė patriotiškai“, – 2015-aisiais pasakojo partizanas.
Tigro slapyvardžiu žinomas jaunuolis buvo partizanų ryšininkas ir pogrindinės spaudos platintojas. Adolfo Ramanausko prisiminimuose trumpai rašoma, kad spausdinimo mašinėlę gavo būtent iš J. Jakavonio. Šis, prisimena vykęs į Druskininkus dokumentų, bet grįžo iš stribų nugvelbęs rašomąją mašinėlę.
„Aš pamačiau kampe stovi radijas, ten visokių daiktų, knygų ir mašinėlė. Man toks noras kilo, aš ją pagriebiau ir išvežiau iš to laužo. Aš Vanagui kai padaviau tą mašinėlę, kaip jis jau pageidavo, tai mane išbučiavo“, – 2018-aisiais apie partizanavimo metus prisiminimais dalinosi J. Jakavonis-Tigras.
Adolfas Ramanauskas-Vanagas spausdino partizanų laikraščius. Su pogrindine spauda J. Jakavonis ir buvo sučiuptas 1946-ųjų žiemą. NKVD rankose atsidūrė Juozo Jakavonio dokumentai. Jie nežinojo, kad dokumentai suklastoti, o Tigrui iš tiesų ne 16 metų, o 20 metų. Taip Juozas Jakavonis buvo pasmerktas tremčiai į Sibirą, o ne greitai mirčiai. Neišdavė nė vieno bendražygio.
„Pone Juozai, jūs vis dėlto, na, iš tiesų iškentėjęs esate labai daug, daug matęs – ir ta tremtis, ir lageriai, ir jaunystė bunkeriuose. Ar jūs jaučiate kokią nors, na, nežinau, kaip tai pavadinti neapykantą, kažkokius blogus jausmus dabar prisiminęs visą tai valstybei, kuri taip su mumis elgėsi?“, – partizano buvo paklausta 2018-ųjų laidoje „Savaitė“.
„Žinote, aš daug matau draugų, buvusių partizanų, kurie drebėdami pasakojo iš pykčio – aš jiems taip, aš taip, užmuščiau. Jie buvo suklaidinti, reikia Kristaus mokslais pasiremti – atleisk, jiems viešpatie, nes jie nežino, ką daro. Taip ir čia. Tas buvo, gali pykti, bet naudos gi neduos šitas. Ir jie pamatė, kad aš grįžau, tie patys, kurie areštavo, kurie norėjo nušauti, ir jie paskui jau suprato, kad buvo suklaidinti. Turi atleisti, pagal religiją“, – sakė partizanas.
Iš tremties J. Jakavonis grįžo 1959-aisiais ir, nors buvo sunku, pasak artimųjų prisiminimų, kiekvieną iššūkį priimdavo su šypsena.
1997 metais padedamas šaulių J. Jakavonis-Tigras atkasė ir atkūrė legendinį partizanų bunkerį. Širdingai sutikdavo kiekvieną atvykusįjį ir kas kartą papasakodavo išgyventą istoriją – apie ryžtą, drąsą ir tai, ką reiškė kova dėl Lietuvos.
