Pasaulyje

2021.07.27 18:24

Migrantų krizė ir Belgijoje: šimtai apsigyveno bažnyčioje, nesulaukę valdžios dėmesio užsisiuvo burnas ir atsisakė maisto

Justina Ilkevičiūtė, LRT.lt iš Briuselio2021.07.27 18:24

„Belgijoje gyvenu daugiau nei 10 metų, esu elektrikas, architektas, tačiau neturiu dokumentų ir šioje šalyje esu niekas. Norėčiau įsilieti į Belgijos ekonomiką, myliu šią šalį, tačiau čia mus laiko vergais“, – sako iš Maroko atvykęs Ahmedas, kuris tapo protestų lyderiu ir migrantų atstovu. Jis kartu su keliais šimtais migrantų nuo sausio galo apsigyveno Briuselio centre esančioje Jono Krikštytojo katalikų bažnyčioje ir nežada trauktis, kol valdžia neišgirs jų prašymų.

Iš viso apie pusė tūkstančio migrantų taip protestuoja trijose Briuselio vietose, negaudami dokumentų, kurie leistų legaliai dirbti ir gyventi šalyje. Nuo gegužės galo dalis jų paskelbė bado streiką, o praėjusią savaitę atsisakė ir vandens. Dėl migrantų krizės vos nesugriuvo valdančioji koalicija – dvi partijos pagrasino trauktis, jei mirs nors vienas prieglobsčio prašytojas.

Belgijoje – migrantų krizė: vyksta protestai dėl neišduodamų dokumentų

Užuovėją rado bažnyčioje Briuselio centre

Ahmedas lovoje, visai netoli pagrindinio altoriaus, miega ir gyvena jau pusmetį, tačiau, kaip pats sako, tai palyginti niekis su tuo, ką jam teko patirti per 10 gyvenimo Briuselyje metų. Kadangi neturi dokumentų, dirba nelegaliai, dažnai už centus, džiaugiasi, jei per 16 darbo valandų dieną uždirba 50 eurų.

Tačiau, kaip pats sako, jam dar pasisekė, kitiems tenka taikytis su dar blogesnėmis sąlygomis: „Darbininkai ir darbininkės, neturintys dokumentų, dirba už 14–15 eurų keturiolika ar šešiolika valandų per dieną. Jie patiria šiurkštų išnaudojimą. Kadangi tai žmonės, neturintys leidimo gyventi šalyje, vadovai gali juos nesudėtingai išnaudoti.“

Vien šioje bažnyčioje, kurioje apsigyveno Ahmedas, gyvena apie 200 migrantų, jiems užuovėją suteikia prieglobsčio prašytojus palaikantis bažnyčios kunigas. Tai ne pirmas kartas, kada migrantai įsikuria būtent čia, paskutinį kartą panašus streikas vyko 2009 metais. Nuo sausio galo nesėkmingai bandę atkreipti valdžios dėmesį, gegužės 23 dieną migrantai ėmėsi griežtesnių priemonių – paskelbė bado streiką ir du mėnesius badavo, kai kurie užsisiuvo ir burnas.

„60 dienų nevalgėme, yra ir į ligoninę paguldytų žmonių <...>. Norime, kad valdžia atkreiptų dėmesį į mus, mūsų galimybes integruotis ir ypač į migrantus, čia sukūrusius šeimas“, – LRT.lt sako Ahmedas.

Du mėnesius badavę, keturioms dienoms atsisakė ir vandens

Iš Maroko prieš ketverius metus atvykusi dvidešimtmetė Neda – taip pat protestų dalyvė. Puikiai angliškai kalbanti mergina sako, kad atvykti į Belgiją buvo jos mamos sprendimas, todėl turėjo vykti kartu.

„Maroke turėjome problemų, neturėjome namų, šeimos, tik seserį, bet ji ištekėjusi ir turi savo gyvenimą. Negalėjome ten likti. Gyvenimas nėra geras Maroke, tu negali ten įgyvendinti savo svajonių. Mes atradome save Belgijoje labiau nei savo gimtoje šalyje“, – pasakoja mergina.

Neda sako, kad net neturėdama dokumentų galėjo mokytis Belgijoje, baigti mokyklą, tačiau tapti teisininke svajojanti mergina to padaryti negali, nes į universitetą stoti negali: „Mokiausi čia, Belgijoje, bet įstoti į universitetą be dokumentų jau negaliu. Rašau knygą, mokausi teisės pagrindų nuotoliniu būdu, turiu svajonių, noriu būti Belgijos dalis.“

Paklausta, kokios kliūtys jai trukdo gauti prieglobstį, mergina skėsčioja rankomis: „Šį klausimą jūs turėtumėte užduoti valdžiai, ne man. Aš tikrai nežinau, šis klausimas skirtas ne man.“

Nuo gegužės galo dalis migrantų paskelbė bado streiką, tačiau įtampa pasiekė kulminaciją praėjusią savaitę, kai kuriems atsisakius ir vandens. Pati Neda nevalgė mėnesį, negėrė vandens, kaip pati teigia, 4 dienas. Dabar migrantai bado ir vandens streiką nutraukė, gavę pažadą iš valdžios, kad jų prašymai bus nagrinėjami greičiau specialiai tam įkurtoje neutralioje zonoje.

„Vakar dar buvo prastai, jaučiausi labai silpna, tačiau šiandien viskas gerai, nes mumis pasirūpino daktarai, jų čia buvo atvykę labai daug“, – nusišypso.

Valdžia nuolaidų nežada

Keturias dienas migrantams atsisakius vandens, keli buvo išvežti į ligoninę. Dvi iš septynių valdančiojoje koalicijoje esančių partijų pagrasino – jei mirs bent vienas migrantas – Vyriausybė grius, todėl premjero Alexanderio de Croo vedamai Vyriausybei teko imtis skubių veiksmų. Už migraciją atsakingas sekretorius Sammy Mahdi pasiūlė sprendimą – įkurti neutralią zoną, kur kiekvieno migranto prašymas bus nagrinėjamas atskirai. Nors tai sustabdė bado streiką, neišsprendė krizės.

„Mes pasiūlėme jiems galimybę pateikti prašymus, o apie jų galimybes gauti prieglobstį ir teises jie informuojami neutralioje zonoje. Bet mes tikrai nekeisime prieglobsčio suteikimo procedūrų ir taisyklių, tai nėra svarbiausias dalykas, dabar svarbiausias dalykas – šių žmonių sveikata“, – komentavo S. Mahdi.

Kritikai, kad valdžia ignoruoja šalyje kilusią krizę, netylant, Belgijos premjeras atmeta bet kokius kaltinimus. Jis tvirtina, jog nelegaliai į šalį atvykę migrantai negali tikėtis, kad po kelerių gyvenimo metų jie gaus prieglobstį ir galės legaliai dirbti šalyje. Kiekvieno prieglobsčio prašytojo prašymas bus nagrinėjamas be jokių nuolaidų, teigia jis.

„Tie, kurie kaltina Vyriausybę neveiksnumu, neatkreipia dėmesio, kiek buvo įdėta pastangų. Vertiname taisykles, procedūras, peržiūrime teisę, tačiau noriu akcentuoti, kad jos visiems vienodai yra taikomos“, – sako jis.

Net valdžios pasiūlyta neutrali zona – laikinas sprendimas. Į ją pradėjus plūsti šimtams migrantų iš visos Belgijos, šią savaitę ji uždaroma visuomenei, patekti leidžiama tik protestų ir bado streiko dalyviams. Valdžia pripažįsta – reikia kitokių sprendimų, tačiau kaip suvaldyti krizę, kai tokių dokumentų neturinčių migrantų šalyje apie 150 tūkstančių, atsakymo neranda.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.