Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas ketvirtadienį teigė, kad nėra objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendime minimi 5 Afganistano piliečiai yra Lietuvos teritorijoje. Nenustatyta ir kad jie būtų pasienyje su Baltarusija.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) trečiadienį byloje Sadeed ir kiti prieš Lietuvą nurodė laikinąsias apsaugos priemones 5 Afganistano piliečiams, kurie bando patekti į Lietuvą iš Baltarusijos. Kaip teigia migrantai, dabar jie slepiasi Lietuvoje tam, kad nebūtų grąžinti į Baltarusiją.
Priemonės galios iki rugsėjo 29 dienos.
Kaip ketvirtadienį komentavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas, kad nėra objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad minėti Afganistano piliečiai yra Lietuvos teritorijoje.
„Šiam momentui prie valstybės sienos yra viena neteisėtų migrantų grupė, kuri yra prie valstybės sienos iš Baltarusijos pusės jau nuo rugsėjo 2 dienos. Apie tą grupę buvo ne kartą minėta.
Šiems neteisėtiems migrantams, kurie, beje, nėra Afganistano piliečiai, teikiama pagalba, teikiamas maistas, vanduo. Taip pat aprūpinama medicininiu aprūpinimu. Tačiau minėti neteisėti migrantai neketina vykti į Lietuvos Respublikos teritoriją“, – sakė R. Liubajevas.
Jis sakė, kad nors objektyvių duomenų, kad afganistaniečiai yra Lietuvoje, nėra, negalima nei patvirtinti, nei paneigti, kad jie iš tikro yra kirtę sieną.
„VSAT pareigūnai instruktuoti, kad jei pasitaikytų tokie atvejai, kad jei neteisėti migrantai nurodo, kad yra Afganistano piliečiai, kad būtų atliekami veiksmai nustatyti jų tapatybę. Kokiu būdu ta tapatybė bus nustatyta priklausys nuo to, ar tie migrantai turi asmens tapatybės dokumentus ar kitus dokumentus.
Tačiau, jei būtų nustatyta, kad tai yra būtent tie neteisėti migrantai, apie kuriuos kalbama sprendime, tai jie nebus grąžinami į Baltarusiją“, – teigė VSAT vadas.
Jis teigė, kad sulaikoma apie 95 proc. neteisėtai sieną kertančių ir neapgręžtų migrantų.
Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė komentavo, kad normaliu atveju sprendimas taikyti laikinas apsaugos priemones yra priimamas tuomet, kai pareiškėjams gali kilti didžiulė ir neatitaisoma žala.
„Šitas atvejis yra kitoks, nes pats EŽTT neturi duomenų, kur jie yra, nėra duomenų, ar jie yra Lietuvoje. EŽTT puikiai supranta tą subtilią mūsų situaciją ieškant pusiausvyros tarp konvencijos garantuojamų žmogaus teisių užtikrinimo ir valstybės sienos apsaugos.
Būtent išeinant iš to pats EŽTT pabrėžia, kad laikinos apsaugos priemonės neįpareigoja Lietuvos minėtų asmenų įsileisti į savo teritoriją“, – sakė K. Bubnytė, pridurdama, kad Lietuva iš esmės neprivalo nieko daryti.
Ji teigė, kad toks EŽTT sprendimas yra keistas, bet su pareiškėjų advokate jai susisiekti nepavyko, nors ir bandė.
Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius sako neatmetantis varianto, jog penkių afganistaniečių, pateikusių skundą Strasbūro teismui, buvimas Lietuvoje gali būti ir provokacija.
Taip jis kalbėjo, artėjant Rusijos ir Baltarusijos karinėms pratyboms „Zapad 2021“, kurios prasidės penktadienį.
„Neatmestinos visos versijos, gali būti ir provokacija, gali ji pasikartoti. (...) Labai geras, galbūt, propagandine prasme laikotarpis: kad žmonės bėga iš Afganistano per Baltarusiją, kad lietuviai ar lenkai, ar latviai jų neįsileidžia. Dėl to viskas labai sutampa“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė viceministras.
Pasak jo, tai naudinga „kitai pusei, Baltarusijos pusei, kuri eskaluoja situaciją“.
A. Abramavičiaus teigimu, Lietuvos pasieniečiai šiuo metu stebi gausėjančias karines pajėgas pasienyje.
„Yra daugybė faktų, kai stebimos papildomos pajėgos nenustatytų žmonių su sunkiąja ginkluote, visiškai be Baltarusijos pasienio identifikacinių ženklų, jų buvimas ten didėja“, – sakė VRM atstovas.
EŽTT pranešime nurodoma, kad aplikantai yra Afganistano piliečiai, į Baltarusiją atvykę šių metų rugpjūtį.
Anot pranešimo, nuo tada jie bandė patekti į Lietuvą, siekdami politinio prieglobsčio. Migrantai teigia, kad pabėgo iš Afganistano, nes būtų persekiojami šalies kontrolę perimusio Talibano režimo.
EŽTT taip pat nurodo, kad migrantai kelis kartus negalėjo įžengti į Lietuvą, buvo grąžinti į Baltarusiją ir strigo pasienyje, o nuo rugsėjo 5 dienos slepiasi Lietuvos teritorijoje.
Afganistano piliečiai EŽTT prašė sustabdyti jų perkėlimą į Baltarusiją ir Strasbūro teismo sprendimu iki rugsėjo 29 dienos Lietuvai nurodyta, kad jie negali būti perkelti iš šalies, kurioje jau yra, teritorijos.
Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtų migrantų.
