Lietuvoje

2021.08.30 14:09

Nepriėmus sprendimo dėl prieglobsčio per pusmetį, Lietuva privalės migrantus išleisti: kaip viskas vyks?

Justina Ilkevičiūtė, LRT.lt iš Briuselio2021.08.30 14:09

Pirmi per Baltarusijos sieną patekę migrantai Lietuvoje – jau trys mėnesiai, tad Lietuva turi pradėti dėlioti veiksmų planą, ką daryti, pasibaigus maksimaliam 6 mėnesių jų sulaikymo terminui. Tiek migrantai gali būti laikomi laikinose apgyvendinimo vietose, nebent sulaikymą pratęstų teismas.

Migrantai, neturintys pagrindo gauti prieglobstį, po pusės metų turėtų palikti Lietuvą, tačiau procesai bus sunkūs ir brangūs, pripažįsta Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir ES teisės instituto profesorė Lyra Jakulevičienė.

Europos Komisija į klausimą, ką turės daryti Lietuva, jei migrantas, atmetus jo prašymą gauti prieglobstį kaip nepagrįstą, nesutiks grįžti į kilmės šalį, atsakymo neturėjo.

„Tai teisiniai klausimai apie teisinius procesus, į kuriuos negalime atsakyti. Tai priklauso nuo individualių aplinkybių, yra nustatytos tam tikros grąžinimo procedūros tų asmenų, kurių prieglobsčio prašymai atmesti, tuo gali pasinaudoti ir Lietuva. Bet dabar mes nieko negalime patarti, nesame tokioje pozicijoje“, – į LRT.lt klausimą atsakė EK komunikacijos generalinis atstovas Ericas Mameris.

Prof. L. Jakulevičienė paaiškino, kad tokie asmenys turėtų būti išgabenami priverstinai, tačiau, kaip pripažįsta, ne visi turės reikiamus dokumentus, todėl tokių asmenų nepriims jokia šalis, kiti slėps savo tapatybę, dar kiti, kurių prieglobsčio prašymai dar nebus išnagrinėti, pasibaigus 6 mėnesių sulaikymo terminui, pajudės kitų ES šalių link.

Tačiau tai nereiškia, kad tokiu atveju jie bus jau nebe Lietuvos rūpestis: pagal ES tarptautinius susitarimus, kita šalis migrantus gali grąžinti į pradinę šalį, kur pirmą kartą jie buvo registruoti kaip neteisėti migrantai ar prieglobsčio prašytojai.

Su tuo susidūrė ir iki šiol susiduria daugelis ES šalių. Pavyzdžiui, apie 150 tūkst. asmenų dešimtmečius gyvena Belgijoje, nors tam neturi nei leidimo, nei reikalingų dokumentų. Kadangi migracijos institucijos atsisako juos išduoti, nes jų prašymai gauti prieglobstį atmesti kaip nepagrįsti, šimtai migrantų jau daugiau nei pusmetį nepalieka Briuselio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios protestuodami ir taip bandydami atkreipti valdžios dėmesį. Protestai vyksta ir kitose Briuselio vietose, o valdžia nežino, kaip tvarkytis su tokiais neteisėtų migrantų reikalavimais.

Maksimalus sulaikymo terminas – pusė metų

Pagal įstatymą, asmenys laikinose stovyklose gali būti apgyvendinti ekstremalios situacijos laikotarpiui ir 28 dienas po ekstremalios situacijos pabaigos, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius. LRT.lt primena, kad dėl migrantų antplūdžio per Baltarusijos sieną Lietuvoje ekstremalioji situacija paskelbta liepos 2-ąją.

Vėliau, praėjus 6 mėnesiams, jeigu būtų poreikis asmenį sulaikyti ilgesniam terminui, sprendimą dėl sulaikymo, sulaikymo terminą, įvertinęs individualias aplinkybes, priimtų teismas.

Taigi galima apibendrinti, kad laikinose stovyklose Lietuva migrantus galės laikyti daugiausia pusę metų, nebent teismas pratęs jų sulaikymo terminą, tačiau kolektyvinio sprendimo nebus galima priimti, kiekvienas atvejis turės bus išnagrinėtas individualiai.

Ministerijos duomenimis, prieglobsčio prašymas, jei nagrinėjamas skubos tvarka, kaip šiuo metu, išnagrinėjamas vidutiniškai per 1,5 mėnesio.

Kiekviena migranto diena laikinojoje stovykloje Lietuvai kainuoja. „Vieno migranto išlaikymas vidutiniškai kainuoja apie 30 eurų dienai, ši suma apima maistą, apgyvendinimą, komunalines paslaugas ir apsaugą. Suma yra preliminari ir patvirtinta Užsieniečių registracijos centrui. Savivaldybėse šis įkainis gali skirtis“, – sako ministerijos atstovai.

Jeigu prieglobsčio prašytojo prašymas įvertintas kaip pagrįstas, toks asmuo gauna pabėgėlio statusą ir gali legaliai gyventi ir dirbti visoje Europos Sąjungoje. Tačiau tokių atvejų bus vienetai, sako profesorė.

Jeigu prieglobsčio prašymas nepagrįstas, asmuo savanoriškai arba prievarta išsiunčiamas

Šiuo metu migrantams, savanoriškai norintiems grįžti į kilmės šalį, tokios galimybės sudarytos: jiems nuperkami kelionės bilietai, išmokama vienkartinė 300 eurų išmoka. Tačiau norą pareiškia vienetai.

Vis dėlto, praėjus 6 mėn. terminui, tokie asmenys išvykti privalės.

„Jei nebus suteiktas prieglobstis Lietuvoje, užsienietis privalės išvykti iš Lietuvos. Jis gali savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, pasinaudodamas teikiama parama, o jei nesutiks, bus išsiųstas iš Lietuvos. Pagal patikslintą savanoriško grįžimo tvarką, neteisėtiems migrantams, kuriems nesuteikiamas prieglobstis šalyje, Migracijos departamentas gali teikti finansinę paramą savanoriškai grįžti į tėvynę, jeigu jie tokį prašymą pateikia ir bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis“, – LRT.lt teigia Vidaus reikalų ministerija.

Tad yra du būdai, kaip tai gali būti padaryta. Pirmas – savanoriškas grįžimas, tačiau dalis migrantų gali nesutikti savanoriškai grįžti.

Profesorė L. Jakulevičienė aiškina, kitas būdas – priverstinis išsiuntimas: „Jeigu jie neturi jokio pagrindo pasilikti Lietuvoje, yra kitas būdas, taikomas ne vienus metus, – vadinamasis priverstinis išsiuntimas: asmuo arba palydimas, arba kitais būdais transportuojamas į tą valstybę, iš kurios atvyko, arba į kitą valstybę, kuri sutinka priimti.“

Paklausta, kaip tai bus vykdoma, jei migrantas kategoriškai atsisakys grįžti, ir ar tokiu atveju jis bus, pavyzdžiui, jėga įsodintas lėktuvą, prof. L. Jakuleviečienė paaiškina: „Išsiuntimas, žinoma, turi būti humaniškas, negalima taikyti negerų praktikų, apie kokias teko girdėti kai kuriose kitose valstybėse, kai prieš asmenį naudojama neproporcinga prievarta.

Tačiau, kita vertus, yra atvejų, kai ir mūsų piliečiai, padarę kokias nors negeras veikas kitose šalyse, taip pat įsodinami į lėktuvą ir su palyda pargabenami į savo šalį.

Jei asmuo priešintųsi, be abejonės, galėtų sukelti sunkumų. Yra tam tikri protokolai, ką lydintys asmenys, policijos pareigūnai gali ir kokios jų įgaliojimo ribos. Jei asmuo nesipriešina, tokia procedūra atliekama paprasčiau. Noriu pabrėžti, kad priverstinis išvykimas nebūtinai reiškia, kad bus naudojama fizinė prievarta, jokiu būdu. Tai reiškia, kad valstybė nusprendžia, jog, nors asmuo ir nenori, jokio teisinio pagrindo būti Lietuvoje nėra“, – aiškina ji.

Išsiųsti neturinčius pagrindo būti ES galėsime ne visada

Bet kokiu atveju, Lietuvai šios procedūros kainuos brangiai, prireiks daug specialistų ir pareigūnų pagalbos, taip pat diplomatinių pastangų.

Iš tiesų gali būti atvejų, kai nebėra pagrindo asmens sulaikyti arba sueina maksimalus sulaikymo terminas ir teismai nebesankcionuoja tolesnio sulaikymo, nes tiesiog nebėra pagrindo.

L. Jakulevičienė

Tačiau ne visais atvejais galėsime taikyti prievartinį asmenų išsiuntimą. Lietuva gali atsidurti itin keblioje padėtyje, jei atitinkama kilmės valstybė atsisako bendradarbiauti.

Kitas atvejis, kai migrantas neturi kilmės dokumentų, o kilmės valstybė atsisako tokį dokumentą išduoti.

„Asmuo, neturintis dokumentų, negali būti nei į lėktuvą sodinamas, nei į kitą transporto priemonę. Tokie atvejai sudėtingi, nes nėra aišku, iš kokios valstybės asmuo atvykęs, asmuo savo tapatybę slepia ir panašiai. Bet tai daugiau pavieniai atvejai ir su tuo susiduria įvairių valstybių institucijos“, – sako ji.

Per pusę metų nepriėmę sprendimo dėl prieglobsčio, privalėsime paleisti

Taip pat svarbu pabrėžti, kad, jei per pusę metų dėl prieglobsčio prašytojo nebuvo priimtas galutinis sprendimas, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvą. Tai LRT.lt patvirtino Vidaus reikalų ministerija.

Vadinasi, po pusės metų, jei asmens prieglobsčio prašymas dar neišnagrinėtas, tarnybos privalo jį išleisti iš laikinosios stovyklos, taigi teoriškai toks asmuo gali bėgti į kitas šalis.

„Iš tiesų gali būti atvejų, kad nebėra pagrindo asmens sulaikyti arba sueina maksimalus sulaikymo terminas ir teismai nebesankcionuoja tolesnio sulaikymo, nes tiesiog nebėra pagrindo, – teigia specialistė. – Bet visgi teisės aktai sudaro kitas priemones [kaip užtikrinti, kad asmuo nespruktų į kitas šalis – LRT.lt], gali būti nustatoma registracija policijoje, taikomi judėjimo laisvės ribojimai ir pan. Kad atvertume vartus ir tiesiog juos paleistume, galima turbūt tik perkeltine prasme taip kalbėti.“

Negalime padaryti taip, kad tas asmuo galėtų keliauti kur tik nori. Netgi jei pasibaigus sulaikymo terminui, toks asmuo nuvyks į kurią nors kitą ES šalį, ta šalis, pagal tarptautinius susitarimus, mums tą asmenį vis tiek sugrąžins.

L. Jakulevičienė

Negalime neatmesti galimybės, kad kai kurie asmenys, paleisti iš laikinųjų stovyklų, bandys patekti į kitas ES šalis ir netgi sėkmingai tai įgyvendins. Tačiau tai neatleis Lietuvos nuo atsakomybės.

„Lietuva, kaip ir visa ES, gyvena bendroje erdvėje su kitomis ES valstybėmis ir yra įvairių sutarimų – tiek Dublino sutarimas, tiek vadinamoji grąžinimo direktyva, kuri numato tos valstybės, kuri atsisakė asmenį priimti, atsakomybę jį išsiųsti [į kilmės šalį].

Kitaip tariant, mes negalime padaryti taip, kad tas asmuo galėtų keliauti kur tik nori. Netgi jei pasibaigus sulaikymo terminui, toks asmuo nuvyks į kurią nors kitą ES šalį, tokiu atveju ta šalis, pagal tarptautinius susitarimus, mums tą asmenį vis tiek sugrąžins.

Kadangi taikoma pirštų atspaudų sistema, jei asmuo, pavyzdžiui, išvyksta į Lenkiją, Vokietiją ar kitą valstybę, nustatoma, kur pirštų atspaudai paimti, ir tai tampa įrodymu, kad asmuo turi būti grąžintas į Lietuvą“, – sako ji.

Yra ir išimčių

Prof. L. Jakulevičienė prisimena atvejus, kai valstybė migrantų vis dėlto negalėjo grąžinti pirminei valstybei. Prireikus, tokia teise pasinaudoti galėtų prašyti ir Lietuva.

„Lietuvos institucijos gali kreiptis į ES institucijas, prašydamos sustabdyti tam tikrų tarptautinių instrumentų veikimą. Kai buvo 2015–2016 m. krizė, Graikiją ir kitas valstybes užplūdo didžiuliai migrantų srautai ir jie buvo nepakeliami tų valstybių prieglobsčio procedūroms.

Tuomet kai kai kurie prieglobsčio prašytojai iš Graikijos išvykdavo į kitas ES valstybes, formaliai jie turėjo būti grąžinti į Graikiją, bet, kadangi prieglobsčio sistema buvo nepajėgi apdoroti tokių skaičių – tai buvo šimtai tūkstančių, ne 4 000 kaip pas mus – buvo pasiektas susitarimas, kad Graikija rūpinsis tik tais migrantais, kurie yra jų teritorijoje, o kitos valstybės jai jų negrąžins, kad dar labiau neapsunkintų Graikijos situacijos“, – aiškina profesorė.

Dabartinis migrantų antplūdis automatiškai nesąlygoja tokių galimybių Lietuvai, pabrėžia profesorė. Lietuva, kilus poreikiui, turės pati kreiptis į ES institucijas, siekdama įrodyti, kad su dabartiniais migrantų srautais šalies tarnybos nėra pajėgios susitvarkyti.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt